Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria netenkintas D. Č. skundas Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto Mariaus Lisausko 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto Mariaus Lisausko 2016-09-20 nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 1 dalį specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2016-09-18, apie 03.20 val., Vilniuje, Savanorių pr. – Gerosios Vilties g. sankryžoje, vairuodamas automobilį BMW 330D, v/n (duomenys neskelbtini), įvažiavo į sankryžą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir ją pravažiavo, automobiliui nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu D. Č. jį skundė apylinkės teismui.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Ginčo byloje dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl D. Č. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pažeidėjas, tiek kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

Pažymėtina, kad ATPK 30 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ATPK 30 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Skundą nagrinėjantis teismas mano, kad Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistas, skirdamas D. Č. nuobaudą, pagrįstai atsižvelgė į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimus, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, ir paskyrė ATPK 124¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vidutinį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – tris mėnesius.

Sankcijose numatytos nuobaudos paskyrimas neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymėtina, kad pažeidėjui neabejotinai buvo žinomos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones (priteistas nepilnamečio sūnaus išlaikymas), be to, apeliantas, turėdamas ne trumpą vairavimo stažą, privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys – įvažiavimas į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir jos pervažiavimas – sukels jam neigiamas pasekmes, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pastebėtina ir tai, kad iš Administracinių teisės pažeidimų registro duomenų matyti, kad daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus, šio pažeidimo padarymo metu turėjo vienuolika galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad D. Č. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytiems teisės pažeidimams.

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-22 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį nepakeistą ir D. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.