Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovei Justinai Markevičiūtei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, globos, turto administravimo nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos (t. y. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos) 8 straipsnis, Konstitucijos (t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos) 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; LAT 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas; LAT 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019, 18 punktas). LAT nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (pvz., LAT 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; LAT 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; LAT 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018 26 punktas; LAT 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-493-421/2018, 44 punktas).

Byloje nustatyta, kad J. L. P. dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų, ji negeba paaiškinti savo sprendimų esmės ir priežasčių, negali savarankiškai atlikti veiksmų, jai reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba. Kaip nurodoma VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro medicininio dokumento išraše/ siuntime, J. L. P. diagnozuota (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. pacientė stebima psichiatro (el. b. l. 11). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinis skyrius 2022 m. kovo 8 d. neterminuotai J. L. P. nustatė pirmojo lygio specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį (el. b. l. 9).

Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos Vaivos Tatarūnės 2022 m. spalio 25 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ nurodyta, kad J. L. P. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų: visose turtinių santykių ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse. Išvadoje taip pat nurodoma, kad pokalbis su J. L. P. nebuvo produktyvus, nes ji sunkiai atsakinėjo į klausimus, jaudinosi, sakė, kad yra užsiėmusi, nes privalo rūpintis menamu vaiku. J. L. P. įsivaizduoja, kad žaislas – lėlė yra vaikas, kuriuo ji rūpinasi. J. L. P. žino savo vardą, pavardę, tačiau negalėjo pasakyti kiek jai metų, gimimo dienos, adreso ir kitos asmeninės informacijos. Ji nesiorientuoja aplinkoje ir laike, nepažįsta valandų. J. L. P. jau antri metai izoliavosi nuo aplinkinio pasaulio, neišeina iš namų, nebendrauja su kaimynais, neturi draugų. Moteris gyvena viena dviejų kambarių bute, kuriame nesitvarko, todėl aplinka apleista, prikrauta daiktų. Ją lanko brolis V. P., kuris nuperka maistą, aptvarko butą, išneša šiukšles. J. L. P. serga (duomenys neskelbtini), kuri tikėtina progresuoja ir daro įtaką jos socialiniam savarankiškumui bei gebėjimui atlikti veiksmus (nyksta socialiniai įgūdžiai bei pažintiniai gebėjimai). Ji pati apsirengia, pasiima maistą ir pavalgo, tačiau nieko negamina, kartais nupirktą maistą išslapsto kambariuose, todėl maistas sugenda. Nyksta J. L. P. higienos įgūdžiai, pasinaudojusi tualetu ji nenuleidžia vandens, tualeto neišvalo, jau antri metai nesimaudo, nekerpa nagų, nusiprausia tik veidą ir rankas. J. L. P. nesuvokia pinigų vertės, nežino kokias pajamas gauna, negeba prisiimti finansinių įsipareigojimų, nesugeba savarankiškai disponuoti piniginėmis lėšomis. Visų pirkinių įsigijimu ir mokesčių mokėjimu rūpinasi jos brolis V. P.. J.L. P. sveikatos būklė pradėjo blogėti prieš keletą metų, pati moteris ligos nepripažįsta, pas gydytojus nesilanko, teigia, kad yra sveika. Rinkimais J. L. P. nesidomi, nesiorientuoja politinėje sistemoje, nežino kur turėtų kreiptis pasibaigus asmens dokumentų galiojimo terminui (el. b. l. 24-33).

