Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, 2-485-91/2014

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-01-13
Bylos Nr.: 2-485-91/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-03046-2013-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vytautas Švetkauskas
Ieškovas: BUAB „Naras“
Atsakovas: UAB „Valvėsta“
Trečiasis asmuo: N. S.

Civilinė byla Nr. 2-485-91/2013Proceso Nr. 2-28-3-03046-2013-4

Procesinių sprendimų kategorijos –35.5, 99.5; 99.7MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014-01-13, Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Švetkauskas, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Naras“ bankroto administratoriui R. S., atsakovo UAB „Valvėsta“ atstovui nedalyvaujant, dalyvaujant jo atstovui advokatui A. B., trečiajam asmeniui N. S. nedalyvaujnat, dalyvaujant jo atstovui advokatui A. B., dalyvaujant BUAB bankas „Snoras“ atstovui E. Č..

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Naras“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui UAB „Valvėsta“ ir tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais atsakovo pusėje N. S. ir ieškovo pusėje BUAB bankas „Snoras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kt. reikalavimų ir,

Aprašomoji dalis

nustatė

Šalies argumentai

Ieškovo BUAB „Naras“ atstovas bankroto administratorus R. S., savo pateiktą teismui ieškinį palaiko visiškai ir prašo jį pilnai patenkinti, ieškinyje prašo teismą, pripažinti tarpusavio užskaitymų suderinimo pažymą tarp ieškovo UAB „Naras" ir atsakovo UAB „Valvėsta" dėl tarpusavio skolų įskaitymo, bei jo pagrindu sudarytą 2012-05-07 tarpusavio užskaitymų buhalterinę pažymą negaliojančia nuo jų sudarymo momento (ab initio); Taikyti restituciją ir priteisti ieškovui BUAB „Naras" iš atsakovo UAB „Valvėsta" 19710,31 litus; Įpareigoti BUAB „Naras" bankroto administratorių R. S. įtraukti UAB „Valvėsta" į BUAB „Naras kreditorių sąrašą su 19710,31 litų finansiniu reikalavimu. Priteisti ieškovui BUAB „Naras" iš atsakovo UAB „Valvėsta" 6 % metinių palūkanų (procesinės palūkanos) nuo priteistos ieškinio sumos, tai yra nuo 19710,31 litų, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2013-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti ieškovui BUAB „Naras“ bylinėjimosi išlaidas ir kitas su bylos vedimu patirtas išlaidas valstybei iš atsakovo UAB „Valvėsta". (T-1, b.l.1-6). Ieškovo BUAB „Naras“ bankroto administratoris atstovas R. S., teismui papildomai paaiškino, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalį nustatyta, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti bankroto administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Vadovaujantis pateiktomis įstatymų nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovo BUAB „Naras" buveinė yra Geležinkelio g.3, Marijampolės mieste, bei į tai, kad reiškiamo ieškinio suma yra nedidelė tik 19710.31 litai, todėl ši byla dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra teisminga Marijampolės rajono apylinkės teismui. Bankroto administratorius pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad bankroto administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto UAB „Naras“ bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kitais kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Administratorius prašo, kad šiuo ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu žodinį susitarimą dėl tarpusavio skolų įskaitymo, sudarytą tarp ieškovo UAB „Naras" ir atsakovo UAB „Valvėsta“, bei jo pagrindu sudarytą 2012-05-07 UAB „Naras" buhalterinę pažymą, kuria buvo įskaityta vienarūšė skola, susidariusi