Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1601-505/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-06-16
Bylos Nr.: eI3-1601-505/2025
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Daina Kukalienė, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Atsakovas: viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, draudimo bendrovės AAS

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-1601-505/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01706-2024-5

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 51.4; 55.1.1; 55.1.3; 57.3

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 16 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, draudimo bendrovės AAS ,,(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija skundu prašo panaikinti:

1) šias viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. kovo 25 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT04 (toliau – ginčijamas sprendimas) dalis:

a) IV dalies ,,Sprendimas dėl pažeidimo“ antrąją pastraipą, kurioje nurodyta, kad projekto vykdytojas, vykdydamas tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Ultragarsinės diagnostikos prietaisų pirkimas“ (toliau – pirkimas), pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 2 dalies nuostatą, kadangi tiekėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtin)“ pateikė, o perkančioji organizacija UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai kaip tinkamą priėmė pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį 2022 m. gruodžio 19 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pirkimo sutartis) įvykdymo užtikrinimą, tuo iš esmės pakeisdama esmines pirkimo dokumentų sąlygas;

b) V dalies „Sprendimas dėl finansinės korekcijos“ penktąją pastraipą, kurioje nurodyta, kad taikoma 25 proc. finansinė korekcija nuo projektui „Gydytojo kardiologo ir slaugytojo konsultacijos asmenims, sergantiems širdies nepakankamumu, paslaugų prieinamumo gerinimas“ Nr. 08.1.3-CPVA-V-610-02-0001 (toliau – projektas) tenkančios sutarties vertės (38 659,50 Eur), o nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 9 664,88 Eur, kuri gali kisti keičiantis pirkimo sutarties vertei (pvz., dėl atliekamų pirkimo sutarties pakeitimų);

c) 4 punktą „Sprendimas dėl nustatyto pažeidimo“, kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatytas, su juo susijusios išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti, reikalaujama susigrąžinti išmokėtas lėšas;

2) 2024 m. kovo 19 d. priedą Nr. 2023-SF/2-469 „Grąžintinos lėšos“.

Taip pat pareiškėja prašo palikti galioti ginčijamo sprendimo:

1) III dalį „Pažeidimo tyrimas“ nuo antraštės „Dėl Laidavimo rašte nustatytos įsipareigojimų užtikrinimo apimties“;

2) IV dalies ,,Sprendimas dėl pažeidimo“ trečiąją pastraipą, kurioje nurodyta, kad kitoje pažeidimo dalyje, susijusioje su sutarties įvykdymo užtikrinimo sumos mažinimu, pažeidimas nenustatytas.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodė, kad ji, kaip perkančioji organizacija, nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. vykdė projektą. Projektui buvo skirta 2 767 221 Eur, jo metu įkurti ir aprūpinti įranga 29 nauji širdies nepakankamumo kabinetai, aprūpinant juos reikiama infrastruktūra bei sudarant galimybę paslaugas teikiantiems kardiologams ir bendrosios praktikos slaugytojams tobulinti kvalifikaciją, užtikrinant asmens sveikatos priežiūros antrinio ir (ar) tretinio lygio ambulatorinių kardiologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą asmenims, sergantiems širdies nepakankamumu.

Paaiškino, kad, įgyvendindama projektą, įvykdė tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Ultragarsinės diagnostikos prietaisų pirkimas“. Pirkimas suskaidytas į dvi dalis:

1) I pirkimo dalis – ekspertinės klasės širdies ir kraujagyslių tyrimams skirti ultragarsinės diagnostikos prietaisai (3 vnt.); šiai pirkimo daliai numatyta 390 000 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (– PVM);

2) II pirkimo dalis – širdies ir kraujagyslių tyrimams skirti ultragarsinės diagnostikos prietaisai (26 vnt.); šiai pirkimo daliai numatyta 1 100 000 Eur su PVM (ginčijamu sprendimu nustatytas pažeidimas susijęs su II pirkimo dalimi dėl vienos prekės).

Akcentavo, kad atsakovė 2022 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2022/2-3107 pritarė projekto sutarties pakeitimui, įtraukiant naujus partnerius, tarp kurių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalyvavusi kaip perkančioji organizacija. Taigi, pareiškėja pirkime dalyvavo ne tik kaip perkančioji organizacija, bet ir kaip įgaliotoji organizacija, vykdanti projektą. Teigė, kad ji, kaip įgaliotoji organizacija, atliko viešojo pirkimo procedūras iki sutarties pasirašymo. Projekto partnerė UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdama kaip perkančioji organizacija, su pirkime laimėjusia tiekėja UAB „(duomenys neskelbtin)“ 2022 m. gruodžio 19 d. pasirašė pirkimo sutartį, kurios vertė – 31 950 Eur be PVM, bendra kaina – 38 659,50 Eur su PVM. Šią sutartį 2023 m. sausio 20 d. ji pateikė ir pareiškėjai kaip įgaliotai organizacijai. Tiekėja UAB ,,(duomenys neskelbtin)“ perkančiajai organizacijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė draudiko ERGO 2022 m. gruodžio 27 d. atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 99523 (toliau – laidavimo raštas).

Akcentavo, kad ginčijamame sprendime atsakovė nurodo, kad pažeidimas padarytas perkančiajai organizacijai, t. y. projekto partneriui, priėmus teikėjo pateiktą pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą. Tačiau tuo pačiu atsakovė daro išvadą, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų bei 86 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažeidimą padarė projekto vykdytoja, t. y. pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė buvo informuota apie tai, kad pareiškėja veikia ir kaip perkančioji organizacija, ir kaip įgaliota perkančiosios organizacijos, tačiau atliekant pažeidimo tyrimą ir priimant ginčijamą sprendimą šios faktinės aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos, darytina išvada, jog vien dėl to ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytų reikalavimų.

Pažymėjo, kad ginčijamame sprendime nurodoma, jog pažeidimas nustatytas konstatavus 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, (toliau – Reglamentas (ES) 1303/2013) 6 straipsnio, Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų bei 86 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus. Pažeidimas konstatuotas, nes, pasak atsakovės, tiekėja pateikė, o perkančioji organizacija nepagrįstai kaip tinkamą priėmė pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, tuo iš esmės pakeisdama esmines pirkimo dokumentų sąlygas.

Pareiškėja nesutiko su nustatytu Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimu ir pažymėjo, kad pirkimo metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad perkančioji organizacija gali, bet neprivalo, pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, tačiau privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reglamentuojami CK 6.70 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodytas pavyzdinis jų sąrašas, nustatant, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Pavyzdžiui, CK 6.70 straipsnyje nenurodytas, bet įprastinėje komercinėje praktikoje plačiai naudojamas prievolių užtikrinimo būdas yra laidavimo draudimas (CK 6.987–6.1018 straipsniai). Teigė, kad pirkimo sutartyje (Specialiųjų sąlygų 5.1 papunktyje) nustatyta, kad tinkamu sutarties užtikrinimu laiko banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą; pirkimo sutartyje (Specialiųjų sąlygų 5.2 papunktis) įtraukta sąlyga, kad tiekėjui nevykdant savo įsipareigojimų, pirkėjui atlyginami nuostoliai pagal pareikalavimą, neviršijant garanto (ar laidavimo) sumos. Tiekėjas pareigą pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą įvykdė tinkamai ir laiku. Tiekėjas pateikė draudiko ERGO 2022 m. gruodžio 27 d. laidavimo raštą reikalaujamai sumai. Laidavimo rašte įsipareigota, kad, tiekėjui (draudikui) pažeidus sutartinius įsipareigojimus, bus sumokėta pirkėjo nurodyta suma, atitinkanti patirtų tiesioginių nuostolių dydį.