VšĮ „Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos“ 2023 m. balandžio 3 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. L. P. psichikos sveikata pradėjo blogėti nuo 2015 m., kuomet ryškiai sutriko jos atmintis. 2015 m. jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), atliktoje galvos smegenų kompiuterinėje tomografijoje nustatyti (duomenys neskelbtini). Tais pačiais metais jai buvo diagnozuotas ir nepatikslintas (duomenys neskelbtini). Atminties sutrikimas vis labiau ryškėjo, be to, nusilpo orientacija, dėmesys, sulėtėjo mąstymas, 2017 m. jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (MMSE – 22 balai). Ir vėliau kognityvinės funkcijos sparčiai silpo, be to, sutriko jos socialinė ir buitinė adaptacija, elgesys tapo neadekvatus, atsirado regos, klausos haliucinacijos, kliedėjimo idėjos, ji prarado kritiką, 2022 m. įvertinus jos pažinimo funkcijas, nustatytas (duomenys neskelbtini) (MMSE – 12 balų, (duomenys neskelbtini)– 19 balų, vidutinis pablogėjimas), jai buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Atlikus J. L. P. dabartinės psichikos sveikatos būklės vertinimą, nustatyta, kad klinikiniame vaizde šiuo metu vyrauja paralogiškas, nenuoseklus, neproduktyvus mąstymas, konfabuliacinis kliedesys, ryškiai sutrikusios pažinimo funkcijos (MMSE – 9 balai), emocinis neadekvatumas, agrafija (sutrikęs gebėjimas rašyti) bei apraksija (tikslingos, valingos veiklos sutrikimas). J. L. P. yra dezorientuota savyje, vietoje ir laike, ji negeba disponuoti pinigais, turtu, ne visus artimuosius atpažįsta, ji yra praradusi socialinius, buitinius ir higienos įgūdžius, negalinti pasirūpinti savo poreikių tenkinimu nei buityje, nei socialinėje aplinkoje. Dėl psichikos sveikatos būklės jos gebėjimas vykdyti tikslingą, produktyvią veiklą yra visiškai sutrikęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, J. L. P. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Dėl psichikos sveikatos būklės ji negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jai būtina pastovi kito asmens priežiūra ir globa.

Tokia teismo ekspertizės akto išvada teismas neturi pagrindo abejoti. J. L. P. fizinės ir psichinės sveikatos būklę patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys (t. y. medicininiai dokumentai, socialinio darbuotojo išvada ir kt.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos mažiausios jo veiksnumą ribojančios priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 467 straipsnio 5 dalis).

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R(99) 4, kurioje pateikti Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principai, yra įtvirtintas maksimalus veiksnumo išsaugojimo principas (principas Nr. 3). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog dėl psichikos sutrikimų pažeidžiamų asmenų prioritetinei teisinei gynybai turėtų būti pasirinktos priemonės pagal nustatytą neveiksnumo laipsnį, jis turėtų būti siejamas su konkrečia priemone, taikoma konkrečiam asmeniui.

Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje, nagrinėjamu atveju darbo teisinių santykių, asmens gebėjimo būti globėju srityse, jos ir neturėtų būti ribojamos.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs socialinio darbuotojo išvadą Nr. 20 (el. b. l. 24-33), ekspertizės aktą Nr. TPE-131/2023, medicininius ir kitus į bylą pateiktus dokumentus, teismo posėdžio metu dalyvaujančių asmenų duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad J. L. P. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl pripažintinas neveiksnia visose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); pilietinių teisių sritis (balsavimo teisė); kitos sritys – asmens gebėjimas atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus asmens dokumentui (pasui, asmens tapatybės kortelei ir kt.) gauti, pakeisti.

Asmeninių neturtinių santykių sritys – asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju) sritis ir darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.) sritis J. L. P. yra neaktualios, todėl šiose srityse jos veiksnumas nėra ribojamas.

Dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo.

CK 3.228 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus. CK 3.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka.