tarp ieškovo ir atsakovo. Šis sandoris ieškovo atstovo manymu, pažeidė BUAB „Naras" kreditorių interesus, suteikiant pirmenybę vienam iš daugelio ieškovo kreditorių, tai yra UAB „Valvėsta". Sudarant ginčijamą sandorį buvo pažeistos BUAB „Naras" kreditorių teisės, šio sandorio UAB „Naras" sudaryti neprivalėjo, o šio sandorio šalys, jį sudarydamos, buvo nesąžiningos. Šiuo atveju BUAB „Naras" bankroto administratorius, pagal šios nuostatos reikalavimus patikrinęs įmonės sudarytus sandorius, nustatė, kad ginčijamas sandoris akivaizdžiai turėjo įtakos ieškovo mokumui. BUAB „Naras", faktiškai būdamas nemokus, išskyręs iš daugelio kreditorių vieną, tai yra atsakovą UAB „Valvėsta" ir suteikęs jai pirmenybę patenkinti savo reikalavimą, taip pažeidė kitų kreditorių interesus ir dėl minėto sandorio sudarymo, ieškovo finansinė padėtis pablogėjo ir ieškovas nebegalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais. Atsižvelgdamas į tai, bankroto administratorius reiškia šį ieškinį dėl tarpusavio skolų užskaitos pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana). Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsniu kreditoriui suteikta teisė actio Pauliana pagrindu ginti savo teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios turto vertės neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Ieškovo atstovas R. S. mini visą eilę aukštesnių teismų nutarčių: (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Avilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IB„Turto bankas" v. BAB „Rimeda", bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium", UAB „Ortofina", bylos Nr. 3K-3-17/2006; kt.). Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugražinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido kitiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkino kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas" v. BAB „Rimeda", bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Baltijos parkingas", Norvegijos Į. P.-Compagniet, AS, bylos Nr. 3K-3-423/2007). Ieškovo BUAB ”Naras” atstovo manymu ginčijamas sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes tenkina visas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, ką patvirtina toliau pateikiami argumentai. Ieškovo BUAB „Naras“ atstovo manymu kreditoriumi pripažįstamas asmuo, kuris turi turtinį reikalavimą į kitą asmenį, tai yra skolininką (LR CK 6.2 straipsnis) ir turi teisę reikalauti, kad šis įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus (LR CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.39 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.3 straipsnio 3 dalimi, kreditoriaus reikalavimas gali būti piniginis ir nepiniginis. Kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimas reiškia, jog actio Pauliana institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kreditorius turi pareigą įrodyti, kad jis turi neabejotiną ir galiojančią, reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir panašiai. Ieškovo BUAB „Naras“ atstovas mano, kad ginčijamu sandoriu atlikdamas tarpusavio įsiskolinimų užskaitą suteikė pirmenybės teisę vienam iš daugelio tuo metu buvusių savo kreditorių, tai yra atsakovui UAB „Valvėsta", pirmiau už kitus patenkinti savo reikalavimą. Ieškovo BUAB ”Naras” atstovas pastebėjo, jog ieškovas nuo 2012 m. balandžio mėnesio faktiškai yra nemokus. UAB „Naras" pagal 2007-05-30 kredito sutartį Nr. 031-82144 buvo įsipareigojusi gražinti AB bankas ” Snoras” paimtą kreditą iki 2012-04-01, tačiau šios savo prievolės laiku ir tinkamai neįvykdė. UAB „Naras" negrąžino bankui 12 711 947,83 litų kredito, priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių. Ši ieškovo BUAB ”Naras” prievolė bankui yra neįvykdyta iki šios dienos. BUAB banko ”Snoras” kreditorinis reikalavimas iš viso yra net 13 816 720,82 litai. Remiantis 2012-04-30 UAB „Naras" balanso duomenimis, įmonės turtas iš viso sudarė 15 313 850 litų, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, sudarė 13 891 119 litus. Ieškovo UAB ”Naras” direktorius N. S. 2012-07-19 rašte BUAB bankui ”Snoras” konstatavo, jog tarpinės finansinės atskaitomybės, duomenimis, bendrovė tapo nemokia. Tačiau ieškovo BUAB ”Naras” atstovo manymu, bendrovė buvo nemoki jau anksčiau, kuomet suėjo ieškovo prievolės terminas bankui grąžinti kreditą, tačiau ji kredito negrąžino. Todėl ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas faktiškai buvo nemokus. Viena didžiausia BUAB „Naras" kreditoriaus - BUAB banko ”Snoras” kreditorinis reikalavimas sudaro 13 816 720,82 litai. Nors banko suteikta paskola buvo užtikrinta UAB „Naras" turto įkeitimu, bankui įkeisto turto pardavimo kaina 2013-07-02 varžytinėms buvo nustatyta 12 251 338,26 litai, tačiau neatsiradus pirkėjui, varžytinės neįvyko. BUAB „Naras" kreditorių susirinkime bus sprendžiama dėl turto pardavimo kainos sumažinimo. Todėl net ir pardavus įkeistą turtą, liks nepatenkinta nemaža dalis BUAB bankas ”Snoras” kreditorinio reikalavimo. Atsakovui UAB „Valvėsta" buvo suteiktos aiškios atsiskaitymo privilegijos, palyginus su kitais ieškovo kreditoriais. Ieškovas užskaitė 19710,31 litų atsakovo skolą ieškovui, pirmumo teise išimtinai patenkindamas atsakovo reikalavimą. Ieškovas ginčijamu sandoriu neteko galimybės gauti piniginių lėšų iš atsakovo, kurios galėjo būti panaudotos atsiskaitymui su visais ieškovo kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys, jog skolininko (ieškovo) nemokumo atveju, skolininkui privalo būti keliama bankroto byla, kurios metu skolininko kreditorių reikalavimai patenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą ( ĮBĮ 35 str. 6 d.). Todėl ginčijamas sandoris, suteikęs atsakovui UAB ”Valvėsta” teisę pirmiau už kitus kreditorius gauti pilną reikalavimų patenkinimą, mažina kitų kreditorių galimybę gauti proporcingą bankrutuojančios įmonės turimoms lėšoms kreditorinių reikalavimų patenkinimą. Ieškovo BUAB ”Naras” bankroto administratorius mano, jog ginčijamu sandoriu suteikta pirmumo teisė patenkinti išimtinai atsakovo reikalavimą, neatitiko visų tuo metu analogiškoje situacijoje buvusių kreditorių interesų ir neabejotinai pažeidėjų jų teises. Ieškovo UAB ”Naras” nesąžiningumą pagrindžia aukščiau nurodytos aplinkybės, tai yra pirmumo teise buvo patenkintas išimtinai atsakovo UAB ”Valvėsta” reikalavimas, taip sumažinant kitų kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą. Be to, ieškovas UAB „Naras“ sandorio sudarymo metu faktiškai buvo nemokus. Pastebėtina, jog ieškovas ir atsakovas bendradarbiauja ilgą laiko tarpą, ieškovas iš atsakovo nuolat pirkdavo prekes. Kadangi ieškovas turėjo finansinių sunkumų, ieškovas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų atsakovui laiku. Ieškovas; neturėdamas galimybės sumokėti skolos atsakovui piniginėmis lėšomis, siūlė atsakovui iš ieškovo už atitinkamą sumą pirkti prekių ir vėliau atlikti tarpusavio įsiskolinimų užskaitą. Manytina, jog kiekvienas asmuo tokioje situacijoje suprastų, jog jei asmuo negali sumokėti kitam asmeniui skolos piniginėmis lėšomis ir skolos padengimui siūlo pirkti iš to asmens tam tikro turto, daiktų, akivaizdu, jog tas asmuo galimai yra nemokus, ir toks sandoris gali pažeisti kitų to asmens kreditorių interesus. Todėl darytina