Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovui R. L. dėl prievolės tinkamo įvykdymo, trečiasis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Nordic investicija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas M. B. pilnai palaikė ieškinį ir advokatės išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti pilnai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas AB SEB bankas ir trečiasis asmuo UAB „Nordic investicija“ 2006 m. birželio 30 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr.0740611010223-06 (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią bankas sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo suteikti kredito gavėjui UAB „Nordic investicija“ kreditą, o kredito gavėjas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka paimti kreditą, naudoti jį pagal paskirtį, grąžinti, sumokėti palūkanas ir tinkamai vykdyti kitas sutartyje numatytas prievoles (b.l. 8- 82). Siekiant garantuoti tinkamą prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymą, tarp ieškovo AB SEB bankas ir atsakovo R. L. buvo pasirašytos laidavimo sutartys: 2008-12-03 Nr.0740611010223-06 ir 2009-02-23 Nr.0740611010223-06 (b.l. 83-86; 87-90). Iš šių laidavimo sutarčių ir kildinamas ieškinio reikalavimas atsakovui nagrinėjamoje byloje. Jomis atsakovas laidavo už kreditavimo sutarties prievolės įvykdymą – kredito grąžinimą, įsipareigojo iš karto, ne ginčo tvarka, solidariai atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas UAB „Nordic investicija“, visu savo turtu, jei kredito gavėjas neįvykdys savo prievolių pagal kreditavimo sutartį. Minimos laidavimo sutartys nėra ginčijamos ar nuginčytos įstatymo nustatyta tvarka, todėl yra galiojančios (CK 6.189 str. 1 d.).

Laidavimas yra vienas iš tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Kreditorius suinteresuotas, kad už skolininką laiduotų patikimas, mokus asmuo. Tais atvejais, kai laiduotojui tenka atsakyti už skolininko prievoles solidariai su skolininku arba subsidiariai, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę, vykdymo procese laiduotojo prievolė įgyja daiktinės prievolės pobūdį, nes laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimtą asmeninę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2007). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Jeigu laidavimo sutartyje nustatyta, kad laiduotojo prievolė yra subsidiari (laiduotojas atsako tik jeigu pagrindinis skolininkas neturi turto, kurio sąskaita galima įvykdyti prievolę), tai kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas, o laiduotojas turi teisę reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs (CK 6.80 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

Nagrinėjamu atveju laidavimo sutartimis atsakovas laidavo už kredito sutarties įvykdymą – kredito grąžinimą, įsipareigojo iš karto, ne ginčo tvarka, solidariai atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip kredito gavėjas – trečiasis asmuo UAB „Nordic investicija“, visu savo esamu ir būsimu turtu, jeigu kredito gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies pagal kredito sutartį (laidavimo sutarčių 1.1 p.). Taip pat pagal laidavimo sutarčių 2.1.1 punktą, kredito gavėjui negrąžinus kredito ar jo dalies, atsakovas sutiko ieškovo (banko) reikalavimus tenkinti pirmumo tvarka. Tokiu būdu laiduotojas (atsakovas) atsisakė savo teisės reikalauti, kad ieškovas išieškojimą pirmiausiai nukreiptų į konkretų kredito gavėjo turtą (laidavimo sutarčių 3.2 p., CK 6.80 str. 2 d.). Atsakovo, kaip laiduotojo, solidarioji pareiga grąžinti ieškovui skolą yra numatyta ne tik pagal pasirašytas laidavimo sutartis (šių sutarčių 1.1, 1.2, 1.3, 3.1, 3.2, 4.1.2 ir kt.), bet ir pagal įstatymą – CK 6.76, 6.81 straipsnius. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentai, kad ieškovas dar neturi reikalavimo teisės atsakovui, kaip laiduotojui, o atsakovas dar neturi pareigos prieš ieškovą, nes šiuo metu nėra žinoma, kokia kaina bus parduotas ieškovui įkeistas turtas, kokio dydžio skolos dalį BUAB „Nordic investicija“ grąžins ieškovui pagal kreditavimo sutartį, įvykdžius įkeisto turto pardavimą. Jau minėta, kad, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Tokiu, kaip šios bylos atveju, kai pagrindinio skolininko BUAB „Nordic investicija“ prievolės, kilusios iš kredito sutarties, įvykdymas yra užtikrintas jo, R. L., UAB „Savoja“, UAB „Domus Palanga“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įkeitimu (b.l. 106-140) bei atsakovo R. L. laidavimu pagal sutartis (b.l. 83-86; 87-90), įtvirtinančias jo solidariąją prievolę, kredito bei laidavimo sutartyse yra nustatyta kreditoriaus teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti, ieškovas (kreditorius) turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje kreditorius (ieškovas) turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas. Hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 str. 1 d.). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Taigi nepagrįstas atsakovo atsikirtimo argumentas, jog tai, kad teismas neturi duomenų, koks skolos likutis bus pardavus įkeistą turtą, yra nagrinėjamu atveju reikšmingas, nes ši aplinkybė prejudicinės reikšmės neturi, kadangi, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Pažymėtina ir tai, kad turto hipoteka yra atskira, savarankiška užtikrinimo priemonė (CK 4.170 str. 1 d.), kurios realizavimas nėra susietas su laidavimo sutartimi, dėl to, esant įkeistam turtui, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo atleisti nuo atsakomybės laiduotoją.

Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas (bankas) visą laiką tinkamai vykdė tiek kreditavimo, tiek laidavimo sutartis, tačiau UAB „Nordic investicija“ pažeidė iš kreditavimo sutarties kylančius įsipareigojimus, dėl ko šiai įmonei ir laiduotojui atsirado pareiga atlyginti pagal kreditavimo sutartį susidariusį įsiskolinimą. Atsakovui R. L., kaip laiduotojui, ne kartą buvo siunčiami raginimai įvykdyti skolinius įsipareigojimus, juos įteikė antstolis (b.l. 91-97), t.y. atsakovas (laiduotojas) yra informuotas apie kredito sutarties pažeidimą bei egzistuojantį įsiskolinimą. Šių aplinkybių atsakovas savo atsiliepime į ieškinį neneigia. Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartimi UAB „Nordic investicija“ iškėlė bankroto bylą (b.l. 99-100) ir nuo to laiko pasibaigė visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai (LR įmonių bankroto įstatymo 16 str.). Bankrutuojanti įmonė – trečiasis asmuo ieškovui yra skolinga 25 015 208,57 Lt, iš kurių įsiskolinimas pagal kreditavimo sutartį, už kurią laidavo atsakovas, yra 22 178 344,13 Lt (b.l. 101-102). UAB „Nordic investicija“ bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo AB SEB banko kreditorinis reikalavimas visai 25 015 208,57 Lt sumai (b.l. 104-105). Nepaisant to, kaip jau minėta, pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Dėl to ieškovo reikalavimas iš atsakovo priteisti dalį skolos - 3 980 525,63 Lt, paskaičiuotą, atsižvelgiant į tai, jog kreditavimo sutarčiai užtikrinti yra įkeistas turtas, kurį tikimasi realizuoti ir tokiu būdu padengti dalį egzistuojančio įsiskolinimo, reikalavimas laiduotojui reiškiamas tik dėl dalies įsiskolinimo, kylančio iš prievolės, už kurios tinkamą įvykdymą laidavo atsakovas, tenkintinas (laidavimo sutartys 2008-12-03 Nr.0740611010223-06 ir 2009-02-23 Nr.0740611010223-06; CK 6.6 str., 6.63 str. 1 d. 2 ir 4 p., 6.76 str., 6.81 str., 6.82 str. 1 d.).

Atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, taip pat neįvykdė prievolės per ieškovo nustatytą terminą ir tokiu būdu pažeidė prievolę. Remiantis solidariosios atsakomybės prezumpcija (CK 6.81 str.), skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai ne tik už įsiskolinimą, bet ir už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą ir netesybų sumokėjimą. Ieškinys atsakovui tenkintinas pilnoje apimtyje, nes atsakovas bylos pasirengimo nagrinėti stadijoje ir procesiniuose dokumentuose nekėlė klausimo dėl ieškinio sumos sudėties (kas sudaro ieškinio sumą – įsiskolinimas, palūkanos ar delspinigiai), todėl laikytina, jog ginčo šiuo klausimu nėra. Kadangi laiduotojas atsako taip pat, kaip ir skolininkas, iš atsakovo priteistinos ir 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-08-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-61/2011).

Pagal CK 6.14 straipsnio 3 dalį ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius. Nagrinėjamoje byloje BUAB „Nordic investicija“, kuriai iškeltoje bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo reikalavimas visai įsiskolinimo pagal kreditavimo sutartį sumai, dalyvauja trečiuoju asmeniu, todėl įstatymo reikalavimas (CK 6.14 str. 3 d.) nėra pažeistas, o solidariųjų bendraskolių (kredito davėjo ir laiduotojo) tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai galės būti sprendžiami pagal CK 6.9 ir 6.83 straipsnių nuostatas.

