- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-03
- Bylos Nr.
- 2S-65-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00974-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Suinteresuotas asmuo
- K. V. B., E. R., D. R., A. K., N. J., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens K. V. B. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. prašymą dėl skolininkų turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuotieji asmenys – E. R., D. R., A. K., N. J., K. V. B., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė nustatyti skolininko santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto: dviejų gyvenamųjų namų ir ūkinio pastato dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine.
Skolininkas ir jo sutuoktinė sutiko su pareiškimu, kad būtų nustatyta, jog skolininkui priklauso ½ dalis dviejų gyvenamųjų namų ir ūkinio pastato.
Suinteresuotas asmuo A. K. neprieštaravo pareiškimo tenkinimui
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi patenkino prašymą ir nustatė, kad skolininkui E. R. priklauso ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - namų ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini).
Teismas nustatė, kad E. R. ir D. R. jungtinės nuosavybės teise priklauso du gyvenamieji namai ir ūkinis pastatas. Suinteresuoti asmenys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Minėtas nekilnojamasis turtas skolininko įgytas po santuokos sudarymo. Aplinkybės, jog minėtas nekilnojamas turtas įgytas po santuokos sudarymo suinteresuoti asmenys ir jų atstovas neginčija.
Teismas pažymėjo, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu atmetė A. M. ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo į gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. minėtoje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Todėl teismas konstatavo, kad nuosavybės teise gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu priklauso skolininkui.
CPK 666 straipnsio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Šalies argumentai
Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas su prašymu dėl turto dalies nustatymo kreipėsi nepraleisdamas antstolės nustato termino, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, kad turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise skolininkui ir jo sutuoktinei, o turto dalys nėra nustatytos, pareiškėjo prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo K. V. B. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį.
Nurodė, kad skolininkas 2007 m. spalio 8 d. sutartimi Dėl nupirktų žemės sklypų teisinio įforminimo įsipareigojo parduoti žemės sklypą, kad sumokėtų 350.000,00 Lt skolą. Pagal šią sutartį 2008 m. sausio 9 d. buvo sudaryta notarinė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartis, pagal kurią K.V. B. ir A. M. nuosavybės teise įsigijo minėtą žemės sklypą. Pasirašydamos sutartį, šalys susitarė, kad žemės sklype esantys statiniai nėra baigti statyti, inventorizuoti, o statybą leidžiantys dokumentai išduoti skolininko vardu. Šalys susitarė, kad po sutarties pasirašymo, statybos leidimai bus įforminti A. M. ir K.V. B. vardu, jie ir inicijuos statinių inventorizaciją ir registruos juos savo vardu. Skolininkas valstybinėms institucijoms pateikė neteisingus duomenis, pagal kuriuos 2008 m. sausio 21 d. namas ir ūkinis pastatas buvo pripažinti tinkamais naudoti. Skolininkas 2008 m. sausio 22 d. pateikė VĮ „Registrų centras“ įregistruoti minėtus statinius. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi konstatavo, kad pagal CK 6.395 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype minėtus objektus perėjo žemės sklypo pirkėjams. Minėta nutartimi buvo panaikintas Statybos inspekcijos neteisėtai išduotas aktas, pagal kurį buvo įregistruota skolininko nuosavybės teisė. VĮ „Registrų centras“ centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2014 m. spalio 20 d. sprendimu išregistravo E. R. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą. Teismas skundžiama nutartimi E. R. nepriklausantį turtą, esantį svetiname žemės sklype, padalino skolininkui ir jo sutuoktinei per pusę. Teismas taip pat padalino per pusę pastatą, kuris sudegė 2007 m. balandžio mėnesį ir yra iki šiol neatstatytas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į suinteresuotojo asmens K. V. B. skundą pareiškėjas A. S. prašė skundą atmesti ir palikti Trakų rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi skolininko turtas yra įgytas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine santuokos metu.
Atsiliepimu į suinteresuotojo asmens K. V. B. skundą suinteresuotieji asmenys E. R. ir D. R. prašė skundą atmesti ir palikti Trakų rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, jog teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kadangi turtas buvo įgytas bendros jungtinės nuosavybės teise. Suinteresuotasis asmuo sklypo, kuriame pastatyti skolininko statiniai nepirko ir jokių turtinių bei kitokių reikalavimų negali pareikšti. Šį sklypą pirko A. M., tačiau baigti statyti statiniai perduoti nebuvo. Vilniaus apygardos teismas tik pripažino negaliojančiu 2008 m. sausio 22 d. statinio tinkamu naudoti aktą. Tačiau tai nereiškia, kad E. R. neteko nuosavybės teisės į jo šeimos lėšomis pastatytus statinius. Šis teisinis ginčas dar nėra galutinai išspręstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatytos skolininko turto, esančio bendra jungtine nuosavybe su sutuoktine, dalys, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsiaiškino visas bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu, ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.
