- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-12
- Bylos Nr.
- 2A-353-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02537-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Rita Kisielienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- UAB „Baltic Supply“
- Ieškovas
- USTA GIDA SANAYI VE TICARET A
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės, kolegijos teisėjų Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Baltic Supply“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo USTA GIDA SANAYI VE TICARET A.S. ieškinį atsakovui UAB „Baltic Supply“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas USTA GIDA SANAYI VE TICARET A.S. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo UAB „Baltic Supply“ priteisti 40 736,58 JAV dolerių skolos su palūkanomis, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2010 m. gruodžio 9 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 10/053 ir 2010 m. gruodžio 17 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 10/055, kurių pagrindu ieškovas į Klaipėdos uostą pristatė 2010 m. derlių, 1 klasės, 120 metrinių tonų pramoniniu būdu išdžiovintų abrikosų ir 5 metrines tonas kubeliais pjaustytų ir sieros dioksidu apdorotų abrikosų, ir 2011 m. vasario 17 d. atsakovui išrašė sąskaitą faktūrą Nr. EXP 157228 78 415 JAV dolerių sumai dėl apmokėjimo už pateiktą prekę. Prekės buvo pristatytos 2011 m. kovo 14 d., tačiau atsakovas prekių neatsiėmė ir už jas neatsiskaitė, nors ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą prašydamas sumokėti už konteinerius su prekėmis, tačiau atsakovas atsiskaitymą nuolat atidėdavo, nurodydamas, jog turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau netrukus sumokės už prekes ir šias pasiims. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad atsakovas nei dėl prekių kokybės, nei dėl pristatymo nereiškė jokių pretenzijų, nuolat žadėdavo prievolę įvykdyti ir vis prašydavo įvykdymo terminą atidėti, taip klaidindamas ieškovą. Ieškovo nuomone, kokybės sertifikatai patvirtina, jog prekių kokybė atitinka visus parametrus, prekės buvo pristatytos laiku ir tinkamai, todėl atsakovui kyla pareiga už prekes sumokėti. Be to, ieškovas nurodė, kad siekdamas išsaugoti gerus verslo santykius, 2011 m. rugpjūčio 15 d. ieškovas atsakovui pasiūlė už prekes sumokėti dalimis. Šalys susitarė, kad atsiimdamas produkciją atsakovas iš karto sumokės pusę visos sumos (39 207,50 JAV dolerių), o likusi suma bus sumokėta iki 2011 m. spalio 1 d. Siekdamas užtikrinti šį atsiskaitymą su ieškovu, atsakovas 2011 m. rugpjūčio 17 d. išdavė vekselį.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Baltic Supply“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal sutartį ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui pramoniniu būdu išdžiovintus abrikosus, apdorotus sieros dioksidu. Pagal ieškovo atsakovui pateiktą 2011-02-18 kokybės sertifikatą Nr. 157228 parduotų abrikosų galiojimo laikas buvo nustatytas iki 2012-01-31. Abrikosai jūriniame konteineryje į Klaipėdos uostą buvo pristatyti 2011-03-14, o ieškovui atiduoti 2011-08-17. Atidarius jūrinį konteinerį, buvo nustatyta, kad dėl per didelės drėgmės abrikosuose, jie sugedo. Apie netinkamos kokybės abrikosus ieškovas tinkamai ir laiku informavo ieškovą bei pareikalavo iš ieškovo grąžinti sumokėtus pinigus (39 207,50 USD) ir pasiimti 20 000 kg abrikosų. 2011-08-24 raštu ieškovas atsisakė priimti atgal abrikosus, laikydamas, kad abrikosai sugedo dėl atsakovo kaltės, nes jūrinis konteineris uoste stovėjo 5 mėnesius dėl atsakovo neatsiskaitymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo UAB „Baltic Supply“ ieškovo USTA GIDA SANAYI VE TICARET A.S. naudai 39 207,50 JAV dolerių skolą, 1 508,15 JAV dolerių palūkanų, iš viso 40 715,65 JAV dolerių, bei 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (40 715,65 JAV dolerių) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-05-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad atsakovas tinkamai neįvykdė įsipareigojimo priimti prekę ir sumokėti už ją nustatytą pinigų sumą, todėl privalo sumokėti ieškovo prašomą ir šalių pagal pirkimo pardavimo sutartį sutartą pinigų sumą. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog 2011 m. kovo 14 d. džiovinti abrikosai buvo netinkamos kokybės, o byloje esantis kokybės sertifikatas patvirtina, kad prekė buvo kokybiška, taip pat byloje buvo nustatyta, kad dėl atsakovo kaltės prekė nebuvo laiku paimta, pirmos instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovui 39 207,50 JAV dolerių skolą pagal CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. ,6.205 str., 6.305 str. 1 d., 6.344 str. 1 d. Pirmos instancijos teismas pripažinęs, kad netesybos yra neprotingai didelės, vadovaujantis sąžiningumo principais, sumažino iš atsakovo priteistinų palūkanų dydį iki 1508,15 JAV dolerių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Baltic Supply“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo tenkintas iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme bei priteiti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog 2011 m. kovo 14 d. džiovinti abrikosai buvo netinkamos kokybės. Apelianto nuomone, netinkamą abrikosų kokybę patvirtina šie rašytiniai įrodymai: 2011-08-23 atsakovo laiškas ieškovui, 2011-08-24 atsakovo elektroniniu paštu pateikta pretenzija bei 2012-06-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2011-08-17 UAB „Vingės terminalas“ trūkstamų/sugadintų prekių priėmimo į sandėlį aktas, UAB „Horeca sprendimai“ netinkamų vartoti maisto prekių sunaikinimo aktai, abrikosų grąžinimo dokumentai, atitinkamos sąskaitos ir 2012-06-27 parduotų pirktų prekių suvestinė pažyma, patvirtinanti, kad dalis abrikosų buvo realizuota mažesne kaina nei jų savikaina, kurių pirmos instancijos teismas nevertino ir dėl jų apskritai nepasisakė. Taip pat atsakovas pažymi, kad apie tai, jog abrikosai yra netinkami, atsakovas sužinojo tik atidarius jūrinį konteinerį, t.y. 2011 m. rugpjūčio 17 d., ir apie tai tinkamai informavo ieškovą. Nors pagal ieškovo pateiktą kokybės sertifikatą abrikosų galiojimo terminas ir buvo nustatytas iki 2012 m. sausio 31 d., tačiau abrikosai tapo netinkami naudoti daugiau nei 5 mėnesiai iki jų galiojimo termino pabaigos. Apeliantas tvirtina, kad ieškovas privalėjo perduoti jam daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai daikto kokybei apima ir jo tinkamumą naudoti daiktą pagal tikslinę paskirtį. Pasak apelianto, jeigu pardavėjas neįrodo, kad trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui, tai jis yra atsakingas už tų trūkumų atsiradimą. Atsakovo nuomone, jis nebuvo atsakingas už prekių laikymą iki to laiko, kol prekės nebuvo jam perduotos. Taip pat apeliantas pažymi, kad džiovintiems abrikosams nėra nustatomos jokios specifinės saugojimo sąlygos, kad ieškovas net nebandė įrodinėti, jog konteineris buvo netinkamai saugomas ar buvo veikiamas aukštos temperatūros, todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad abrikosai sugedo dėl to, jog jūrinis konteineris, kuriame buvo abrikosai uoste, dėl atsakovo neatsiskaitymo stovėjo penkis mėnesius. Taigi, apelianto įsitikinimu, pirmos instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Atsakovas pateikė įrodymus, kad abrikosai sugedo dar nepasibaigus jų galiojimo terminui, ir tik ieškovui pateikus įrodymus, kad abrikosai sugedo dėl netinkamo jų transportavimo ir saugojimo Klaipėdos uoste, kai už tokį transportavimą ir saugojimą yra atsakingas atsakovas, teismas galėjo vertinti ieškovo reikalavimo dėl neatsiskaitymo pagal sutartį pagrįstumą. Apeliantas tvirtina, kad dėl netinkamos kokybės abrikosų jis patyrė 112 896,91 Lt nuostolį, kuris viršija ieškovo prašomą priteisti sumą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų dėl nuostolių priteisimo, nes ieškovas yra užsienio įmonė ir teisminis skolos išieškojimas būtų sudėtingas, o pats procesas būtų brangus.
