Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. I., E. L., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdyje pareiškėja J. Š. pareiškimą palaikė ir jame nurodytais motyvais prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad kai 2014 gimė dukra, jie su R. I. buvo sugyventiniai. Ji vaiko gimimą iš Londono vyko registruoti į Lietuvą, o R. I. dėl užimtumo liko užsienyje, todėl dokumentuose nebuvo nurodytas kaip vaiko tėvas. Nėra jokių kitų asmenų, kurie galėtų būti jos dukros tėvai. R. I. pripažino M. kaip savo dukrą, dalyvavo gimdyme. Dukra su R. I. bendravo iki pat jo mirties, kasdien su juo palaikė ryšį, jis nuvesdavo ir pasiimdavo dukrą iš mokyklos. Su pareiškimu pateiktose nuotraukose yra užfiksuotas R. I. su dukra M.. R. I. giminaičiai taip pat pripažino M. kaip jo dukrą, niekam dėl to nekilo jokių abejonių.

4. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė Gintarė Zeigienė nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja.

5. Suinteresuotas asmuo E. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

7. CPK 391 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka.

8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja J. Š. yra M. S. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), mama. Vaiko gimimo liudijime vaiko tėvas nėra nurodytas. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad spėjamas vaiko tėvas R. I. (duomenys neskelbtini) mirė.

9. Šioje byloje nebuvo prašoma paskirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti ir mokslinių įrodymų pagrindu spręsti klausimą dėl pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, dėl tėvystės fakto nustatymo spręstina pagal kitus byloje surinktus įrodymus, remiantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis.

10. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir teismo posėdyje pareiškėjos teiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėja J. Š. ir R. I. susipažino 2012 metais, o nuo 2013 m. spalio mėnesio pradėjo gyventi kartu kaip sugyventiniai, bendrą ūkį vedė iki 2020 metų. Pareiškėja paaiškino, kad ji su R. I. planavo turėti vaiką, abu rūpinosi vaikui reikalingų daiktų įsigijimu, o po dukros gimimo abu rūpinosi dukros auklėjimu ir priežiūra. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad 2020 metais jai išsiskyrus su R. I., jo ir dukros M. santykiai nenutrūko, jis ir toliau su vaiku palaikė ryšį, dalyvavo jos auklėjime, rūpindavosi jos nuvežimu į mokyklą ir kt. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir suinteresuoto asmens E. I., kuris yra R. I. sūnus, paaiškinimai, kuriais jis patvirtino, jog pareiškėjai ir jo tėčiui gyvenant kartu, jiems gimė dukra M., kurią jo tėvas R. I. pripažino kaip savo dukrą. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai G. I. ir N. V., kurie yra mirusiojo R. I. brolis ir sesuo. Minėti liudytojai teismui patvirtino, kad pareiškėja J. Š. buvo jų brolio R. I. sugyventinė, o jos dukra M. S. Š. yra ir jų brolio dukra, kuria jis rūpinosi ir su ja nuolat bendraudavo. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, kuriose, kaip patvirtino suinteresuotas asmuo E. I., yra užfiksuotas R. I. su M. Š.. Byloje nebuvo pateikta prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškimo, taip pat nėra pateikta į bylą jokių pareiškėjos nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų.

11. Įvertinęs byloje esančius pareiškėjos ir suinteresuoto asmens E. I. paaiškinimus, rašytinius įrodymus, liudytojų G. I. ir N. V. parodymus, nesant pareiškėjos nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, teismas daro išvadą, kad pareiškėja pateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti labiau tikėtiną išvadą, jog R. I. yra M. S. Š. tėvas, o M. S. Š. yra R. I. dukra, todėl pareiškimas tenkintinas, tikslu vaikui žinoti savo kilmę ir įgyti su giminyste susijusias teises ir pareigas nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnis CPK 391 straipsnio 1 dalis, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra M. S. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. S. Š. yra R. I. dukra.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti teismo sprendimo patvirtintą kopiją vaiko gimimą įregistravusiam Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.