- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- 2-628-183/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00005-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Jarackaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“
- Kategorijos
- 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nurodyto pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovu nurodytai uždarajai akcinei bendrovei „Čiobita“ (civilinė byla Nr. B2-1414-273/2015),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Skolų departamentas“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Čiobita“ iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Skolų departamentas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Čiobita“ ir grąžino pareiškimą bei jo priedus jį pateikusiam asmeniui.
Teismas nurodė, kad, kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, prie pareiškimo iškelti bankroto bylą turi būti pridėti įrodymai, jog CPK nustatyta tvarka įvykdyti ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, t. y. kad kreditorius pranešė įmonei apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo bei kad pateikė įmonei pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus.
Pasak teismo, nors, pareiškėjo teigimu, šis siuntė atsakovui 2014 m. rugsėjo 4 d. ir 2014 m. rugsėjo 26 d. įspėjimą per kurjerių tarnybą, ragindamas sumokėti susidariusią 9 652 Lt skolą, įspėjo, kad, nesumokėjus numatytu laiku, bus kreipiamasi į teismą dėl UAB ,,Čiobita“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau nepateikė įrodymų apie minėtų siuntų įteikimą ar neįteikimą atsakovui.
Teismo vertinimu, nors pareiškėjas teigė, jog įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą, t. y. prie pareiškimo pažymėta, kad pridedama pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo siuntimo atsakovui lydraščio kopija, tačiau iš pateikto dokumento visiškai nėra aišku, kokia korespondencija buvo siunčiama atsakovui, todėl iš pateikto įrodymo negalima vienareikšmiškai spręsti, kad būtent pareiškėjo nurodyti dokumentai buvo išsiųsti atsakovui. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie siųstos korespondencijos įteikimą ar neįteikimą atsakovui, taip pat pareiškėjas į bylą nepateikė tinkamų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyto reikalavimo įvykdymą.
Teismas sprendė, kad pareiškėjas netinkamai įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus, pažeidė ĮBĮ nustatytą išankstinę ginčo sprendimo tvarką, nepateikė įrodymų apie šios pareigos įvykdymą, todėl, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Čiobita“ atsisakytina priimti ir jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad atsisakymas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, tinkamai pasinaudojus ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas UAB „Skolų departamentas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Pranešimai dėl reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo buvo siunčiami atsakovo registracijos adresu, tačiau atsakovas iki šiol nesumokėjo reikalaujamos sumos. Pranešimų siuntimo faktą įrodo pranešimų siuntimų lydraščių kopijos, pridedamos prie pareiškimo priedų. Pareiškėjas pranešimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui siuntė įmonės registracijos adresu 2014 m. rugsėjo 4 d. ir 2014 m. rugsėjo 26 d., kurie, vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas yra tinkamai įvykdęs ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje numatytą pareigą pateikti atsakovui pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus, kurie buvo išsiųsti įmonės registracijos adresu, ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, todėl nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Čiobita“ iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas, vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
CPK 1 straipsnis numato, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublik?s įstatymai, tarp jų specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), be to, kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.).
ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos.
Pagal teismų praktiką, ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta aukščiau nurodyta tvarka yra skirta tam, kad kilęs ginčas būtų išspręstas, nesikreipiant į teismą ir nekeliant bankroto bylos, tai yra ji atitinka ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos sampratą ir yra skirta skolininko (bendrovės), kuriam siekiama kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių, arba kreiptis į teismą dėl kreditoriaus reikalavimo nuginčijimo. Išankstinis skolininko informavimas užtikrina, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią bendrovės veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-384/2008, 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1985/2013, 2014 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-844/2014).
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai sprendė dėl išankstinės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymo, teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepažeisdamas įstatyminio reglamentavimo nuostatų bei nenukrypdamas nuo teismų praktikos.
Nepripažintini pagrįstais atskirojo skundo argumentai dėl tinkamo ĮBĮ reikalavimų dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Čiobita“ laikymosi.
Apelianto teigimu, 2014 m. rugsėjo 4 d. ir 2014 m. rugsėjo 26 d. UAB „Skolų departamentas“ per kurjerių tarnybą išsiuntė atsakovui UAB „Čiobita“ jo registracijos adresu įspėjimą, ragindamas sumokėti susidariusią 9 652 Lt skolą, įspėjo, kad, nesumokėjus skolos numatytu laiku, bus kreipiamasi į teismą dėl UAB ,,Čiobita“ bankroto bylos iškėlimo, o 2014 m. gruodžio 22 d. atsakovui buvo išsiųstas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo bei jo priedų nuorašai. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 4 d. parengė pranešimą UAB „Čiobita“ dėl reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo bei pakartotinį 2014 m. rugsėjo 26 d. pranešimą; 2014 m. rugsėjo 4 d. ir 2014 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas UAB „Skolų departamentas“ įteikė UAB „Greitasis kurjeris“ atsakovui UAB „Čiobita“ adresuotus laiškus (24, 26-27 b. l.), tačiau byloje nepateikta objektyvių duomenų apie 2014 m. rugsėjo 4 d. ir 2014 m. rugsėjo 26 d. pranešimų dėl reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo (ne)įteikimą atsakovui, be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal bylos duomenis negalima vienareikšmiškai spręsti, kad būtent nurodyti pranešimai dėl reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo buvo išsiųsti atsakovui. Pareiškėjo pateikti UAB „Greitasis kurjeris“ perduodamų registruotų laiškų sąrašai tik patvirtina laiškų iš pareiškėjo priėmimo faktą, tačiau nesuponuoja išvados, kad registruoti laiškai (su tinkamais pranešimais) buvo tinkamai įteikti UAB „Čiobita“ arba, nepavykus įteikti pirmojo laiško, pateikto UAB „Greitasis kurjeris“ 2014 m. rugsėjo 4 d., pakartotinai buvo pateiktas tinkamas pranešimas 2014 m. rugsėjo 26 d., laikant jį įteiktu, praėjus penkioms dienoms nuo pranešimo išsiuntimo (ĮBĮ 6 str. 2 d.). Turint omenyje teisinį reglamentavimą faktines bylos aplinkybes, jog nėra duomenų apie aukščiau minėtų pranešimų tinkamą išsiuntimą bei (ne)įteikimą, negalima sutikti su apelianto argumentais, kad jis tinkamai laikėsi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Be to, į bylą nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas UAB „Skolų departamentas“ atsakovui UAB „Čiobita“ būtų išsiuntęs ir pareiškimo teismui bei pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus, kaip to reikalauja ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalis. Į bylą pateikta 2014 m. gruodžio 22 d. pažyma, kad UAB „Greitasis kurjeris“ priėmė laiškus, kurių vienas buvo adresuotas UAB „Čiobita“, kaip minėta aukščiau, patvirtina laiško iš pareiškėjo priėmimo faktą, bet ne tokio laiško ir juo siunčiamos korespondencijos tinkamą įteikimą ar neįteikimą adresatui UAB „Čiobita“. Taigi nėra pagrindo manyti, kad skolininkui yra (arba laikoma, kad turi būti) žinoma apie inicijuojamą bankroto procesą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nekliudo pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su tokiu pareiškimu, pašalinus trūkumus, dėl kurių buvo atsisakoma priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tarp jų, pateikiant tinkamus įrodymus apie pranešimo, atitinkančio ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, išsiuntimą skolininkui bei jo (ne)įteikimą.
Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti pagrįstą ir teisėtą skundžiamą apygardos teismo nutartį (CPK 329, 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį.