- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- e2S-2112-852/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13930-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „CV Group“
- Atsakovas
- M. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CV Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CV Group“ ieškinį atsakovui M. R. (M. R.) dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „CV Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. R., prašydama jai iš atsakovo priteisti 5 000 Eur skolos, 146,85 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio procesines palūkanas, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovei nustatė 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. liepos 8 d. gautas ieškovės UAB „CV Group“ atstovės prašymas patvirtinti taikos sutartį. Prie prašymo pateikta 2022 m. liepos 4 d. taikos sutartis, pasirašyta tarp ieškovės UAB „CV Group“ ir atsakovo M. R., taip pat elektroninis susirašinėjimas. Šalys nurodė, kad, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsniu, 293 straipsnio 5 punktu, prašo rašytinio proceso tvarka teismo patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-18600-1176/2022 nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovės UAB „CV Group“ ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, ieškovės UAB „CV Group“ prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo atsisakė priimti.
Šalies argumentai
5. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinį reiškė atsakovui – užsienio fiziniam asmeniui (jo gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), todėl siekiant nustatyti, ar ieškovė kreipėsi į teismą įstatyme nustatyta tvarka, turėjo būti išspręstas ir ginčo jurisdikcijos klausimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 8 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje, be kita ko, nurodė, kad sprendžiant ginčo jurisdikcijos klausimą yra reikalingas susitarimas dėl reklamos paslaugų teikimo. Ieškovė nepateikė šio įrodymo, taip pat kreipdamasi į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį, nenurodė jo nepateikimo priežasčių. Taikos sutartyje šalių aptarta sąlyga, kad šalys pasirinko ginčo išsprendimui taikyti Lietuvos Respublikos teisę ir jurisdikciją, vertintina susitarimu dėl jurisdikcijos, taikytinos taikos sutarties sudarymui, kuriuo šalys išsprendė kilusi ginčą, bet negali būti laikoma įrodymu, pagrindžiančiu, jog ieškovė, 2022 m. birželio 22 d. teikdama ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, kreipėsi pagal tuo metu taikytinas teismingumo taisykles. Nebuvo pašalinti ir kiti 2022 m. liepos 8 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas darė išvadą, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, todėl, vadovaujantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, 138 straipsniu, yra pagrindas ieškinį laikyti nepaduoti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
7. Teismas pažymėjo, kad prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo yra pateiktas civiliniam procesui neprasidėjus, t. y. nepriėmus ieškinio. Dėl šios priežasties taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti pagal CPK 140 straipnsio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą nėra pagrindo. Taikos sutartį pasirašiusios šalys su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Teismas prašymą patvirtinti taikos sutartį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovės UAB „CV Group“ atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirajame skunde nurodo tokius argumentus:
8.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Ši nutartis ieškovės atstovei buvo įteikta 2022 m. birželio 28 d., paskutinė diena trūkumų pašalinimui buvo 2022 m. liepos 12 d., tačiau teismas, nesulaukęs termino pabaigos, 2022 m. liepos 12 d. priėmė nutartį netvirtinti taikos sutarties ir grąžinti ieškovei ieškinį. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 74 straipsnio 6 dalies nuostatą, kad procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių.