išvada, jog atsakovas, UAB ”Valvėsta” būdamas verslininku, prieš sudarant ginčijamą sandorį turėjo pasidomėti ieškovo finansine padėtimi. Manytina, jog atsakovui, neabejotinai buvo žinoma ieškovo sunki finansinė padėtis ir tikėtinas nemokumas ginčijamo sandorio sudarymo metu, nes būtent negalėdamas atsiskaityti su atsakovu, ieškovas pardavė prekių atsakovui ir vėliau atliko tarpusavio skolų užskaitą. Todėl manytina, jog kiekvienas vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo, verslininkas, kokiu yra laikytinas atsakovas UAB „Valvėsta“, kaip verslininkas, tokioje situacijoje suprastų, jog ieškovas turi mokumo problemų ir tokiu būdu, tai yra sudarant ginčijamą užskaitos tarpusavio užskaitymų suderinimo pažymą, bus sustiprintas skolininko, tai yra ieškovo nemokumas ir pažeistos kitų kreditorių teisės. Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo verte) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Vertinant paskutiniąją sąlygą, yra nurodytina, jog pastaroji nagrinėjamoje byloje nėra aktuali, nes bankroto atveju skolininko restitucija taikoma visa apimtimi, sugrąžinant visą pagal nuginčytus sandorius perduotą turtą į bankrutuojančios įmonės turto masę. Nagrinėjamu atveju, įskaitymas buvo atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką, kadangi buvo įskaitytas ieškovo reikalavimas atsakovui, kurio terminas nebuvo suėjęs, tai yra ieškovo 2012-05-04 išrašytos sąskaitos-faktūros Serija NAR Nr.856469, mokėtina suma 19710,31 litai, apmokėjimo terminas buvo iki 2012-07-15, o įskaitymas buvo atliktas nesuėjus apmokėjimo terminui, tai yra 2012-05-07. Pastebėtina, jog bankroto procedūra ieškovui buvo pradėta 2012-08-08. Remiantis, tuo, kas nurodyta aukščiau, ginčijamas sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu, ir kaip atliktas pažeidžiant įstatymų nustatytą įskaitymo atlikimo tvarką. Ieškovo BUAB ”Naras” atstovas prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initid) susitarimą tarp ieškovo ir atsakovo dėl tarpusavio skolų įskaitymo, bei jo pagrindu sudarytą 2012-05-04 buhalterinę pažymą Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio pagrindu, taip pat kaip įskaitymą, atliktą pažeidžiant CK 6.130 straipsnio 1 dalį. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.145 straipsnio 1 dalį pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio turi būti taikoma restitucija, tai yra asmuo turi būti grąžintas į pradinę padėtį, tai yra iš atsakovo turi būti priteista ieškovui 3298,87 litai, o atsakovas turi būti įtrauktas į ieškovo kreditorių sąrašą su atitinkamo dydžio kreditoriniu reikalavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. bei 6.210 str., skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos), todėl ieškovui priteistinos 6 % metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašo ieškinį patenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ”Valvėsta” pateikė 2013-08-22 teismui atsiliepimą (T-1, b.l.22-25), kurį atsakovo atstovas pilnai palaikė, ir prašo ieškovo BUAB ”Naras” bankroto administratoriaus ieškinį atmesti, ir nurodė, kad ieškovo atstovo, ginčijamu sandoriu nepadarė jokių įstatymų pažeidimų, dėl kurių būtų galima pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu.