Pareiškėjos vertinimu, nepagrįstas atsakovės argumentas, kad jeigu pagal CK 6.249 straipsnio 1 ir 4 dalis nuostoliai apima ir negautas pajamas (negautos pajamos į nuostolius įskaičiuojamos), tai tiekėjai, susipažinę su pirkimo sąlygomis, neturėjo jokio pagrindo daryti išvadą, kad negautos pajamos ar kiti netiesioginiai nuostoliai neturėjo būti įskaitomi į nuostolius. Be to, pareiškėjos nuomone, net ir tiesioginių nuostolių atlyginimas nagrinėjamu atveju yra tinkamas, nes netiesioginiai nuostoliai perkančiajai organizacijai negalėjo susidaryti net hipotetiškai. Perkančioji organizacija, siekdama apsaugoti savo interesus ir galimus nuostolius, pirkime nustatė sutarties įvykdymo užtikrinimo vertės reikalavimą. Kadangi laidavimo rašte buvo įtvirtinti atitinkami įsipareigojimai, perkančioji organizacija pripažino šią priemonę tinkama sutarties įvykdymo užtikrinimui.

Atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju sutartyje pasirinkti keli sutarties prievolių užtikrinimo būdai – banko garantija ir draudimo bendrovės laidavimas, delspinigiai, kuriais perkančioji organizacija galėjo naudotis savo nuožiūra, priklausomai nuo to, kuris sutarties įvykdymo būdas jai būtų tinkamas pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes. Sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus dėl pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo priėmusi tiekėjo pateiktą pirminį laidavimo raštą.

Nesutiko su atsakovės padaryta išvada, kad, tiekėjui pateikus netinkamą laidavimo raštą, pasiūlymą pateikus pirkimo dalims tik vienam tiekėjui, pirkimas, laikant, kad tiekėjas atsisakė sudaryti sutartį (nepateikė tinkamo sutarties įvykdymo užtikrinimo), turėjo pasibaigti Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu ir turėjo būti pradedamos naujos varžymosi procedūros. Pareiškėjos vertinimu, ginčo objektu tapusi situacija negali būti prilyginta Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams, kai viešąjį pirkimą laimėję tiekėjai nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, nes nagrinėjamu atveju tokį dokumentą tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikė ir pateikė laiku, o perkančioji organizacija, įvertinusi jį pagal pirkimo dokumentus, jį priėmė kaip tinkamą. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei, perkančiosios organizacijos manymu, pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas būtų netinkamas, ji turi teisę reikalauti, kad tiekėjas pakeistų pastarąjį tinkamu. Pareiškėjos nuomone, akivaizdu, kad tokios pozicijos laikėsi ir atsakovė, nes dokumentų vertinimo procese prašė pateikti retrospektyviai galiojančius ištaisytus sutarčių įvykdymo užtikrinimo dokumentus, o perkančioji organizacija nebaigtų vykdyti sutarčių atveju tokius dokumentus pateikė, todėl pažeidimų nebuvo konstatuota.

Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovės ginčijamas sprendimas neatitinka gero administravimo principo reikalavimų, kurie apima ir asmens teisę į pagrįstą ir motyvuotą administracinį sprendimą. Atsakovė, nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, vadovavosi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, (toliau – Taisyklės) nuostatomis, t. y. 311 punktu, 7 priedo 6 punktu ir 7 priedo 10 punktu. Ginčijamas sprendimas grindžiamas 7 priedo 10 punkte nurodytomis aplinkybėmis; šiame punkte aplinkybės detalizuotos per kelis papunkčius (10.1–10.4 papunkčius), tačiau dėl visų šių aplinkybių ginčijamame sprendime atsakovė nepateikė argumentų, o dėl 10.2–10.3 papunkčiuose nurodytų aplinkybių visiškai nemotyvavo ir nepasisakė. Tuo tarpu, pareiškėjos vertinimu, minimali konkurencija pirkime buvo užtikrinta, nes perkančioji organizacija neturi svertų priversti ūkio subjektus teikti pasiūlymus ir dalyvauti pirkimuose. Dalis pasiūlymų atmesta ne dėl pirkimo sąlygų, o dėl techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų neatitikimo, tad atsakovės ginčijamas sprendimas dėl finansinės korekcijos taikymo yra nepagrįstas.

Pareiškėja nesutiko ir su atsakovės pozicija, kai ji nustatytą pažeidimą prilygino Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės, (toliau – Gairės) 2.2 lentelės 17 punkto nuostatai ir pritaikė 25 proc. pataisos normą, nors nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nustatytos aplinkybės neatitinka tų, kurioms taikomas minėtas Gairių punktas. Pažymėjo, kad finansinė korekcija ginčijamu sprendimu pritaikyta netinkamai ir neteisėtai, neįvertinus individualių tariamai nustatyto pažeidimo savybių, nes, net ir konstatavus pažeidimą, taikyta korekcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, prašė skundą patenkinti ir ginčijamą sprendimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Šalies argumentai

Atsakovė VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą pažymėjo, kad ginčijamame sprendime nurodyta, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jis grindžiamas, jame pateikti pakankami ir aiškūs motyvai, aiškios dėl jame išdėstytų aplinkybių kylančios pasekmės. Iš ginčijamo sprendimo aiškus jo pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, aptarti viešojo pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuoto pažeidimo, aptarti ir įvertinti pareiškėjo pateikti paaiškinimai, todėl, atsakovės nuomone, ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką.

Nesutiko su pareiškėjos argumentais, susijusiais su jos atsakomybe dėl to, kad ji buvo įgaliotoji perkančiosios organizacijos, o pirkimo sutartį su tiekėju sudarė ir sutarties užtikrinimą kaip tinkamą pripažino pati projekto partnerė – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėjo, jog nėra ginčo, kad pirkimo sutartį pasirašė ir vykdė projekto partneris, pirkimo vykdytoju buvo įgaliotoji organizacija. Atsakovės nuomone, pagal projekto sutarties nuostatas atsakingu už projekto įgyvendinimą ir lėšų tinkamą įsisavinimą yra projekto vykdytojas. Projekto partneriui nebuvo perleisti įsipareigojimai pagal projekto sutartį ir atsakovė nesudarė tiesioginės atsakomybės susitarimų su projekto partneriu. Taigi, prižiūrėti projekto partnerio įsipareigojimus pagal projekto sutarties nuostatas turėjo projekto vykdytojas, kiek tai susiję su pirkimo sutarties vykdymo teisėtumu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Aptartame kontekste, pareiškėjai esant įgaliotojai organizacijai, o pirkimo sutartį su tiekėju sudariusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant perkančiąja organizacija ir pastarajai pirkimo sutartį vykdžius ne pagal pirkimo sutarties sąlygas, pažeidusiu Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatas laikomas projekto vykdytojas, nes jam pagal projekto sutartį tenka atsakomybė ir pareiga pasiekti projekto tikslą, uždavinius ir rezultatus, be to, ir pareiga administruoti projekto lėšas.