Kaip jau minėta, AB SEB bankas ir UAB „Nordic investicija“ 2006 m. birželio 30 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr.0740611010223-06. Siekiant garantuoti tinkamą šios prievolės pagal kreditavimo sutartį įvykdymą, buvo pasirašytos laidavimo sutartys su atsakovu R. L.. Laidavimo sutarčių 5.3 punkte nurodyta, kad jos įsigalioja pasirašymo dieną ir galioja iki kredito gavėjo ir laiduotojo tinkamo prievolių pagal kreditavimo sutartį ir laidavimo sutartis įvykdymo dienos (b.l. 85, 89). Pagal įstatymą laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė (CK 6.87 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-229/2009). Taigi konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ir taikyti CK 6.88 straipsnyje numatytas nuostatas bei ieškinio senatį, kadangi laidavimas nebuvo terminuotas.

Teismas atmeta atsakovo atstovo teismo posėdyje išdėstytus papildomus paaiškinimus, jog trečiojo asmens BUAB „Nordic investicija“ kreditorių susirinkimas 2010-12-23 patvirtino atsiskaitymo su visais įmonės kreditoriais planą, kuris yra įsiteisėjęs, vykdytinas, ir ieškovas, kaip kreditorius, taip pat privalo jo laikytis, nes bankroto byloje jo neginčijo įstatymo nustatyta tvarka. Visų pirma, atsakovas šių argumentų nenurodė ir jais nesirėmė savo atsiliepime į ieškinį (b.l. 154-158); antra, jiems pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.); trečia, Kauno apygardos teismui 2010 m. sausio 4 d. nutartimi iškėlus UAB „Nordic investicija“ bankroto bylą pasibaigė visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai (LR įmonių bankroto įstatymo 16 str.); ketvirta, nuo to laiko UAB „Nordic investicija“ bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas, kuriame kreditorių susirinkimui nėra suteikta teisė nustatyti atsiskaitymų su kreditoriais grafiką. Dėl to atsakovo argumentai, jog nagrinėjamoje byloje būtina remtis CK 6.34 straipsnio 2 dalimi ir 6.82 straipsnio 4 dalimi nėra įrodyti ir pagrįsti.

Dėl atsakovo atsikirtimų argumento, jog nagrinėjama byla turėtų būti sustabdyta iki bus išnagrinėta trečiojo asmens BUAB „Nordic investicija“ bankroto byla, atskirai nepasisakoma, nes šis klausimas jau išspręstas ir atmestas teismo 2011-09-22 protokoline nutartimi (b.l. 171).

Kaip tvirtina nagrinėjamos civilinės bylos ir prijungtos civilinės bylos Nr.2-1804-178/2011 duomenys, atsakovui, kaip laiduotojui, ne kartą buvo siųsti raginimai įvykdyti skolinius įsipareigojimus, kylančius iš kreditavimo sutarties, juos įteikė antstolis Irmantas Gaidelis (b.l. 91-97), todėl ieškovas patyrė 181,50 Lt išlaidų, apmokėdamas pranešimo įteikimą atsakovui per antstolius. Nurodyta suma taip pat priteistina iš atsakovo bei priteistinas ieškovo paduodant ieškinį sumokėtas 30 000 Lt žyminis mokestis (CPK 79, 88 str., 93 str. 1 d.).

Teismas nenagrinėja ieškovo atstovų prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo prie nagrinėjamos bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr.2-1804-178/2011, kuri užbaigta teismo nutartimi ieškinį palikus nenagrinėtą, kadangi toks prašymas turėtų būti paduotas ir išnagrinėtas toje byloje (CPK 87 str.). Nagrinėjamoje byloje kitos bylos, nors ir prijungtos prie šios bylos dėl joje esančių rašytinių įrodymų, neišspręsti klausimai nenagrinėtini, nes yra susiję su konkrečia byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Priteisti iš atsakovo R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) solidariai su BAUB „Nordic investicija“ (įmonės kodas 135442762) ieškovo AB SEB bankas (įmonės kodas 112021238) naudai 3 980 344,13 Lt (tris milijonus devynis šimtus aštuoniasdešimt tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt keturis litus 13 centų).

Priteisti iš atsakovo R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovo AB SEB bankas (įmonės kodas 112021238) naudai 181,50 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litą 50 centų) už dokumentų įteikimą per antstolį ir 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovo AB SEB bankas (įmonės kodas 112021238) naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos - 3 980 344,13 Lt už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme – 2011 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovo AB SEB banko atstovų prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo prie nagrinėjamos bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr.2-1804-178/2011 palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.