8.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, kad nebuvo pašalintas ieškinio trūkumas – nepateikti įrodymai esant susitarimui dėl jurisdikcijos. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Reglamentas) nenumato aiškaus susitarimo dėl jurisdikcijos įforminimo. Jame nustatyta, kad susitarimas turi būti rašytinis ar patvirtintas rašytiniais dokumentais. Į bylą pateikta taikos sutartis gali būti laikomas dokumentu, patvirtinančiu susitarimo dėl jurisdikcijos buvimą. Be to, Reglamentas imperatyviai nenumato, kad susitarimas dėl jurisdikcijos taikymo turi būti sudarytas būtent iki bylos užvedimo teisme. Pirmosios instancijos teismo išvados yra teisiškai nepagrįstos ir nemotyvuotos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu nepašalinus trūkumų ir atsisakyta priimti prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatė, jog byla turi tarptautinį elementą – atsakovas gyvena Lenkijos Respublikoje, todėl nustatė ieškovei 14 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – pateikti susitarimą dėl reklamos paslaugų suteikimo tam, kad būtų galima spręsti ginčo jurisdikcijos klausimą ir pateikti ieškinio bei visų jo priedų ir jų vertimo į anglų arba lenkų kalbą originalus ar patvirtintas kopijas popierine forma tam, kad priėmus ieškinį, procesiniai dokumentai atsakovui galėtų būti siunčiami pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose nuostatas. 2022 m. liepos 8 d. ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir grąžinti visą žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu nepašalinus trūkumų, o prašymą patvirtinti taikos sutartį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. civiliniam procesui neprasidėjus. Ieškovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdama, kad teismas ieškinio priėmimo klausimą išsprendė nepasibaigus nustatytam terminui ieškinio trūkumam pašalinti, be to, Reglamentas imperatyviai nenumato, kad susitarimas dėl jurisdikcijos taikymo turi būti sudarytas būtent iki bylos užvedimo teisme.
12. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartis, kuria konstatuoti ieškinio trūkumai, ieškovei buvo įteikta 2022 m. birželio 28 d. (per elektroninį paslaugų portalą – EPP). CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Todėl paskutinė diena, kai galėjo būti pašalinti ieškinio trūkumai – 2022 m. liepos 12 d. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimą išsprendė nepasibaigus nustatytam terminui procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
14. Pagal Reglamento 25 straipsnio 1 dalį, jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Susitarimas dėl jurisdikcijos: a) sudaromas arba paliudijamas raštu; b) priimamas tokia forma, kuri atitinka šalių tarpusavyje nustatytą praktiką; arba c) tarptautinės prekybos arba komercijos srityje sudaromas papročius atitinkančia forma, kuri atitinka praktiką, apie kurią šalys žino arba turėjo žinoti, ir kurią tokioje prekybos arba komercijos srityje plačiai žino ir kurios nuolat laikosi sutarčių, susijusių su atitinkama konkrečia prekybos arba komercijos sritimi, šalys. Pagal to paties Reglamento straipsnio 2 dalį, bet kuris elektroninėmis priemonėmis perduotas pranešimas, kuris užtikrina ilgalaikį susitarimo įrašą, laikomas lygiaverčiu rašytiniam susitarimui.
15. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra pasisakęs, kad Reglamento 25 straipsnio tikslas – nustatyti formos reikalavimus, kuriuos turi atitikti nuostatos dėl jurisdikcijos suteikimo, ir taip garantuoti teisinį saugumą ir įsitikinti, kad šalys išreiškė savo sutikimą (šiuo klausimu žr. mutatis mutandis su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) ESTT 1999 m. kovo 16 d. sprendimo byloje Castelletti, C‑159/97, 34 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
16. Šalių valios suderinimas, vadovaujantis valios autonomijos principu, pateisina pirmenybės suteikimą pasirinktam teismui, o ne tam, kuriam byla būtų teisminga pagal minėtą reglamentą (ESTT 2013 m. vasario 7 d. sprendimo byloje Refcomp, C‑543/10, 26 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-943/2022).
17. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovei, kad Reglamentas imperatyviai nenumato, jog susitarimas dėl jurisdikcijos taikymo turi būti sudarytas iki šaliai kreipiantis į teismą su ieškiniu. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo tirti ir vertinti, ar šalys aiškiai ir tiksliai susitarė dėl teismui jurisdikciją suteikiančios nuostatos. Taip pat įvertinti kitų teismo konstatuotų procesinio dokumento trūkumų – ieškinio ir jo priedų vertimo į lenkų kalbą pateikimo, atsižvelgiant į tai, kad šalys nusprendė išspręsti ginčą taikos sutartimi, reikšmingumą. Ieškinio ir prašymo patvirtinti taikos sutartį priėmimo klausimams išspręsti būtina tirti ir vertinti naujas aplinkybes, dėl kurių teismas nepasisakė.
18. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio bei prašymo patvirtinti taikos sutartį priėmimo klausimai grąžintini pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CV Group“ atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio ir prašymo patvirtinti taikos sutartį priėmimo klausimus spręsti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.