Pareiškėja teismo prašo paskirti suinteresuoto asmens J. L. P. brolį V. P. jos globėju (el. b. l. 12). V. P. sutinka būti paskirtas sesers J. L. P. globėju (el. b. l. 20). Pareiškime nurodyta, kad V. P. atitinka reikalavimus, keliamus globėjui, turi galimybę ir įgūdžius įgyvendinti globėjo funkcijas, todėl pareiškėja siūlo teismui paskirti V. P. J. L. P. globėju ir turto administratoriumi. Byloje prieštaravimų dėl V. P. paskyrimo J. L. P. globėju ir turto administratoriumi nėra (el. b. l. 23). Byloje esančiame medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad V. P. pagal savo sveikatos būklę gali globoti J. L. P. (el. b. l. 22). Pagal bylos duomenis V. P. nėra teistas, baustas administracine tvarka, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai yra mažareikšmiai. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad V. P. pagal savo užimtumą, moralines savybes (duomenų apie jo žalingus įpročius, ydingus polinkius byloje nėra, byloje surinktų įrodymų visuma apie J. L. P. sveikatos būklę, rūpinimąsi ja ilgą laiką liudija apie V. P. jaučiamą atsakomybę už J. L. P., nuoširdų, nesavanaudišką rūpestį jos sveikata ir įgūdžių formavimą) turi galimybes įgyvendinti globėjo funkcijas ir globoti kitą asmenį, kuriam reikalinga pastovi kito asmens priežiūra ir slauga (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, J. L. P. nustatytina globa ir jos globėju skirtinas V. P.. Ši sprendimo dalis vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl turto administravimo ir turto administratoriaus paskyrimo.

CK 3.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių; turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo; turto administratoriui yra taikomi CK normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad J. L. P. asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto: VĮ Registrų centro duomenimis yra įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), statiniai adresu: (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 18). J. L. P. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gauna išmokas: senatvės pensiją – 723,67 Eur, vienišo asmens išmoką – 34,89 Eur, ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją – 161,70 Eur (el. b. l. 16, 17). Esant tokioms aplinkybėms J. L. P. turtui nustatytinas turto administravimas.

Pareiškėja siūlo V. P. skirti J. L. P. turto administratoriumi. Byloje nenustatyta prieštaravimų, kad V. P. būtų paskirtas J. L. P. turto administratoriumi. Byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys pageidautų būti J. L. P. turto administratoriais. Esant tokioms aplinkybėms V. P. skirtinas J. L. P. turto administratoriumi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pagal CPK 468 straipsnio 3 dalį, bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų; už teismo paskirtas ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai taip pat buvo teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teisinės paslaugos. Esant tokioms aplinkybėms bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą nepriteisiamos.

Kiti klausimai.

CPK 508 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad paskirtam globėjui ar rūpintojui, taip pat turto administratoriui teismas išaiškina jų teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, Vytautui išaiškintinos globėjo ir turto administratoriaus teisės ir pareigos.

Gydymo įstaigų ligos istorijos duomenys grąžintini įstaigoms, iš kurių jie gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270, 468, 496, 508 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10, 3.242 ir 3.245 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti J. L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose srityse:

a) turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

b) asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 2) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 3) šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); 4) pilietinių teisių srityje – balsavimo teisė; 5) kitos asmeninių neturtinių santykių srityse – asmens gebėjimas atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus asmens dokumentui (pasui, asmens tapatybės kortelei ir kt.) gauti, pakeisti.

Nustatyti J. L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą šiame sprendime nurodytose srityse ir globėju paskirti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

Nustatyti J. L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui administravimą ir turto administratoriumi paskirti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti V. P. globėjo ir turto administratoriaus teises ir pareigas:

a) globėjas yra savo globotinių (neveiksnių asmenų tam tikroje srityje) atstovas pagal įstatymą ir gina jų teises ir interesus be specialaus pavedimo; globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai, kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto, kurių dydį bei jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą; globėjai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo; neveiksnaus asmens tam tikroje srityje turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens tam tikroje srityje interesais; sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; globėjas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus.

b) globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių (CK 3.246 straipsnio 2 dalis). Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų (CK 3.246 straipsnio 3 dalis). Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę pats neveiksnus tam tikroje srityje asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 3 dalis).

c) turto administratoriui yra taikomi šio kodekso normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai. Administratoriaus įgaliojimai pasibaigia panaikinus globą arba rūpybą, taip pat teismo nutartimi jį nušalinus ar jį pakeitus kitu asmeniu. Turto administratorius taip pat turi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtos knygos XIV skyriuje nustatytas turto administratoriaus teises ir pareigas.

Grąžinti gydymo įstaigų ligos istorijas įstaigoms, iš kurių jie gauti.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.