Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-09-07 · Civilinė byla Nr. e2-4862-841/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-07
Bylos Nr.
e2-4862-841/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01766-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Mataitienė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 2.6.10.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-4862-841/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01766-2020-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.5.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 7 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gražina Mataitienė,sekretoriaujant Ramonai Subačienei,dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovui advokatui V. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 60,84 Eur turtinę žalą, 1000,00 Eur neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje ieškovas, jo atstovas prašė ieškinį tenkinti, teismui paaiškino, kad dėl nepagrįstai pradėto ikiteisminio tyrimo ir sulaikymo ieškovas patyrė dvasines kančias, pažeminimą, pablogėjo jo sveikata. Ieškovui buvo apribota judėjimo laisvė, teisė tinkamai pasirūpinti savo sveikatos būkle. Nors ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai formaliai ir atitiko baudžiamojo proceso įstatymo normas, tačiau jais pareigūnai pažeidė bendrąsias atidumo ir rūpestingumo pareigas. Be to, ieškovas buvęs valstybės pareigūnas, o apie pradėtą tyrimą ir sulaikymą buvo viešai pranešta, dėl ko jis labai išgyveno, patyrė nepatogumus bendraudamas su jį pažįstančiais asmenimis.

Atsiliepimas

Atsakovei apie teismo posėdį pranešta tinkami, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, nes reikalavimai nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis (b.l. 25-28).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad 2019 m. spalio 20 d. Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44873-19 pagal L. K. pareiškimą, dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymą (byla 01-1-44873-19, b.l. 1-2). Įtariamasis A. K. buvo sulaikytas 2019 m. spalio 20 d. 12.15 val. paleistas į laisvę 2019 m. spalio 21 d. 13.40 val. (byla 01-1-44873-19, b.l. 56, 58). 2019 m spalio 21 d. A. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos prieš buvusią sutuoktinę L. K. padarymo (byla 01-1-44873-19, b.l. 69). 2019 m. spalio 22 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas konstatavus, kad nepadaryta nusikalstama veika ar baudžiamasis nusižengimas (byla 01-1-44873-19, b.l. 93-94). 2020 m. vasario 18 d. A. K. kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK reikalaudamas atlyginti padarytą žalą. Atsakyme nurodyta, kad procesinę prievartos priemonę taikiusi pareigūnė policijos veiklą ir etiką reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė, o dėl pareigūnų veiksmų ir nutarimų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu, kontrolės jis turi teisę kreiptis į prokuratūrą (b.l. 8-9, 10). A. K. nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nustatytas 35 procentų darbingumas (b.l. 12, 13). Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad A. K. konsultuotas gydytojų dėl įtampą sukeliančios situacijos ir psichologinių būdų jai įveikti, taip pat šlapinimosi sutrikimų, klubo skausmų (b.l.14-17). Iš kasos kvitų matyti, kad buvo perkami vaistai ir kuras (b.l. 18-20). 2019 m. spalio 22 d. „Šiaulių naujienų“ laikraštyje išspausdintas pranešimas, jog Žemaitės g., namuose, vyras gimęs 1957 m. kumščiu sudavė kartu gyvenančiai buvusiai sutuoktinei, gimusiai 1957 m. į pakaušį. Nukentėjusioji į gydymo įstaigą nesikreipė, vyras uždarytas į areštinę (b.l. 38-39). 2020 m. sausio 31 d. nutarimu Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. K. skundą dėl L. K. nusikalstamų veiksmų numatytų Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje. (b.l. 40-42, 45-48). Šis sprendimas paliktas nepakeistas tiek Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu (b.l. 54-58), tiek Šiaulių apylinkės teismo (b.l. 64-68), tiek Šiaulių apygardos teismo (b.l. 75-78) nutartimis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (LAT 2011-12-02 nutartis c/b Nr. 3K-7-375/2011). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas bendrosios pareigūnų rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimą sieja su nepagrįstai pradėtu ikiteisminiu tyrimu, kurio metu, jam buvo taikyta procesinė prievartos priemonė- laikinasis sulaikymas, bei, remiantis prielaidomis, pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką. Neteisėti pareigūnų veiksmai gali būti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai ((duomenys neskelbtini) straipsnis) ir kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Iš ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-44873-19 esančių įrodymų matyti, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas 2019 m. spalio 20 d. pagal buvusios žmonos L. K. skundą dėl fizinio skausmo sukėlimo namuose adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. L. K. baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, tiek apklausos metu, tiek akistatos su įtariamuoju metu, patvirtino aplinkybę, kad buvęs vyras sukėlė jai fizinį skausmą. Duomenų, kad teikdama tokius parodymus nukentėjusioji galėjo neadekvačiai vertinti situaciją nustatyta nebuvo. Nusikalstama veika, kurios padarymu buvo įtariamas ieškovas, siejama su smurtu artimoje aplinkoje. Tuo tarpu smurtas artimoje aplinkoje yra pripažintas žmogaus teisių ir laisvių pažeidimu, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, tiek Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įvertinus nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo įtariamas A. K. specifiką, nėra pagrindo išvadai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nesant tam pagrindo.

Nustačius, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog jis padarė nusikalstamą veiką, vertintina, ar teisėtai ieškovui taikyta procesinė prievartos priemonė- laikinas sulaikymas. Iš ikiteisminio tyrimo byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo atžvilgiu procesinės prievartos priemonė– laikinas sulaikymas buvo taikomos laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 20 d. 12.15 val. iki 2019 m. spalio 21 d. 13.40 val. Kaip minėta, byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Šie duomenys užfiksuoti 2019 m. spalio 20 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarime sulaikyti asmenį. Minėtos procesinės prievartos priemonės skyrimo etapu buvo vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leido pagrįstai manyti, kad ieškovas galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju procesinės prievartos priemonės – laikino sulaikymo skyrimo procesas nebuvo pažeistas, ieškovas iš laikino sulaikymo buvo paleistas nedelsiant, kai buvo atlikti visi būtini proceso veiksmai ir išsiaiškintos pagrindinės įvykio aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo stadijoje, priimant procesinius sprendimus, nėra sprendžiamas asmens kaltumo ar nekaltumo klausimas, kadangi tai padaryti gali tik bylą nagrinėjantis teismas. Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu priimant procesinius sprendimus nebuvo taikomi tokie aukšti įrodymų pakankamumo kriterijai kaip priiminėjant nuosprendį, nelaikytina baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimu, kadangi nei BPK, nei baudžiamojo proceso teisės doktrina tokios pareigos ikiteisminio tyrimo pareigūnui nenustato. Iš pateiktos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-44873-19 matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos, be to, labai operatyviai. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo nutraukimas ieškovo atžvilgiu, savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, jog visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai, tame tarpe procesinės prievartos priemonės taikymo, buvo neteisėti.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, procesinės prievartos priemonės jo atžvilgiu buvo taikytos laikantis baudžiamojo proceso įstatymo numatytų reikalavimų. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų pažeidę bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

n u sprendė:

ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, ikiteisminio tyrimo medžiagą gražinti Šiaulių apskrities VPK.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Gražina Mataitienė