Atsiliepimas
Ieškovas USTA GIDA SANAYI VE TICARET A.S. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone, atsakovo pateiktas UAB „Vingės terminalas“ surašytas aktas neatitinka CPK 177 str. įtvirtintos įrodymų leistinumo taisyklės, todėl šiuo įrodymu negalima vadovautis, nustatinėjant tariamus prekės kokybės trūkumus. Taip pat atsakovas pažymi, kad prieš pristatant prekes, ieškovas pateikė kokybės sertifikatą Nr. 157228, kuris buvo išduotas kompetentingų institucijų ir akivaizdžiai patvirtina prekių atitikimą kokybės reikalavimams prekių pristatymo metu, o atsakovas šio įrodymo nesugebėjo paneigti, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai ir atmetė atsakovo atsikirtimus. Be to, ieškovas tvirtina, kad atsakovo teiginys, jog abrikosai gali būti laikomi bet kokiomis sąlygomis yra klaidingas ir nepagrįstas, nes akivaizdu, kad abrikosų laikymas jūriniame konteineryje, esant didelei temperatūrų kaitai, nėra tapatus abrikosų laikymui parduotuvių lentynose, kurios yra vėdinamos ir prižiūrimos, išlaikant stabilią ir tinkamą temperatūrą. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad pagal susitarimus tarp ieškovo ir atsakovo, remiantis INCONTERMS sąlygomis bei CFR nuostatomis, buvo numatyta, kad pakrovus prekes į laivą, rizika pereina atsakovui, tačiau akivaizdu, jog atsakovas prekėmis nesirūpino. Atsižvelgiant į tai, kad įkaitusiame konteineryje temperatūra galėjo siekti apie 50 ? C, o nuo prekių perdavimo momento prekėmis turėjo rūpintis atsakovas, pasak ieškovo, konstatuotinas faktas, kad atsakovas savo prievolę vykdė nerūpestingai ir netinkamai. Ieškovas tvirtina, kad tik pats atsakovas kaltas, jog negalėjo atsiskaityti ir prekių atsiimti net penkis mėnesius bei kad nesirūpino, jog prekės būtų laikomos tinkamomis sąlygomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo įsitikinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai nurodė, kad įrodinėjimo pareiga šiuo atveju tenka atsakovui, ir nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, kadangi pagrįstai konstatavo, jog prekės jų pristatymo metu buvo kokybiškos, o atsakovo pateikti įrodymai šios aplinkybės nepaneigia. Be to, ieškovas pažymi, kad atsakovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl nuostolių atlyginimo yra atskiros bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atsakovas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme turėjo reikšti priešieškinį, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl klausimas dėl atsakovo patirtų nuostolių bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nesvarstytinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas nekeistinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 9 d. ieškovas ir atsakovas sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 10/053 ir 2010 m. gruodžio 17 d. - pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 10/055, kurių pagrindu susitarė, kad ieškovas į Klaipėdos uostą pristatys 2010 m. derliaus, 1 klasės, 120 metrinių tonų pramoniniu būdu išdžiovintų abrikosų ir 5 metrines tonas kubeliais pjaustytų ir sieros dioksidu apdorotų abrikosų (t. 1, b.l. 8-9, 10-11). Ieškovas 2011 m. vasario 17 d. atsakovui išrašė sąskaitą faktūrą Nr. EXP 157228 78 415 JAV dolerių apmokėjimui už 21 840 kg abrikosų (t. 1, b.l. 12-13), o 2011 m. kovo 14 d. šią prekę pristatė į Klaipėdos uostą pagal važtaraštį Nr. MSCUIK905124 (t. 1, b.l. 14-17). Atsakovas laiku prekių neatsiėmė ir už jas neatsiskaitė dėl finansinių sunkumų (t. 1, b.l. 41-53), abrikosus atsiėmė 2011-08-17 (t.1, b.l. 107, 113-120).