Atkreipė dėmesį į tai, kad nėra ginčijama pareiškėjos diskrecija pirkimo sąlygose pasirinkti konkretų sutarties įvykdymo užtikrinimą, nes ginčijamame sprendime pažeidimas nustatytas dėl to, kad laidavimo raštas, t. y. konkretus sutarties įvykdymo užtikrinimas, neatitiko visų pirkimo sąlygose aiškiai ir konkrečiai apibrėžtų reikalavimų. Pirkimo sąlygose buvo aiškiai ir konkrečiai apibrėžta, kad sutarties įvykdymo užtikrinimas turi atitikti pirkimo sutarties projekto Specialiųjų sąlygų 5.2 ir 6.3 papunkčiuose nustatytus reikalavimus. Taigi, pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinime privalėjo būti numatyta, kad jeigu laimėtojas nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį arba juos vykdo netinkamai, sutarties įvykdymo užtikrinimu bus atlyginami nuostoliai, kurie nebus apribojami tik tiesioginiais nuostoliais (Specialiųjų sąlygų 5.2 papunktis). Taip pat sutarties įvykdymo užtikrinime turėjo būti apibrėžta nuostata, jog tuo atveju, jei pirkimo sutarties vykdymo metu apskaičiuoti delspinigiai viršija 0,7 proc. bendros sutarties kainos, pareiškėjas gali pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu (Specialiųjų sąlygų 6.3 papunktis). Laidavimo rašte draudėjas yra atsakingas tik už tiesioginių nuostolių atlyginimą. Remdamasi tuo atsakovė daro vienareikšmę išvadą, kad laidavimo raštas neatitinka pirkimo sutarties projekto Specialiųjų sąlygų 5.2 papunkčio reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas perkančiajai organizacijai reikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas CK nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais, yra imperatyvus. Viešųjų pirkimo įstatymo 86 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama ne tik laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos, bet ir kitos pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos. Taip šios nuostatos aiškinamos ir teisminėje praktikoje. Įvertinusi tai, atsakovė daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėja, kaip perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nustačiusi visiems tiekėjams reikalavimus būsimos pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui, privalėjo pati jais vadovautis. Pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi reglamentuojama, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui.

Akcentavo, kad perkančioji organizacija, priėmusi pirkimo sąlygų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, pažeidė lygiateisiškumo (vienodo požiūrio) principą, t. y. ignoruodama savo pačios reikalavimus sudarė išskirtines sąlygas vienam pirkimo dalyviui – UAB „(duomenys neskelbtin)“ – sudaryti sutartį kitomis sąlygomis nei buvo išviešinta. Potencialūs tiekėjai, rengdami pasiūlymus ir nustatydami pasiūlymo kainą, vertino visus perkančiosios organizacijos viešai paskelbtus reikalavimus, tarp jų ir būsimos sutarties įvykdymo užtikrinimui keliamus reikalavimus: užtikrinimo vertę, galimas rizikas ir iš jų išplaukiančius neigiamus padarinius, jų poveikį pasiūlymo kainai. Taigi, perkančioji organizacija, pirkimą laimėjusio dalyvio naudai pakeisdama aiškiai ir konkrečiai pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, keliamus sutarties įvykdymo užtikrinimui, atsakovės vertinimu, pažeidė kitų potencialių tiekėjų teisėtą lūkestį į skaidrų ir lygiateisį pirkimo procedūrų vykdymą ir dalyvavimą jame.

Mano, kad pareiškėjos skundo argumentai, jog laiku pateikus netinkamą sutarties įvykdymo užtikrinimą buvo laikytasi pirkimo sąlygų, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovė, atsikirsdama į pareiškėjos skundo argumentus, kuriais ginčijama atsakovės išvada, jog pirkimo laimėtojo pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas neatitinka pirkimo sąlygų, ir todėl perkančioji organizacija turėjo laikyti, kad UAB „(duomenys neskelbtin)“ atsisakė sudaryti sutartį, paaiškino, kad, pagal pirkimo sutarties projekto Specialiųjų sąlygų 3.1 ir 15.7 papunkčius, sutartis įsigalioja tik įvykdžius dvi kumuliatyvias sąlygas: 1) sutartį turi pasirašyti abi šalys; 2) pirkimo laimėtojas privalo pateikti tinkamą, pirkimo sąlygoms atitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą. Kadangi nustatyta, kad pirkimą laimėjęs dalyvis pateikė pirkimo sąlygų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, Viešųjų pirkimo įstatymo 86 straipsnio 2 dalies kontekste laikoma, kad tiekėjas atsisakė sudaryti sutartį. Atsižvelgus į tai, kad pasiūlymą pirkimui pateikė vienas dalyvis, pirkimo procedūros turėjo būti organizuojamos skelbiant naują pirkimą, kuriame būtų galėję dalyvauti kiti tiekėjai. Vykdant naują pirkimą, laimėtoju galėjo būti paskelbtas kitas tiekėjas, todėl toks nepagrįstas ir neteisėtas sutarties projekto sąlygų faktinis modifikavimas yra laikomas esminiu.

Pastebėta, kad nagrinėjamu atveju, nors sutartis ir buvo pasirašyta, ji de jure (pagal teisę) neįsigaliojo, nes nebuvo įvykdyta sąlyga, būtina jos įsigaliojimui. Todėl perkančioji organizacija privalėjo laikyti, kad UAB „(duomenys neskelbtin)“ atsisakė sudaryti sutartį, ir pasiūlyti kitam dalyviui sudaryti pirkimo sutartį, kaip numatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje. Mano, kad, pasiūlymą pateikus tik vienam dalyviui, perkančioji organizacija turėjo organizuoti naują pirkimą, o to nepadarydama pareiškėja pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 2 dalies nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.

Atsakovė nesutiko, kad ginčijamame sprendime, kaip kad tvirtina pareiškėja, už nustatytą pažeidimą nepagrįstai taikytas Gairių 2.2 lentelės 17 punktas. Pažymėjo, kad, pagal Taisyklių 464 punktą, už viešųjų pirkimų vykdymą yra atsakinga pareiškėja, kuri yra įpareigota pirkimo procedūras atlikti tinkamai ir teisėtai, prisiimdama atsakomybę už savo (ne)veikimą. Pareiškėja šiame pirkime yra laikoma viešųjų pirkimų teisinių santykių profesionale, todėl jai yra keliami didesni atidumo reikalavimai vykdant ir prižiūrint viešuosius pirkimus. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pirkimo procedūros baigiasi, kai sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Teigė, kad pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkantis pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas nepateiktas, todėl nustatytas pažeidimas atliktas pirkimo procedūroms nepasibaigus. Įvertinus tai, taip pat tai, kad finansinė korekcija turėjo būti nustatoma ir taikoma pagal pažeidimo pobūdį, kuris yra arčiausias nustatytam pažeidimui, atsakovės nuomone, pagrįstai nuspręsta, kad Gairių 2.2. lentelės 17 punkte nustatytas pažeidimas labiausiai atitinka nagrinėjamu atveju nustatytą pažeidimą.