Byloje nustatyta, kad antstolė B. P. vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. teismo įsakymą Nr. L2-4517-611/2008 dėl 80.900,00 Lt skolos ir 5 procentų palūkanų išieškojimo iš skolininko E. R. išieškotojo A. K. naudai, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. L2-7269-643/2009 dėl 61.734,50 Lt skolos 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko E. R. išieškotojo A. S. naudai, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-11193-432/2008 dėl 25.212,86 Lt skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojo N. J. naudai ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. teismo įsakymą Nr. L2-11405-643/2010 dėl 5.832,85 Lt skolos, 5 procentų palūkanų išieškojimo iš skolininko išieškotojui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras naudai (t. I, b.l. 4-5). Antstolė D. P. taip pat vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-826-603/2009 dėl 32.010,00 Lt skolos išieškojimo iš skolininko E. R. išieškotojui K. V. B. (t. I, b.l. 51-53). Vykdydamas išieškojimą, antstolis 2008 m. balandžio 10 d. areštavo skolininkui priklausantį turtą – du gyvenamuosius namus ir ūkinį pastatą, kuriuos skolininkas įgijo būdamas santuokoje (t. I, b.l. 6-10). Todėl išieškotojas A. S. kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas A. M. 2011 m. lapkričio 25 d. Trakų rajono apylinkės teisme pateikė ieškinį atsakovams E. R., O. R. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą pripažinimo bei 2008 m. sausio 22 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (100)-11.73-14 pripažinimo negaliojančiu. Trečiuoju asmeniu byloje dalyvavo K. V. B.. Trakų rajono apylinkės teismas minėtoje byloje 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui priklausančius gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą, uždraudžiant juos perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip juos suvaržyti (disponuoti), taip pat uždraudė bet kokius vykdymo veiksmus iš šio turto trečiųjų asmenų naudai. Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-30-213/2013 atmetė ieškinį ir panaikino 2011 m. lapkričio 29 d. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pakeitė 2013 m. gegužės 8 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kurioje buvo atmestas reikalavimas pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. sausio 22 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir šią ieškinio dalį patenkino. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Šios nutarties pagrindu VĮ “Registrų centras” centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2014 m. spalio 20 d. sprendimu išregistravo E. R. nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą (t. II, b.l. 6-7). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-2640/2014 atsisakė priimti E. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties.
Pažymėtina, kad pagal CPK 666-667 straipsnių nuostatas skolininko turto dalis gali būti nustatoma tik į tą turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, tai yra turtas turi priklausyti skolininkui, jo nuosavybės teisė negali būti ginčytina. Aukščiau minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartyje buvo konstatuota, kad ieškovui 2008 m. sausio 9 d. žemės sklypo perleidimo sandoriu perėjo nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype tuo metu esančius su žeme neatskiriamai susijusius statinius, kurie vėliau 2008 m. sausio 22 d. aktu buvo pripažintini tinkamais naudotis. Todėl buvo pripažinta, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, įgyvendindamas statytojo teises bei pateikdamas prašymą įregistruoti savo daiktines teises į statinius nekilnojamojo turto registre. Vilniaus apygardos teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovas dar nepasinaudojo teise įstatymo nustatyta tvarka užbaigti statybą, todėl, patenkinus ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, išduotą statytojui E. R., kurio pagrindu buvo įregistruoti statiniai ir atsakovo nuosavybės teisė į statinius, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo pripažinti jo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą. Taigi, Trakų rajono apylinkės teismas neteisingai aiškino minėtą nutartį ir nepagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nuosavybės teise gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso E. R..
Suinteresuotasis asmuo atskirajame skunde nurodė, jog gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sudegė 2007 m. balandžio mėnesį ir yra iki šiol neatstatytas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad VĮ „Registrų centras“ yra registruotas minėtas gyvenamasis namas, tačiau daiktinės teisės į jį nėra registruotos, skolininkas E. R. yra nurodytas tik šio pastato naudotoju (t. II, b.l. 11-12). Taip pat registre yra įrašas, jog įregistravimo pagrindas – „nepateikti dokumentai, 1996-09-30“, išregistravimo pagrindas: „įsakymas, 2013-05-24, Nr. V-122“. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nurodytas gyvenamasis namas jungtinės nuosavybės teise priklauso skolininkui ir jo sutuoktinei. Kadangi Nekilnojamojo turto registre nėra registruotos skolininko nuosavybės teisės į pastatą, taip pat nėra aiški paties pastato būklė bei jo registravimas, negalima pripažinti, kad šio turto dalis priklauso skolininkui, ir nukreipti į jį išieškojimą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis naikintina, pareiškėjo prašymą atmetant.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: pareiškėjo prašymą dėl skolininko santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo atmesti.