Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. M. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015-09-24 nutarimo panaikinimo, suinteresuotu asmeniu byloje dalyvauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja G. M. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau ir Generalinė prokuratūra) 2015-09-24 nutarimą, Vilniaus apygardos prokuratūros 2015-08-19 nutarimą ir įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones – ginant pareiškėjos interesus kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-23 nutartimi pareiškėjos G. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal pareiškėjos 2015-07-23 pateiktą skundą Vilniaus apygardos prokuratūra rinko įrodymus, juos analizavo, vertino ir motyvavo savo išvadą. Tai visiškai pagrįstai yra konstatuota Generalinės prokuratūros 2015-09-24 nutarime: prokurorė, nagrinėdama pareiškėjos skundą, išsireikalavo iš VĮ Registrų centro nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų bylas, jas tyrė ir jų pagrindu konstatavo pareiškėjos skunde nurodomas aplinkybes dėl nuosavybės teisės į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), turėjimą, jo buvimo vietą, taip pat nebuvimą duomenų, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra nustatytas kelio servitutas prie pareiškėjai priklausančio sklypo prieiti; Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė, siekdama išsiaiškinti skunde išdėstytas aplinkybes, į prokuratūrą apklausai išsikvietė sodininkų bendrijos „Avietynas“ pirmininką G. S., kuris paaiškino, kad pati pareiškėja pirko sklypą, kuris neturėjo privažiavimo, pareiškėjai buvo du kartus siūlomi sprendimo variantai dėl kelio servituto, buvo susirinkę suinteresuoti asmenys, tačiau pati pareiškėja į susitikimus neatvyko; Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė, išnagrinėjusi faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius dokumentus, taikė servituto nustatymą reglamentuojančias teisės normas ir jai suteiktos kompetencijos ribose vertino, ar pareiškėjos nurodomas kaip pažeistas interesas patenka į viešojo intereso sritį. Taip pat nurodė, kad kvestionuoti šį Generalinės prokuratūros, Vilniaus apygardos prokuratūros motyvuotą sprendimą, kurį priimti yra išimtinai prokuroro diskrecija, teismas neturi jokio pagrindo.

Pareiškėja G. M. pateikė atskirąjį skundą (b.l. 45-48), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės J. J. 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, ginant G. M. interesus - kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė, kad G. M., pati stengėsi išspręsti kelio servituto klausimą, t.y. kreipėsi į sodininkų bendriją „Avietynas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrių, Vilniaus apskrities viršininko administraciją, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir kt. insititucijas, tačiau pagalbos nesulaukė. Nurodė, jog prokuratūra surinko tik kelis nereikšmingus dokumentus, o kitų šiai bylai reikšmingų dokumentų nesurinko. Prokuratūra nepadarė kaimynų tvorų fotonuotraukų bei nepateikė teismui, nepateikė pareiškėjos žemės sklypo situacijos apžiūros akto.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad civilinės bylos, iškeltos pagal pareiškėjos skundą dėl prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nagrinėjimo dalykas yra prokuroro veiksmų teisėtumas tik proceso normų galimo pažeidimo aspektu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas į skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, ar rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Taip pat nurodė, kad tiek Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė pagal pareiškėjos 2015-07-23 pateiktą prašymą, tiek Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė pagal skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2015-08-19 nutarimo Nr. 2.1.5. - 46, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, rinko įrodymus, juos analizavo, vertino ir motyvavo savo išvadas. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad prokurorė J. J. rinko papildomą medžiagą ir prašymą nagrinėjo iš esmės. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos ir Generalinės prokuratūros prokurorai neturėjo pareigos tirti pareiškėjos skunde dėl 2015-08-19 nutarimo Nr. 2.1.5. - 46 nurodytų naujų aplinkybių, nes jos nebuvo nurodytos pareiškėjos prašyme ginti viešąjį interesą. Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos atskirojo skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai išnagrinėjo skunde nurodytas aplinkybes.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliantė skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, pagrindinį su nagrinėjamu klausimu susijusį argumentą nurodo, tai, kad prokuratūra surinko tik kelis nereikšmingus dokumentus, o kitų šiai bylai reikšmingų dokumentų nesurinko. Nurodo, kad šie reikšmingi dokumentai yra kaimynų tvorų fotonuotraukos bei žemės sklypo situacijos apžiūros aktas. Tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės nedaro jokios įtakos sprendžiant klausimą, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai aiškiai nurodė teisės taikymo taisyklę, kuria remiantis yra patikrinama ar prokuroras pagrįstai atsisako ginti viešąjį interesą. Pakartotinai atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. nurodytus įgaliojimus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Prokuratūros įstatymo 4 str. 3 d. nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

Pažymėtina, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal pareiškėjos 2015-07-23 pateiktą skundą Vilniaus apygardos prokuratūra rinko įrodymus, juos analizavo, vertino ir motyvavo savo išvadą. Šią aplinkybę konstatavo ir Generalinė prokuratūra 2015-09-24 nutarime: prokurorė, nagrinėdama pareiškėjos skundą, išsireikalavo iš VĮ Registrų centro nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypų, kadastro ir registro dokumentų bylas, jas tyrė ir jų pagrindu konstatavo pareiškėjos skunde nurodomas aplinkybes dėl nuosavybės teisės į sklypą, turėjimą, jo buvimo vietą, taip pat nebuvimą duomenų, kad sklype yra nustatytas kelio servitutas prie pareiškėjai priklausančio sklypo prieiti; Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė, siekdama išsiaiškinti skunde išdėstytas aplinkybes, į prokuratūrą apklausai išsikvietė sodininkų bendrijos pirmininką, kuris paaiškino, kad pati pareiškėja pirko sklypą, kuris neturėjo privažiavimo, pareiškėjai buvo du kartus siūlomi sprendimo variantai dėl kelio servituto, buvo susirinkę suinteresuoti asmenys, tačiau pati pareiškėja į susitikimus neatvyko; Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė, išnagrinėjusi faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius dokumentus, taikė servituto nustatymą reglamentuojančias teisės normas ir jai suteiktos kompetencijos ribose vertino, ar pareiškėjos nurodomas kaip pažeistas interesas patenka į viešojo intereso sritį.

Aplinkybė, kad apeliantė yra kitos nuomonės dėl viešojo intereso egzistavimo, nei surinkęs ir ištyręs įrodymus padarė prokuroras, savaime nedaro Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės J. J. 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo negaliojančiais. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės keliami klausimai yra išimtinai privataus pobūdžio. Šie reikalavimai yra susiję tik su pareiškėjos asmeniniais turtiniais interesais, tokie reikalavimai negali būti vertinami, kaip susiję su visuomenės dalies interesų pažeidimu. Kitų aplinkybių, jog yra pažeisti svarbūs valstybės ar visuomenės interesai, byloje nenustatyta, todėl darytina išvada, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė J. J. 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, nenustačiusi viešojo intereso pažeidimo, pagrįstai atmetė pareiškėjos G. M. prašymą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, dėl tos pačios priežasties Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės skundus.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.