Tretysis asmuo N. S. su savarankiškais reikalavimais atsakovo pusėje, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta laiku ir tinkamai. N. S. pateikė 2013-08-22 teismui atsiliepimą į ieškovo BUAB ”Naras” bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį (T-1, b.l. 44-45.), kurį jo atstovas teismo posėdyje pilnai palaikė ir nurodė teismo posėdyje, kad su ieškovo ieškiniu visiškai nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Teismo posėdyje atsakovo UAB ”Valvėsta” ir trečiojo asmens atsakovo pusėje su savarankiškais reikalavimais N. S. atstovas advokatas A. B., bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ieškovo BUAB „Naras“ bankroto administratorius, neįrodė, kad tai būtų tarp šalių, koks nors sandoris. Įskaitymas tai yra tarp šalių prievolės, kuri atsirado anksčiau, įvykdymas. Tai yra ieškovo UAB „Naras“ atstovas buhaltrė turėjo teisę pasirašyti skolos užskaitymo suderinimo pažymą. Surašant tarpusavio užskaitymo buhalterinę pažymą, nebuvo operuojama jokiais pinigais, įskaitymo pažymą suderino vyr. buhalterės. Ieškovo BUAB „Naras“ bankroto administratorius, neįrodė atsakovo nesąžiningumo, tai yra ar jis žinojo apie UAB “Naras „ bankrotą. UAB “Naras“ ir atsakovas UAB „Valvėsta“ surašydami skolos užskaitymo suderinimo pažymą, bankroto įstatymo nepažeidė, užskaitymų suderinimo pažyma paliudijo tik tam tikrą juridinį faktą tai yra tarpusavio atsiskaitymo būklę. Šalys, bei jų atstovai neginčija, kad atsakovas UAB ”Valvesta” turėjo ilgalaikius pastovius nuolatinius prekybinius ryšius ir ieškovo ginčijama 2012-05-07 tarpusavio užskaitymo buhaltrinė pažyma pasirašyta su ieškovu UAB ”Naras”, apskritai nelaikytina savarankišku sandoriu, kurį galima būtų ginčyti acto Pauliana pagrindu. Taigi, ir šiuo atveju pasirašant tarp bendrovių įskaitymo suderinimo pažymą, įstatymas nebuvo pažeistas. Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 5 d. nurodyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu nedaro jokios įtakos sąžiningų atsakovų, ar trečiųjų asmenų atveju. Ieškovo BUAB „Naras“ bankroto administratorius kaip atsakovo ir trečiojo asmens nesąžiningumą nurodo tai, kad atsakovas UAB ”Valvėsta”, atstovas privalėjo pasidomėti informacija apie UAB „Naras" finansinę būklę. Ieškovo BUAB „Naras“ atstovas, bankroto administratorius, siekdamas įrodyti atsakovo ir trečiojo asmens nesąžiningumą, privalėjo pateikti tokius duomenis arba bet kokius kitus viešai prieinamus duomenis, kurie galėjo ir turėjo būti atsakovui žinomi įprastine tvarka. Tačiau tokių duomenų ieškinyje nėra ir negali būti, nes tai neatitinka tikrovės. Taigi, net jeigu teismas ir pripažintų UAB „Naras" atliktą užskaitymą neteisėtų, reikalauti taikyti restituciją atsakovo UAB ”Valvėsta” atžvilgiu nebūtų jokio pagrindo. Atsakovo ir trečiojo asmens atstovas nurodo, kad reiškiamo ieškinio pagrindas yra bankroto administratoriaus teisių ir pareigų realizavimas, siekiant apginti kreditorių interesus nuo nesąžiningų skolininkų veiksmų, tačiau bankroto administratorius, veikdamas visų bankrutavusios įmonės kreditorių vardu, turi specifinį statusą, todėl visų pirma privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo reikalavimus. Šio įstatymo 11 str. 3 d. 8 punkte nustatyta pareiga administratoriui patikrinti visus per paskutiniuosius 36 mėnesius sudarytus bankrutavusios įmonės sandorius ir ginčyti tik tuos, kurie yra priešingi įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, BUAB „Naras“ bankroto administratoriaus ieškinyje pirmiausia privalo būti įrodyta bent viena iš dviejų prielaidų: 1) arba, kad ginčijamas sandoris yra priešingas įmonės veiklos tikslams, 2) arba, kad jo sudarymas galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Ieškinyje nėra pagrindžiama nei viena iš šių prielaidų. Ieškovo BUAB “Naras” ieškinio dalyje „IV.Teisinis pagrindas" administratorius nurodo, kad „dėl minėto sandorio sudarymo ieškovo finansinė padėtis pablogėjo ir ieškovas negalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais. Atsižvelgdamas