Referuodama į pareiškėjos skunde nurodytą argumentą, kad nebuvo ar negalėjo būti finansinio poveikio Europos Sąjungos (toliau – ES) ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, atsakovė pažymėjo, kad Reglamento (ES) 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nustatyta, jog pažeidimas – bet koks įgyvendinant ES investicijų fondus padarytas ES teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į ES biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala ES biudžetui. Pasisakydama dėl šio apibrėžimo, atsakovė nurodė, kad:

1) pareiškėja pakeitė savo paties nustatytas ir paskelbtas pirkimo sąlygas, todėl nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies pažeidimai, o tuo pačiu ir įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/2365, (toliau – Direktyva 2014/24/ES) nuostatų pažeidimas;

2) pažeidimas buvo padarytas netinkamu perkančiosios organizacijos, kuri laikoma viešųjų pirkimų teisinių santykių profesionale, veikimu;

3) pareiškėjos padarytas pažeidimas sukėlė neigiamų pasekmių ES lėšų panaudojimui, nes pagal teisminę praktiką reikalaujama, jog valstybės narės atliktų finansinį koregavimą, jeigu nustatomas pažeidimas; be to, vien aplinkybė, jog nekilo konkrečių, apčiuopiamų padarinių, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo.

Atsižvelgusi į tai, atsakovė padarė išvadą, kad nagrinėjamo pažeidimo atveju, kuris, įvertinus pareiškėjos veiksmus, laikytinas pažeidžiančiu Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, todėl, esant aptartam pažeidimui ir pareiškėjai išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su šiuo pažeidimu, yra padaroma žala ES bendrajam biudžetui. Atsakovės nuomone, nustatytas pažeidimas atitiko Reglamento (ES) 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nustatytą pažeidimo apibrėžimą.

Atsakydama į pareiškėjos argumentus dėl Taisyklių 7 priedo 10 punkte nurodytų aplinkybių, atsakovė nurodė, kad tarptautinės vertės pirkimai yra aktualūs ES rinkai, todėl patenka į direktyvų reguliavimo sritį, įpareigojant ES valstybes nares atitinkamai jas įgyvendinti nacionalinėje teisėje. Aplinkybė, jog kitų valstybių narių tiekėjai nepateikė pasiūlymų, nereiškia, kad pareiškėja turi teisę nesivadovauti Viešųjų pirkimų įstatymo ir pirkimo sutarties sąlygose apibrėžtais reikalavimais. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta, kad pasiūlymą dalyvauti pirkime priėmė 9 tiekėjai, pasiūlymus pirkime pateikė tik 3 iš jų, iš jų tinkamą pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas, todėl minimali konkurencija pirkime, priešingai nei nurodo pareiškėja, nebuvo užtikrinta. Nagrinėjamas pažeidimas nustatytas ne dėl diskriminuojančios (-ių) pirkimo sąlygos (-ų), o dėl to, kad leista pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą, neatitinkantį pirkimo sąlygų, todėl iškreiptas tolesnis sutarties vykdymas, retroaktyviai galėjęs paveikti pateiktų pasiūlymų sąlygas ir galimai suteikti galimybę teikti kitokius pasiūlymus didesniam tiekėjų ratui. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pareiškėjos skundu sutiko, prašė jį patenkinti.

Atsiliepime į skundą pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja buvo šio pirkimo iniciatorė, organizatorė ir vykdytoja. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su kitais ūkio subjektais iš esmės veikė tik kaip naudos gavėja, o atitinkamas prekes įsigijo per pirkimą laimėjusią įmonę – UAB „(duomenys neskelbtin)“ (tiekėją). Pažymėjo, kad būtent pareiškėja, kaip projekto partnerė, dalyvavo galutinėje pirkimo stadijoje, t. y. tik sudarydama iš anksto pareiškėjos parengtą bei pareiškėjos pirkimo sąlygose patvirtintą pirkimo pardavimo sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtin)“. Nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytina perkančiąja organizacija, kadangi, vadovaujantis Taisyklių 6.20 papunkčiu, pirkimas buvo vykdomas ne per UAB „(duomenys neskelbtini)“, o per įgaliotąją perkančiąją organizaciją – pareiškėją, taikant viešųjų pirkimų procedūras. Teigė, kad Taisyklėse nustatyta, kuris subjektas – perkančioji organizacija (pareiškėjas, projekto vykdytojas ar partneris, atitinkantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus) – gali vykdyti pirkimą, siekiantį įgyvendinti projekto veiklas. Tai apima tiek pirkimus, kuriems taikomas ar iš dalies taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, tiek tuos, kuriems jis netaikomas pagal šio įstatymo nuostatas. Taip pat numatytas pirkimų vykdymas pareiškėjo, projekto vykdytojo ar partnerio, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Akcentavo, kad šiuo konkrečiu atveju pirkimą vykdė ne partneris, o pareiškėja, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Pabrėžė, kad pareiškėjai, kaip perkančiajai organizacijai, buvo pavesta organizuoti kraujagyslių tyrimams skirtos ultragarsinės diagnostikos priemonės, impedanso kardiografijos sistemos, kompiuterinės įrangos, projektoriaus ir ekrano, širdies ir kraujagyslių muliažų ir inhaliatorių viešąjį pirkimą. Tai apėmė pirkimo dokumentų parengimą, esant reikalui – išankstinių rinkos konsultacijų atlikimą arba ekspertų atranką, kurie vertintų tiekėjų pasiūlymus, viešojo pirkimo paskelbimą ir visų pirkimo procedūrų vykdymą iki sutarties sudarymo. Į šias procedūras įeina atsakymai į tiekėjų klausimus, pasiūlymų atvėrimas, jų įvertinimas, tiekėjų kvalifikacijos patikrinimas, kreipimasis dėl pasiūlymų paaiškinimų ir neįprastai mažos kainos pagrindimo, informavimas apie sudarytą pasiūlymų eilę ir laimėtoją, pretenzijų nagrinėjimas bei teikimas, taip pat siūlymų sudaryti pirkimo sutartį rengimas. Mano, jog pareiškėja, veikdama įgaliojimo pagrindu suteiktų įgalinimų apimtyje, turėjo veikti taip, kaip numatyta teisės aktuose, pareiškėjos ir atsakovės santykius reglamentuojančiose sutartyse ar kituose įpareigojančiuose dokumentuose. Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedarė ir negalėjo daryti jokios įtakos viešojo pirkimo procedūrai (išskyrus formalų sutarties pasirašymą bei prekių priėmimą), pirkimo dokumentų rengimui ir pan. Tai sąlygoja akivaizdų trečiojo suinteresuoto asmens formalų dalyvavimą tik galutinėje pirkimo proceso stadijoje. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš pasirašydama pirkimo sutartį įvykdė visas sąlygas sutarties sudarymui.

Sutiko su pareiškėjos skundo motyvais, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Mano, kad atsakovės taikomas formalus viešojo pirkimo reikalavimų ir pirkimo dokumentų vertinimas yra netinkamas, o paskirta sankcija už galimą pažeidimą – neadekvati ir teisiškai nepagrįsta. Prašė pareiškėjos skundą patenkinti.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimo pakeitus viešo pirkimo sutarties sąlygas ir taikytos finansinės sankcijos pagrįstumo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes.