Pirmos instancijos teismas teismai pagrįstai ginčui spręsti taikė pirkimo – pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai pripažino, jog atsakovas neįrodė, kad parduoti daiktai turėjo trūkumų, dėl ko neturėjo pareigos mokėti už gautas prekes. Ieškovas iškėlė ginčą teisme dėl atsiskaitymo už parduotą daiktą, o atsakovas savo pareigą atsiskaityti neigia nurodydamas, kad parduotas daiktas buvo su trūkumais, t.y. abrikosai nebuvo tinkamai išdžiovinti, dėl ko sugedo. Savo apeliacinį skundą atsakovas taip pat grindžia parduoto daikto neatitikimo sutartyje nurodytiems reikalavimams jo kokybei, nurodydamas, kad teismas nevertino jo įrodymų, kuriais jis įrodinėjo daikto netinkamą kokybę.
Dėl parduotų daiktų trūkumų konstatavimo ir įrodinėjimo naštos
Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis - priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamus daiktus. Esminės nuostatos dėl pardavėjo atsakomybės už parduodamų daiktų atitiktį reikalavimams apimties ir prielaidų įtvirtintos CK 6.327 straipsnyje. Pirma, parduodami daiktai turi atitikti sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastus reikalavimus (6.237 straipsnio 1 dalis). Antra, pardavėjas neatsako už daiktų trūkumus, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Trečia, pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą terminą po to, kai pastebėjo ar turėjo pastebėti neatitikimą, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 straipsnio 5 dalis).
Įrodinėjimo dalyku, sprendžiant ginčus dėl parduotų daiktų trūkumų, konkrečiu atveju gali būti vienos ar kitos CK 6.327 straipsnyje ir jo turinį plėtojančiose įstatymo normose nurodytos aplinkybės, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja pardavėjo atsakomybę. Nagrinėjamu atveju apeliantas kelia įrodinėjimo naštos paskirstymo, nustatant parduotų daiktų trūkumus, klausimą. Kolegija konstatuoja, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Apelianto skunde nurodyti įrodymai - jo elektroniniai laiškai rašyti 2011-08-17 ir 2011-08-23 (t. 1, b.l. 36,35, 53,54) ieškovui apie tai, jog 2011-08-17 atidarius jūrinį konteinerį pastebėta, kad džiovinti abrikosai sugedę, kiti įrodymai paminėti apeliaciniame skunde, kurių neva neaptarė teismas, - 2011-08-17 UAB „Vingės terminalas“ trūkumų/sugadintų prekių priėmimo į sandėlį aktas (t. 1, b.l. 107), UAB „Horesa sprendimai“ 2012-01-13 ir 2012-01-27 netinkamų vartoti maisto prekių sunaikinimo aktai (t. 1, 142, 146) prekių grąžinimo dokumentai, prekių realizavimo mažesne kaina dokumentai (t. 1, b.l. 153-177), negali būti vertintini pakankamais įrodymais įrodančiais netinkamą prekių kokybę. Šie įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atidarius jūrinį konteinerį 2011-08-17 buvo rasti džiovinti abrikosai, kurių dalis buvo sugedę, dalis šių abrikosų buvo realizuota mažesne negu jų savikaina, o dalis sunaikinta, tačiau neįrodo aplinkybės, kad ieškovas pateikė atsakovui nekokybiškus abrikosus dėl netinkamo jų išdžiovinimo, kaip nurodė atsakovas, nes apelianto paminėti įrodymai neįrodo, kad dalis abrikosų sugedo konkrečiai dėl šios aplinkybės, o ne dėl kitų aplinkybių, kurias sąlygojo ilgas – virš 5 mėnesių - džiovintų abrikosų laikymas jūriniame konteineryje uoste. Nagrinėjamu atveju kaip tik šis terminas sąlygoja minėto CK 