į tai, BUAB „Naras“ bankroto administratorius reiškia šį ieškinį dėl tarpusavio skolų užskaitos pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana). Toks administratoriaus teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais ir neatitinka tikrovės. Priešingai, atsakovui atsisakius reikalauti atsiskaitymo pagal prievoles pinigais ir sutikus padengti skolą UAB „Naras" turimomis prekėmis jų mažmeninėmis kainomis, buvo sutaupytos įmonės apyvartinės lėšos ir galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais tik padidėjo. Be to, dėl minėto sandorio, UAB „Naras" mokumas, kaip jis apibūdinamas Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 dalyje, taip pat padidėjo: iš įmonės balanso buvo nurašyta didesnė pradelsto įsiskolinimo suma, nei sumažinta į jį įrašyto turto vertė, nes įmonės balanse prekės apskaitomos įsigijimo (didmenine) kaina. Todėl bankroto administratorius, reikšdamas šį ieškinį, akivaizdžiai viršija jam įstatymu suteiktus įgaliojimus. Atsakovo UAB „valvėsta“ ir trečiojo asmens N. S., atstovas pažymėjo, kad kitas administratoriaus motyvas - ginti kreditorių interesus dėl to, kad vienam iš jų suteikta privilegija prieš kitus atlikti užskaitą, nėra administratoriaus kompetencijoje pagal nurodyto Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8) punktą. Ieškovo BUAB “Naras” administratorius, ieškinio reikalavimu aktio Pauliana pagrindu prašo pripažinti negaliojančiu ieškovo ir atsakovo susitarimą dėl tarpusavio skolų įskaitymo bei jo pagrindu surašytą užskaitymų buhalterinę pažymą 2012-05-07 nuo jos sudarymo momento (ah initio). Kaip tokio susitarimo buvimo įrodymas pateikiama UAB „Naras" buhalterės R. K. pasirašyta buhalterinė pažyma. Daugiau jokių duomenų apie ginčijamo susitarimo buvimą nėra. Ieškovo BUAB “Naras” atstovas bankroto administratorius nenurodo nei kada tas susitarimas buvo sudarytas, nei kas veikė abiejų šalių vardu jį sudarant. Nors tretysis asmuo N. S. tuo metu buvo UAB „Naras" vadovu, tačiau ieškiniu ginčijamo susitarimo nesudarė ir niekam tokių įgaliojimų nedavė. Taip pat nesuprantamas ieškovo BUAB “Naras” bankroto administratoriaus prašoma pripažinti negaliojančia įmonės buhalterės pasirašyta tarp šalių užskaitymų buhalterinė pažyma yra tik buhalterinės apskaitos dokumentas, liudijantis juridinį faktą, kad abiejų šalių buhalterinės tarnybos suderino tarpusavio įsiskolinimų būklę ir, esant vienarūšiams priešpriešiniams reikalavimams, daro buhalterinį įrašą apie jų įskaitymą. Tai verslo apskaitos standartų reglamentuota įprastinė buhalterinės apskaitos operacija. Jeigu bankroto administratorius, perėmęs bankrutuojančios įmonės buhalterinę apskaitą, nustato klaidingų buhalterinių įrašų, jis pats privalo, vadovaujantis 7-tuoju Verslo apskaitos standartu, imtis priemonių nustatyta tvarka juos ištaisyti. Prašoma pripažinti negaliojančia tarpusavio skolų užskaitymo buhalterinė pažyma nelaikytina įmonės sandoriu (ieškinyje tai įvardijama susitarimu), todėl Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnyje ar Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 punkte nustatytais pagrindais negali būti ginčijama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 131 str. 1 d., įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo. Teisę į įskaitymą turi bet kuri iš šalių, o įmonei esant nemokiai, kita šalis gali atlikti įskaitymą netgi tada, kai įprastinėmis sąlygomis jis nėra galimas, tai yra nesuėjus prievolės įvykdymo terminui (LR CK 6.140 str.). Tiesa, šiame straipsnyje numatyta išimtis, draudžianti įskaitymą, kai tai numatyta kituose įstatymuose. Įmonių bankroto