Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. Z., jos atstovei advokatei Jurgitai Spaičienei, atsakovui V. Z., jo atstovei advokatei Linai Svirinavičienei, išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Andriui Baranauskui,

teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovui V. Z., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-807-217/2006 (b. l. 10) iš V. Z. buvo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 125,00 Lt mokant kas mėnesį nuo 2006-10-27 iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodo, kad nuo teismo sprendimo priėmimo jos turtinė padėtis pasikeitė, nes iki 2015-12-15 ji realiai gyveno su atsakovu, be to pasikeitė vaiko poreikiai, jam diagnozuota celiacija. Vaikas auga, jo poreikiai keičiasi, padidėjo išlaidos jo išlaikymui ir maitinimui.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką nutraukė 1999-11-05 (b. l. 8), po santuokos nutraukimo, gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. Z.. (b. l. 11). Ieškovė šiuo metu registruota Darbo biržoje. Ieškovė su šeima gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute. Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 14, 33).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 str.). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT CB skyriaus kolegijos 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr.3K-259/2004).

Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Šiuo atveju klausimas, susijęs su CK 3.192 straipsnyje įtvirtintomis pareigomis teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes, buvo išspręstas 2006 m. spalio 27 d. teismo sprendimu (b. l. 10). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L.; bylos Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. I. M.; bylos Nr. 3K-3-341/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. K.; bylos Nr. 3K-3-306/2005, ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes, t. y. aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu.

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Dėl to įstatyme yra įtvirtinta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties. Teismas gali padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo (šiuo atveju po 2006-10-27), kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė priteistą išlaikymą teikiančio tėvo turtinė padėtis. Pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo yra tada, kai konstatuojamas esminis išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties pagerėjimas. Jeigu šio asmens turtinė padėtis nepasikeitė, pasikeitė nežymiai, arba nežymiai pablogėjo, keisti priteistą išlaikymą nėra pagrindo. Sprendžiant šį klausimą šioje byloje turi būti nustatyta, ar nuo 2006 m. spalio mėnesio, kai buvo priteistas 125,00 Lt dydžio išlaikymas vaikui, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, ar ji pasikeitė tiek, kad būtų pagrindas keisti išlaikymo dydį. Atsižvelgtina į tai, kad šalys realiai gyveno ir materialiai sūnų išlaikė be priverstinio išlaikymo išieškojimo iki 2015-12-15.

Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Ieškovė vaiko poreikius įrodinėja pateikdama vaiko poreikių detalius paskaičiavimus. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui reikia kas mėnesį apie 420,00 Eur, todėl prašo iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį padidinti iki 200,00 Eur. Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis minimaliai viršija nustatytą vienos minimalios mėnesio algos dydžio pusę, todėl šiuo atveju, atsižvelgiant ir į abiejų šalių turtinę padėtį, nėra pagrindo detaliai ir smulkiai tirti ir aiškintis konkrečių vaiko išlaikymo poreikių, nurodant detaliai išlaidų rūšis. Tik abiejų tėvų ar vieno iš jų turtinei padėčiai esant geresnei negu statistinis Lietuvos vidurkis, pagrįsta vaikams teikti didesnį išlaikymą, kad būtų patenkinti ne tik minimalūs ar vidutiniški vaikų poreikiai, bet kad jie gautų geresnį, kokybiškesnį išlaikymą, galėtų būti patenkinti daugiau ir įvairesnių jų poreikių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 formuodamas teismų praktiką išaiškino, kad nustatant vaiko poreikių turinį, reikia atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas ir atitiktų būtinas vaiko vystimosi sąlygas. Vaiko teisių apsaugos konvencija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, LR CK 3.155 ir 3.165 straipsniai reglamentuoja, kad būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai ne tik maistui, būstui, sveikatai, bet ir mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nors šalių sūnus D. Z. serga celiacija, tačiau medikamentinis gydymas jam netaikomas, t. y. specialių poreikių neturi, tačiau priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui būtina atsižvelgti į tai, kad priteistas išlaikymas pilnai užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, individualizuojant vaiko poreikius reikėtų įvertinti ir tai, jog 2006-10-27 priėmus teismo sprendimą, šalių sūnus buvo tik penkių metų amžiaus, o šiuo metu jam yra sukakę šešiolika metų, berniukas yra paauglys, kuris greitai auga ir vystosi, todėl neabejotinai, vyresnio amžiaus vaiko išlaikymui yra reikalingos didesnės išlaidos. Teismas atsižvelgia į tai, kad nepilnamečio vaiko poreikiai, kurie vaikui augant didėja, yra didesni nei jie buvo 2006-10-27 sprendimo priėmimo metu. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir panašiai. Nors kaip minėta dėl susirgimo jam nėra skirtas medikamentinis gydimas, tačiau reikia laikytis tam tikros dietos, maitinimosi režimo kas reikalauja papildomų išlaidų.