2020 m. gruodžio 28 d. tarp pareiškėjos (projekto vykdytojos) ir atsakovės (įgyvendinančiosios institucijos) pasirašyta iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 08.1.3-CPVA-V-610-02-0001 ,,Gydytojo kardiologo ir slaugytojo konsultacijos asmenims, sergantiems širdies nepakankamumu, paslaugų prieinamumo gerinimo“ sutartis (toliau – projekto sutartis). Projekto sutarties 2.1 papunktyje susitarta, kad projekto vykdytojas įsipareigoja, įgyvendindamas projektą, pasiekti projekto aprašyme (projekto sutarties 1 priedas) nurodytą projekto tikslą, uždavinius ir rezultatus. Projekto sutarties 3.2 papunktyje susitarta, kad projekto vykdytojas įsipareigoja iš savo ir (arba) partnerio (-ių) lėšų apmokėti sutarties 3.1 papunktyje nurodytas tinkamas finansuoti išlaidas, kurios nėra apmokamos sutarties 3.2 papunktyje nurodytomis lėšomis, ir visas tinkamumo finansuoti reikalavimų neatitinkančias projekto išlaidas.

2022 m. birželio 8 d. el. paštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė sutinkanti būti dalininke vykdomame projekte. 2022 m. birželio 27 d. pareiškėja raštu Nr. 10-3002 kreipėsi į atsakovę prašydama patikslinti 2020 m. gruodžio 28 d. projekto sutartį ir įtraukti naujus projekto partnerius, tarp kurių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. birželio 29 d. atsakovė raštu Nr. 2022/2-3107 pritarė projekto sutarties keitimui įtraukiant naujus dalyvius, taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2022 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (8.6Mr-13) 10-VP pareiškėja trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė pirkimo sutarties projektą. Pirkimo sutarties projekto Specialiųjų sąlygų 5.2 papunktyje nustatyta, kad jeigu tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį arba juos vykdo netinkamai, pirkėjas įgyja teisę kreiptis į įstaigą, išdavusią sutarties įvykdymo užtikrinimą, dėl sumokėjimo pagal pirkėjo pateiktą reikalavimą. Įstaiga, išdavusi sutarties įvykdymo užtikrinimą, privalo atlyginti pirkėjo nuostolius pagal pareikalavimą (neviršijant garanto (ar laidavimo) sumos). 6.2 papunktyje nustatyta, kad jeigu tiekėjas nepristato, neinstaliuoja prekės ir (ar) neapmoko personalo nustatytu terminu, pirkėjas be oficialaus įspėjimo pradeda skaičiuoti 0,02 proc. dydžio laiku nepristatytų prekių kainos delspinigius už kiekvieną termino praleidimo dieną. Delspinigiai negali viršyti 0,7 proc. bendros sutarties kainos. Pirkėjas turi teisę delspinigius išskaičiuoti iš tiekėjui mokėtinų sumų be atskiro raštiško įspėjimo. 6.3 papunktyje nustatyta, kad jei apskaičiuoti delspinigiai viršija 0,7 proc. bendros sutarties kainos, pirkėjas, prieš tai raštu įspėjęs tiekėją, gali pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu ir vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo.

2022 m. gruodžio 19 d. buvo pasirašyta viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtin)“. Specialiosiose sutarties sąlygose, konkrečiai 4.1 papunktyje, nustatyta, kad bendra sutarties kaina yra 38 659,50 Eur. Sutarties objektas – ultragarsinės diagnostikos prietaisas „Vivid T9“, skirtas širdies ir kraujagyslių tyrimams, pagamintas „GE Healthcare“ Kinijoje, atitinkantis techninės specifikacijos reikalavimus, išdėstytus pirkimo sutarties 1 priede „Techninė specifikacija“ (1 vienetas). Į sutartį įeina pirkimas, pristatymas, instaliavimas bei personalo apmokymas. Be to, šios sutarties Specialiųjų sąlygų 5.2 ir 6.2–6.3 papunkčiai yra suformuluoti analogiškai kaip ir jos projekte.

Draudimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gruodžio 27 d. laidavimo raštu, adresuotu UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas nurodė: „Jums tinkamai vykdant sutartyje numatytus įsipareigojimus, įsipareigojame, gavę Jūsų vadovo raštišką pagrįstą reikalavimą, kai draudėjas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, sumokėti Jūsų nurodytą sumą, atitinkančią patirtų tiesioginių nuostolių dydį dėl draudėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, tačiau ne didesnę nei draudėjo pagal sutartį neįvykdytų prievolių vertė, neviršijant bendros 1 932,98 Eur draudimo sumos.“

2023 m. liepos 31 d. atsakovė priėmė įtarimą apie pažeidimą Nr. IT04 dėl pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Įtarime kaip galimas pažeidimas, be kita ko, nurodyta ir tai, kad laidavimo rašto turinys neatitinka sutarties sąlygų reikalavimų, kadangi pirkimo sąlygose nėra numatyta išimtis – sutarties įvykdymo užtikrinime gali būti numatytas tik tiesioginių nuostolių atlyginimas. Todėl pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas turėjo apimti tiek tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių atlyginimą. Dėl to galėjo būti pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Pareiškėja paaiškinimą dėl įtariamų pažeidimų pateikė tiek pirminiame, tiek 2023 m. rugpjūčio 9 d. pateiktame papildomame paaiškinime. Nors įžangoje nurodyta, kad paaiškinimas teikiamas ir dėl pažeidimo Nr. IT04, konkretus paaiškinimas pateiktas tik dėl 2022 m. gruodžio 12 d. sutarties Nr. S-302. Dėl 2022 m. gruodžio 19 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškinimas nepateiktas, tačiau bendrojoje paaiškinimo dalyje išdėstyta pareiškėjos pozicija, jog laidavimo rašto sąlygos dėl tiesioginių nuostolių atitinka sutarties nuostatas ir turėtų būti taikomos ir kitoms sutartims, įskaitant ir sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

2024 m. kovo 25 d. pranešimu pareiškėja informuota apie 2024 m. kovo 25 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT04 nustatytą pažeidimą, kuris susijęs su tuo, kad laidavimo rašte nustatyta įsipareigojimų apimtis neatitinka pirkimo sutarties Specialiųjų sąlygų 5.2 papunktyje nustatytos ir išviešintos įsipareigojimų apimties. Prie ginčijamo sprendimo pridėtas 2024 m. kovo 19 d. paskaičiavimas Nr. 2023-SF/2-471 dėl suskaičiuotų grąžintinų lėšų – 9 664,88 Eur. Pastaroji suma kaip grąžintina nurodyta ir pačiame ginčijamame sprendime.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pirkimo sutarties Specialiųjų sąlygų 5.2 papunktyje nustatytos sąlygos neatitinka tiekėjo pateikto laidavimo rašto turinio. Šis neatitikimas pasireiškia tuo, kad pirkimo sutartyje nustatytas reikalavimas atlyginti visus nuostolius, o laidavimo rašte – tik tiesioginius nuostolius.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovė konstatavo Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 86 straipsnio 2 dalies pažeidimus. Taigi, spręstina, ar pagrįstai atsakovė ginčijamu sprendimu konstatavo pirkimo sutarties pažeidimus ir taikė finansinę sankciją.

Taisyklių 464 punkte nustatyta, kad kai projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimus, jis atsako už Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų pirkimus reguliuojančių teisės aktų laikymąsi. Taigi, nagrinėjimu atveju, nustačius, kad atsakovė pagrįstai konstatavo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą, atsakomybė tektų pareiškėjai.

Remdamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendžia, kad tiesioginiai nuostoliai – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos; netiesioginiai nuostoliai – tai negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmu?. Taigi, negautos pajamos priskiriamos netiesioginėms išlaidoms, todėl, teismo vertinimu, pirkimo sutarties Specialiųjų sąlygų 5.2 papunktyje įtvirtinus reikalavimą atlyginti nuostolius, tokia formuluotė teisės požiūriu reiškė reikalavimą atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius.

Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (toliau – Viešųjų pirkimo įstatymo 2022 m. liepos 12 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1186, galiojusi ginčo metu, t. y. nuo 2022 m. liepos 12 d.).

Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis, siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2021).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011, 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016).

Vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai būtų objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, t. y. veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2013).

Pagal ESTT jurisprudenciją, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai ir skaidrumo pareiga, be kita ko, reiškia, kad atitinkamo pirkimo sutarties objektas ir jos sudarymo kriterijai turi būti aiškiai apibrėžti nuo pat šios sutarties sudarymo procedūros pradžios ir kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą ir specifikacijose turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka minėtai pirkimo sutarčiai taikomus kriterijus (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10). ESTT taip pat yra išaiškinęs, kad derybos ir sutarties sudarymas su tiekėju pagal konkurso sąlygų neatitinkančias sąlygas pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo principą (ESTT 1993 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Komisija prieš Daniją, C-243/89).

Viešųjų pirkimų principų kaip imperatyviųjų teisės normų pažeidimo ir iš to kylančių padarinių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors viešųjų pirkimų teisinių santykių reglamentavimo tam tikras ypatumas yra tas, kad dominuoja viešajai teisei būdingas imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, t. y. vyrauja privalomojo pobūdžio nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-145/2010), tačiau viešieji pirkimai neturi būti laikomi išimtinai formaliomis procedūromis, atliekamomis be savo vidinių turiningųjų tikslų (pvz., konkurencijos skatinimo) siekimo. Dėl viešųjų pirkimų santykių formalizavimo ribojimo, atsižvelgiant į turinio viršenybės prieš formą principą, teismų praktikoje kilo objektyvus poreikis išskirti atvejus, kai perkančiosios organizacijos veiksmai, pro forma (dėl formos) neatitinkantys Viešojo pirkimo įstatymo ar konkretaus pirkimo dokumentų nuostatų, nepripažintini viešųjų pirkimų principų pažeidimu, todėl teismų neturi būti kvalifikuojami neteisėtais ir naikinami.

Taigi, viena vertus, perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų esmines sąlygas, o šio draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, pažeidimu. Kita vertus, dėl viešųjų pirkimų principų svarbos viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui, jo aiškinimui ir taikymui, taip pat dėl turinio viršenybės prieš formą principo taikymo perkančiosios organizacijos veiksmai gali būti nepripažinti viešųjų pirkimų principų pažeidimu.

Aptarta įrodymų analizė patvirtina, kad 2022 m. gruodžio 27 d. laidavimo raštas pagal turinį (atsakomybės apimtį dėl nuostolių rūšies) neatitiko pirkimo sutartyje nustatytų reikalavimų, kurie buvo išviešinti viešojo pirkimo procese ir pagal kuriuos potencialūs pirkėjai sprendė dėl dalyvavimo viešajame pirkime. Akivaizdu ir tai, kad laidavimo raštuose tiekėjo atsakomybė dėl netinkamo sutarties vykdymo buvo siauresnė, todėl, teismo vertinimu, galėjo lemti potencialių pirkėjų apsisprendimą (ne)dalyvauti skelbtame viešajame pirkime.

Įvertinęs tai, teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad toks viešojo pirkimo sąlygų pakeitimas negali būti laikomas nereikšmingu. Potencialūs tiekėjai, spręsdami dėl dalyvavimo pirkime, rengdami pasiūlymus ir nustatydami jų kainą, vertina visas perkančiosios organizacijos viešai paskelbtas sąlygas, įskaitant ir reikalavimus, susijusius su būsimos sutarties įvykdymo užtikrinimu. Jie atsižvelgia į užtikrinimo vertę ir sąlygas, galimybes gauti reikiamas garantijas, taip pat į galimas finansines pasekmes bei rizikas, jei sutartis (ar jos dalis) nebūtų tinkamai įvykdyta. Visa tai daro tiesioginę įtaką tiekėjo sprendimui dalyvauti pirkime ir siūlomos kainos dydžiui. Teismo vertinimu, minėtų sąlygų apimtis turėjo esminės reikšmės tiekėjų apsisprendimui dalyvauti pirkime. Šių sąlygų pakeitimas – atsisakant dalies reikalavimų tiekėjo naudai – faktiškai paveikė konkurencinę situaciją, nes vienam tiekėjui buvo suteiktos didesnės teisės nei kitiems, taip suteikiant jam nepagrįstą konkurencinį pranašumą. Dėl sušvelnintų reikalavimų pirkime būtų galėję dalyvauti daugiau tiekėjų, todėl laikytina, kad buvo pažeistas kitų potencialių dalyvių teisėtas lūkestis į skaidrų ir lygiateisį pirkimo procedūrų vykdymą. Toks sąlygų pakeitimas galėjo turėti lemiamos reikšmės tiekėjų apsisprendimui dalyvauti pirkime.

Sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos (Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 3 dalis).

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad pareiškėjai priėmus pateiktą laidavimo raštą, kurio sąlygos neatitiko pirkimo sutarties Specialiųjų sąlygų, buvo iš esmės pakeistos pirkimo sutarties sąlygos. Dėl to buvo pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, įtvirtinti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje.

Kaip minėta, projekto partnerė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gruodžio 19 d. pasirašė pirkimo sutartį su tiekėju ir laikė, kad pagal sutartį privalomas pateikti sutarties įsipareigojimų draudimas įvykdytas tinkamai, nors tiekėjo pateiktas 2022 m. gruodžio 27 d. laidavimo raštas pagal turinį neatitiko viešojo pirkimo sutartyje nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento.

Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos (Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 2 dalis). Sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos (Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 3 dalis).

Šiame kontekste sutiktina su atsakove, kad tokio laidavimo rašto, atitinkančio pirkimo sutarties Specialiąsias sąlygas, nepateikimas sudarė pagrindą taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes.

Pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros, be kita ko, baigiasi, kai: sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas (Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas); arba kai visi tiekėjai atšaukia pasiūlymus, projekto konkurso planus ar projektus ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį (Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju, laimėtojui nepateikus tinkamo pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 6 punktu, pirkimas turėjo būti laikomas pasibaigusiu ir perkančioji organizacija turėjo organizuoti naują pirkimą, kuriame galėjo dalyvauti kiti tiekėjai. Tačiau viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta ir vykdoma nepateikus jos tinkamos apimties užtikrinimo.

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad pareiškėja, būdama projekto vykdytoja ir atsakinga už viešojo pirkimo dokumentų rengimą, sutarties sudarymą bei tinkamą projekto įgyvendinimą ir jo tikslų pasiekimą, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Sudarydama sąlygas nesilaikyti viešojo pirkimo sutarties nuostatų ir imperatyvių įstatymo normų – konkrečiai, leisdama projekto partneriui priimti tiekėjo pateiktą laidavimo raštą, neatitinkantį sutarties sąlygų, bei nesiimdama veiksmų inicijuoti sutarties nutraukimą – pareiškėja pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, taip pat 86 straipsnio 2–3 dalių nuostatas. Taigi, teismas neturi pagrindo nesutikti su šia atsakovės priimto sprendimo dalimi.