6.327 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą, nes atsakovas ilgą laiką nevykdęs savo pareigos pagal sutartį ir įstatymą (CK 6.344 str.) atsiskaityti už jam pristatytas prekes (sąskaita-faktūra apmokėjimui už prekes buvo pateikta 2011-02-17), neteko teisės remtis daiktų trūkumu, kurį nustatė konteinerį atidarius 2011-08-17, įrodinėjant savo atsisakymą mokėti sutarties kainą. Termino, per kurį atsakovas pateikė pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų, neatitikimas protingumo kriterijui turėti įtakos parduoto daikto rūšis, t.y. parduoti atsakovui džiovinti abrikosai, kurių laikymui reikalingos tam tikro sąlygos, o be to jų vartojimo terminas nėra ilgas, todėl tai, kad atsakovas šiuos daiktus laikė aukščiau nurodytomis sąlygomis jūriniame konteineryje, Klaipėdos uoste, o taip pat nesilaikė šalių tarpusavio santykių praktikos atsiskaityti už gautas prekes jų pristatymo į uostą metu arba tuoj pat, kaip elgėsi iki šio konteinerio su džiovintais abrikosais gavimo.
Pažymėtina ir tai, kad pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį pateikė įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus - tai Fitosanitarinis sertifikatas (t. 2, b.l. 23-24). Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 -224 straipsniai) teismas padarė pagrįstą išvadą, kad parduotų daiktų trūkumų faktas neįrodytas.
Apeliantas skundą grindžia ir ta aplinkybe, jog teismas neįvertino, jog pagal kokybės sertifikatą abrikosų galiojimo laikas buvo nustatytas iki 2012-01-30, tačiau abrikosai buvo sugedę konteinerio atidarymo metu. Pažymėtina tai, kad ši apelianto nurodyta aplinkybė būtų reikšminga, jeigu jis būtų pateikęs teismui įrodymus apie tai, kad džiovinti abrikosai buvo laikomi prie tam tikrų sąlygų būtinų džiovintiems vaisiams laikyti. Pagal byloje nustatytus duomenis džiovinti abrikosai buvo laikomi jūriniame konteineryje, Klaipėdos oro uoste, todėl nėra pagrindo savaime suprantamai išvadai, kad vaisių laikymo sąlygos atitiko sutarties sąlygoms, o jų nesant įstatymai ar poįstatyminiais aktais nustatytoms sąlygoms (LR Žemės ūkio ministro 2006-04-19 įsakymas Nr. 3D-155 „Dėl džiovintų vaisių kokybės reikalavimų patvirtinimo). Šis skundo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovo pareiga buvo įrodyti, jog atsakovas konteinerį laikė netinkamomis sąlygomis, nes kaip jau minėta aukščiau atsakovas įrodinėdamas, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, t.y. nagrinėjamu atveju atsakovas.
Kadangi teismas nenustatė, kad atsakovui parduoti džiovinti abrikosai buvo netinkamos kokybės, todėl neturėjo pagrindo nagrinėti ir atsakovo pateiktų įrodymų apie jo patikras išlaidas, be to tokio reikalavimo atsakovas nagrinėjamoje byloje nebuvo pareiškęs. Atsakovas ilgą laiką nesumokėdamas ieškovui prekės kainos pagal jam pateiktą sąskaitą-faktūrą ir neatsiimdamas prekių iš Klaipėdos uosto, būdamas verslininkas su didelę džiovintų vaisių pardavimo srityje, ką pats nurodė, turėjo suprasti apie riziką laikyti džiovintus abrikosus tokios sąlygomis, kaip jie buvo laikomi ir turi prisiimti sau tokią riziką.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).
Apeliantui nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes apeliacinis skundas yra atmetamas (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.