Teismas konstatuoja, kad 2006-10-27 teismo sprendimu priteistas išlaikymas po 125,00 Lt (36,2 Eur) kas mėnesį yra akivaizdžiai per mažas ir neatitinka vaiko poreikių. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, bei į atsakovo sutikimą, siekiant užtikrinti šalių turtinės padėties ir vaiko poreikių pusiausvyrą, darytina išvada, kad yra pagrindas pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį ir vietoje priteisto materialinio išlaikymo po 125,00 Lt (36,20 Eur) kas mėnesį, atsakovui mokėti po 150,00 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų; bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo momento 2016-03-22 iki vaiko pilnametystės.

Šioje byloje ieškinio parengimo ir pateikimo teismui stadijoje ieškovei atstovavo advokato padėjėjas pagal 2016-03-22 sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 160322-1 (b. l. 39) ir ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą buvo 30 Eur (b. l. 40). Vėliau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – Tarnybos) 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-T-1815-7204 (b. l. 70) ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant iš valstybės lėšų 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų. Pagal Tarnybos 2016-12-09 pateiktą pažymą Nr. NTP-13517 (b. l. 109) atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudarė advokato darbo užmokestis – 127,38 Eur ir kitos išlaidos – 3,97 Eur, iš viso 131,35 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad iki minėtos pažymos parengimo ir išlaidų paskaičiavimo ieškovė ar ją atstovaujanti advokatė nebuvo teismui pateikusi jokio procesinio dokumento (ieškinys teismui parengtas kito advokato pagal teisinių paslaugų sutartį), teismas daro išvada, kad pažymoje skaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas buvo nepagrįstai paskaičiuotos išlaidos pagal Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364, 24.3.6.1 punktą (dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui parengimas). Šiuo atveju galėjo būti paskaičiuotas tik advokato darbo užmokestis už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (taisyklių 24.3.6.2 p.) ir kitos išlaidos. Atsižvelgiant į tai pagrįstu laikytinas Taisyklėse numatytas maksimalus advokato darbo užmokestis už atstovavimą teisme - 69,48 Eur (6 UBD (6 valandos) x 11,58 Eur = 69,48 Eur) bei 3,97 Eur kitų išlaidų, iš viso 73,45 Eur antrinės teisinės pagalvos išlaidų. Kitos ieškovės patirtos išlaidos, kurias patvirtinantys dokumentai pateikti šioje byloje (b. l. 36-38), nelaikytinos ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis šioje byloje, nes jos yra susiję ne su šios, o su kitos civilinės bylos Nr. 2-2012-737/2015 nagrinėjimu.

Atsakovo V. Z. patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje – 150,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškinį (b. l. 58). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys yra patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui ieškinį patenkinus iš dalies ir padidinus mokėtino materialinio išlaikymo dydį nuo 125 Lt (36,20 Eur) iki 150 Eur, atsižvelgiant į reikalavimo dydį – 200 Eur, laikytina, kad buvo patenkinta 69,47 proc. ieškovės reikalavimo (prašė nepriteisti nuo 36,20 Eur iki 200 Eur teismo padidinto išlaikymo, taigi ginčijo 163,80 Eur dalį, o prašymas patenkintas dėl 113,80 Eur dalies, kas sudaro 69,47 proc.). Taigi, ieškovei pateikus įrodymus, pagrindžiančius jos patirtas 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (už suteiktą teisinę pagalbą), jai iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai turtų būti priteista 20,84 Eur, o valstybei (atsižvelgiant į teismo nustatytų 73,45 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą) – 51,03 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis. Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį (30,53 proc.), iš ieškovės atsakovo naudai turėtų būti priteista 45,80 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos iš abiejų šalių viena kitai, šiuo atveju taikytinas bylinėjimosi išlaidų įskaitymas ir iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 24,96 Eur (45,80 Eur – 20,84 Eur = 24,96 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo mokėtino žyminio mokesčio šioje byloje buvo atleista, iš atsakovo valstybei priteistina 41,00 Eur mokėtino žyminio mokesčio šioje byloje bei 2,86 Eur teismo turėtų pašto išlaidų, iš viso – 43,86 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. ir CPK 93 str. 96 str., 99 str., 259-260 str., 265 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-807-217/2006 priteisto iš V. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui D. Z. gim. (duomenys neskelbtini), po 125,00 Lt (36,20 Eur) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, dydį į po 150,00 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų, bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo momento 2016-03-20 iki D. Z. pilnametystės.

Priteisti iš ieškovės V. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 24,96 Eur (dvidešimt keturis eurus 96 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) 51,03 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 03 euro centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-T-1815-7204 suteiktos ieškovei antrinės teisinės pagalbos išlaidų (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5630).

Priteisti valstybei iš atsakovo V. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) 43,86 Eur (keturiasdešimt tris eurus 86 euro centus) kitų bylinėjimosi išlaidų (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.