Pareiškėja nurodo, kad, tiekėjui nepateikus pirkimo sutarties turinį atitinkančio laidavimo rašto, nebuvo būtina nutraukti viešojo pirkimo procedūros, kaip tai numatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nes perkančioji organizacija galėjo reikalauti patikslinti draudimo raštą – tai vėliau ir buvo padaryta kitoje pirkimo situacijoje, kur pažeidimas nebuvo konstatuotas. Teismas sutinka, kad, tiekėjui pateikus laidavimo raštą, pareiškėja turėjo teisę reikalauti jį tikslinti ir tęsti pirkimo sutartį, tačiau to nepadarė.

Kiti pareiškėjos argumentai, susiję su tuo, kad netiesioginiai nuostoliai hipotetiškai negalėjo atsirasti, kad tokių išlaidų nedengia investicinių fondų lėšos, kad tai nebūtų paveikę perkančiosios organizacijos interesų, neturi teisinės reikšmės kvalifikuojant pažeidimą. Šiuo atveju svarbu tai, kad pirkimo sąlygų pakeitimas dėl pirkimo sutartyje nenurodytos išlygos tik apie tiesioginius nuostolius laikytinas esminiu, sąlygojančiu bendrųjų principų pažeidimą.

Taigi, teismo vertinimu, nenustatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1–2 dalyse nurodyti pagrindai, kuriais remiantis būtų pagrindas ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

Pareiškėja tvirtina, kad ginčijamas sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Teismas, ginčijamą sprendimą vertindamas kaip individualų administracinį aktą Viešojo administravimo įstatymo kontekste, pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) bei administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021).

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, nurodytos ir priežastys, lėmusios neigiamo sprendimo priėmimą. Kaip teisingai nurodo atsakovė, būtent dėl aiškių ir išsamių argumentų pareiškėjas pateikė motyvuotą skundą, jį pagrindė vertindamas ginčui aktualių Viešųjų pirkimų įstatymo normų analize. Atsižvelgdamas į tai, teismas nemato pagrindo ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų kontekste ginčijamą sprendimą pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu.

Teismas pažymi, jog ginčijamame sprendime aiškiai ir motyvuotai pagrįstas pažeidimas, detaliai išanalizuota, kuo pasireiškė pareiškėjos kaltė. Reglamento (ES) 1303/2013 6 straipsnyje nustatyta, kad Europos struktūrinių ir investicinių fondų remiami veiksmai atitinka taikytiną Sąjungos teisę ir nacionalinę teisę, susijusią su Sąjungos teisės taikymu. Taigi, konstatavus Viešųjų pirkimo įstatymo, kuriame inkorporuotos ES teisės normos (konkrečiai – Direktyva 2014/24/ES), pažeidimus, pagrįstai kaip pažeistas nurodytas ir Reglamento (ES) 1303/2013 6 straipsnis.

Teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjos argumentus, susijusius su tuo, kad ji nėra atsakinga už 2022 m. gruodžio 27 d. laidavimo rašto priėmimą, nes 2022 m. gruodžio 19 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė ne ji, o projekto partnerė UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ši aplinkybė yra pagrindas pripažinti, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų.

Spręsdamas dėl pareiškėjos, kaip tinkamo subjekto šiame ginče, teismas pažymi, kad pagal projekto sutarties nuostatas (projekto sutarties 3.1–3.2 papunkčiai) atsakingas už projekto įgyvendinimą ir lėšų tinkamą įsisavinimą yra projekto vykdytojas, t. y. šiuo atveju – pareiškėja. Kaip matyti iš pirmiau aptartų įrodymų, projekto partnerei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo perleisti įsipareigojimai pagal projekto sutartį ir atsakovė nesudarė tiesioginės atsakomybės susitarimų su projekto partnere. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad prižiūrėti projekto partnerio įsipareigojimus pagal projekto sutarties nuostatas turėjo projekto vykdytojas, kiek tai susiję su pirkimo sutarties vykdymo teisėtumu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Kadangi pareiškėja yra įgaliotoji organizacija, o pirkimo sutartį su tiekėju sudariusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ – perkančioji organizacija, tačiau pastaroji vykdė sutartį nesilaikydama jos sąlygų ir pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, atsakomybė tenka projekto vykdytojui. Pagal projekto sutartį jis yra atsakingas už projekto tikslo, uždavinių ir rezultatų pasiekimą, taip pat už tinkamą projekto lėšų administravimą. Taigi, teismas neturi pagrindo spręsti, kad dėl to ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų ar pažeidžia gero administravimo principą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su pritaikyta 25 proc. finansine korekcija, kuri, jos manymu, nustatyto pažeidimo atveju yra neproporcinga, neatitinka finansinės korekcijos taikymo tikslų bei pritaikyta neįvertinus su pareiškėja susijusių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą finansinę korekciją mažinti.

Taisyklių 407–408 punktuose nustatyta, kad, jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant Taisyklių ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. Įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju – atsakovė), nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, vadovaujasi Taisyklių nuostatomis.

Taisyklių 311 punkte nustatyta, kad, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo tyrimo metu nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio. Taisyklių 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad, nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Gairėmis.

Taisyklių 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes.

Viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį. Tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos (Gairių 1.1 papunkčio 3 dalis).

Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ esantis pažeidimų sąrašas yra neišsamus, kiti pažeidimai turi būti nagrinėjami pagal analogiją su Gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis.

Įvertinęs šias nuostatas, nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės vertinimu, jog pareiškėjos padarytas pažeidimas pagal analogiją atitinka Gairių 2 skirsnio „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.2 lentelės ,,Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 17 punktą, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai vykdomos derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu, t. y. pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis. Gairių 2 skirsnio 2.2. lentelės 17 punkte rekomenduojama finansinės pataisos norma už tokio pobūdžio pažeidimus – 25 procentai nuo pradinės pirkimo sutarties vertės.

Gairių 1.4 papunktyje nurodyta, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5, 10, 25 ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad 25 procentų finansinė korekcija paskirta atsižvelgus į šias aplinkybes: perkančioji organizacija sutartį sudarė su tiekėju, kuris pateikė pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, nors turėjo laimėtojo pasiūlymą atmesti, o atmetus tiekėjo pasiūlymą, pirkimas turėjo būti organizuojamas naujai; vykdytas tarptautinis pirkimas atviro konkurso būdu, kuris buvo aktualus visai ES rinkai; kvietimą dalyvauti pirkime priėmė 9 tiekėjai, pasiūlymus pirkime pateikė tik 3 iš jų, iš jų tinkamą pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas, todėl minimali konkurencija pirkime nebuvo užtikrinta; už pažeidimą numatyta vienoda korekcija.

Pažymėtina, kad teisės aktais nenustatyta, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi, net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2046/2013, 2017 m. liepos 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017).

Reglamento (ES) 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodoma, kad pažeidimas – bet koks įgyvendinant ES investicijų fondus padarytas ES teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į ES biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala ES biudžetui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, pirkimo laimėtojui nepateikus tinkamo pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, pareiškėja pakeitė savo paties nustatytas ir paskelbtas pirkimo sąlygas ir taip pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, kuriuo yra įgyvendinama Direktyva 2014/24/ES, t. y. ES teisės aktą, Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 86 straipsnio 2–3 dalių nuostatas. Nustatyti pažeidimai buvo padaryti netinkamu pareiškėjos veikimu, t. y. pareiškėjai, kaip projekto vykdytojai, nesiėmus iniciatyvos išreikalauti sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentų, pirkimo laimėtojui buvo sudarytos išskirtinės sąlygos, ir tokiu būdu buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos.

Taigi, teismo vertinimu, konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai atitinka Reglamento (ES) 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodytą pažeidimo sąvoką, o pareiškėjos skundo argumentai, kad pažeidimas ginčijamame sprendime tinkamai nemotyvuotas, kad yra formalus ir nesukėlė žalos, atmestini kaip nepagrįsti. Pirkimas buvo atliktas pažeidžiant lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl jis negali būti vertinamas kaip mažareikšmis ir nesukėlęs realių neigiamų pasekmių. Tai, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti konkretaus padarytos žalos dydžio, nereiškia, kad žala apskritai nebuvo padaryta. Teisingumo Teismo yra nurodyta, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius ES interesus (ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Airija prieš Komisiją, C-199/03). Šiuo atveju pirkimo sutarties pakeitimas galėjo lemti galimai neracionalų ES fondų lėšų panaudojimą, turėti neigiamos įtakos ES finansiniams interesams. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog atsakovė, taikydama finansinę korekciją pareiškėjai, vadovavosi ginčą reglamentuojančiais teisės aktais ir jų nepažeidė.

Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Sankcijos proporcingumą vertina teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2368/2011, 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-3056/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-114/2012).

Konstitucinės doktrinos ir teisminės praktikos kontekste teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas sumažinti taikytą 25 procentų finansinę pataisą iki 10 procentų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais dėl toliau nurodytų aplinkybių.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad 25 proc. finansinė korekcija buvo pritaikyta remiantis tik analogija, numatyta Gairėse, nors pačiose Gairėse konkrečiam atvejui tokia korekcija tiesiogiai nenumatyta. Pareiškėja pasiekė pirkimo tikslus, sutartis buvo įvykdyta, pažeidimas nebuvo tyčinis – jis įvyko dėl neatsargumo, tinkamai neįvertinus teisinių niuansų, susijusių su nuostolių sąvokų skirtumais ir jų pasekmėmis pirkimo sutarties galiojimui. Be to, pareiškėja, kaip projekto vykdytoja, nesiėmė reikiamos iniciatyvos ir lyderystės užtikrinant tinkamą Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų įgyvendinimą.

Aptartame kontekste teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai už nustatytą pažeidimą ginčijamu sprendimu pritaikyta finansinė korekcija mažintina iki 10 proc., o atsakovė įpareigotina apskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą taikant 10 proc. finansinę korekciją.

Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai nėra esminiai sprendžiant kilusį ginčą, nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Iš pirmiau teismo aptartų argumentų matyti, kad ginčijamas sprendimas, kuriuo konstatuotas pažeidimas dėl to, jog buvo priimtas pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantis sutarties įvykdymo užtikrinimas, ir todėl nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies bei 86 straipsnio 2 dalies pažeidimai, yra pagrįstas ir teisėtas. Taigi, pareiškėjos reikalavimas panaikinti ginčijamo sprendimo IV dalies antrąją pastraipą ir 4 punktą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiškėjos reikalavimų panaikinti ginčijamo sprendimo V dalies penktąją pastraipą, kurioje nurodyta, kad taikoma 25 proc. finansinė korekcija nuo sutarties vertės, bei panaikinti 2024 m. kovo 19 d. priedą Nr. 2023-SF/2-469 „Grąžintinos lėšos“ teismas pažymi, kad atsakovė, taikydama finansinę korekciją pareiškėjai, vadovavosi ginčą reglamentuojančiais teisės aktais ir jų nepažeidė. 2024 m. kovo 19 d. priede atsakovė apskaičiavo grąžintinas lėšas, kurias nurodė ginčijamame sprendime. Nenustatyta jokių argumentų, kad 2024 m. kovo 19 d. apskaičiuotos grąžintinos lėšos, susijusios su 25 proc. finansine korekcija, būtų neteisėtos, todėl teismas nemato pagrindo tenkinti ir šių pareiškėjos reikalavimų. Atsižvelgus į tai, kad teismas nusprendė dėl mažesnės finansinės korekcijos taikymo, ši ginčijamo sprendimo dalis keistina ir atsakovei nustatytinas įpareigojimas perskaičiuoti finansinės korekcijos dydį.

Pareiškėja taip pat prašo palikti galioti ginčijamo sprendimo III dalį, prasidedančia antrašte „Dėl Laidavimo rašte nustatytos įsipareigojimų užtikrinimo apimties“, bei IV dalies trečiąją pastraipą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šiose sprendimo dalyse nenustatyta jokių pažeidimų, pareiškėja neginčija jų teisėtumo, todėl jų galiojimas ir taip nesikeičia. Atsižvelgdamas į tai, teismas šio pareiškėjos reikalavimo netenkina.

Apibendrindamas teismas pažymi, kad nenustatė pagrindų ginčijamam sprendimui panaikinti, tačiau nusprendė, kad jo dalis dėl finansinės korekcijos dydžio keistina. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1–2 punktai).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti jos naudai 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų bei pateikia PVM sąskaitą–faktūrą ir patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šioje byloje buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje administracinėje byloje atstovavo advokatas J. B. (2023 m. spalio 23 d. sutartis dėl teisinių paslaugų).

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas. Jie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Todėl apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas imamas tas užpraėjusio ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad advokatas J. B. 2024 m. birželio 28 d. parengė atsiliepimą į pareiškėjos skundą. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 2,5.

Atsižvelgiant į tai, kad užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 2 110,30 Eur, todėl maksimalus galimas priteisti dydis būtų 5 275,75 Eur (2,5 x 2110,30 = 5275,75).

Kadangi prašoma priteisti 871,20 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio, todėl ji trečiajam suinteresuotam asmeniui gali būti priteista.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į prašomos priteisti bei maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, į tai, kad išlaidos priteistinos byloje, kurioje už išlaidų atsiradimą atsakinga atsakovė, bei į tai, jog šioje byloje sprendimas priimtas iš dalies pareiškėjos naudai (iš reikalavimo penkių dalių tenkinta viena dalis), vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros priteistina 174,24 Eur (871,20 : 5 = 174,24) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant šią administracinę bylą Regionų administraciniame teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1–2 punktais,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. kovo 25 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT04 dalį, kurioje pareiškėjai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai nustatyta 25 procentų finansinė korekcija, ir nustatytos finansinės korekcijos dydį sumažinti iki 10 procentų.

Įpareigoti atsakovę viešąją įstaigą Centrinę projektų valdymo agentūrą apskaičiuoti pareiškėjai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai netinkamų finansuoti išlaidų sumą taikant 10 procentų finansinę korekciją.

Likusią viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. kovo 25 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT04 dalį palikti nepakeistą.

Likusią pareiškėjos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundo dalį atmesti.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 174,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų administraciniame teisme.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjos Daina KukalienėJolanta MedvedevienėAsta Urbonienė