įstatymas draudžia įskaitymus tik įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 punktas. Atsakovo UAB “Valvėsta” ir trečiojo asmens atstovas nesutinka su ieškinio teiginiu, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Ieškinio IV dalies 4 punkto teiginys, kad „jokia kompetentinga institucija, įstatyminė ar poįstatyminė norma neįpareigojo BUAB „Naras" sudaryti šio sandorio" neatitinka tikrovės. Sutartinių prievolių vykdymas yra privalomas pagal įstatymą (LR CK 6.38 str. 1 d., 6.59 str., 6.189 str. 1 d.). Tiek UAB „Naras", tiek UAB “Valvėsta” turėjo tarpusavio piniginių prievolių pagal anksčiau sudarytus sandorius. Tai, kad prievolės nebuvo pradėtos vykdyti priverstinio išieškojimo būdu, nepaneigia pačios prievolės buvimo. Taigi, ginčijama užskaita buvo įvykdyta prievolė, kurią šalys privalėjo vykdyti pagal sutartį, o tuo pačiu ir pagal įstatymą, nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str. 1 d.). Atsakovo ir tečiojo asmens atstovas teismo posėdyje parodė, kad ieškovo atstovas savo ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad atliekant ginčijamą įskaitymą buvo suteikta pirmenybė vienam iš nemokios įmonės kreditorių gauti atsiskaitymą pirmiau už kitus taip pat nepagrįsta įrodymais ir yra iš esmės klaidinanti teismą. Ieškinyje sąmoningai ar nesąmoningai atskleidžiamas tik vienas įskaitymo faktas, kuris, atskirai paimtas, gal ir sudaro iliuziją, kad vienam kreditoriui suteikta pirmenybė, tačiau galutiniame rezultate buvo sąžiningai atsiskaityta su visais tiekėjais, ir bankrutuojančios įmonės kreditorių sąraše iš daugybės jų liko tik bankas “Snoras” ir įmonės savininkas, N. S.. Šioms skoloms padengti UAB „Naras“ bankroto administratoriui buvo perduota pakankamai įmonės turto. Taigi, veikdamas kaip sąžiningas ir protingas į tokią situaciją patekęs asmuo, atsakovas ir tretysis asmuo atsakovo pusėje visų kreditorių interesus, ieškodamas visiems priimtino interesų balanso. Pažymėtina, kad trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškovo pusėje BUAB banko “Snoras” interesai buvo užtikrinti laikantis proporcingumo principo, kurį diktavo esama situacija: bankui buvo pervesti visi pinigai už tuo pačiu laikotarpiu parduotus tris nekilnojamojo turto objektus, bei toliau vykdoma jam įkeisto nekilnojamojo turto priežiūra ir eksploatavimas, pasibaigęs išsaugoto ir nei kiek nepabloginto turto perdavimu bankroto administratoriui. Ieškinyje neatskleidžiamos visos su ginčijamu sandoriu ir įmonės bankrotu susijusios aplinkybės, todėl laikytina, kad nesąžiningumo faktorius nėra įrodytas. Tokios pat aplinkybės tai reiškia į sunkią finansinę padėtį patekusio įmonės vadovo pastangas išsaugoti įmonę, o to nepavykus, kiek įmanoma sumažinti būsimus kreditorių nuostolius. UAB “Naras”, vykdė investicinį projektą: pastatė gyvenamųjų namų kvartalą Šaltinio gatvėje, Marijampolės mieste. Šį projektą finansavo pati įmonė ir įmonės savininkas, tretysis asmuo N. S. nuosavomis lėšomis, taip pat bankas “Snoras” kreditinėmis lėšomis. Į sunkią finansinę padėtį įmonė pateko po to, kai tapo aišku, kad pastatyti butai ir kiti nekilnojamojo turto objektai nebus išpirkti verslo plane numatytais terminais: dauguma netgi preliminarias sutartis pasirašiusių pirkėjų, dėl prasidėjusios ekonominės krizės, sandorių atsisakė, o naujų pirkėjų paieška sekėsi sunkiai. Tam iš dalies trukdė ir trečiojo asmens BUAB “Snoras” veiksmai, būdamas įkeisto turto turėtoju, bankas diktavo pardavimo sąlygas, kurios pagal susiklosčiusią rinkos situaciją nebuvo lanksčios. Šią sąlygą UAB „Naras" vykdė sąžiningai: savo sąskaita samdė sargus, paslaugų tiekėjus, atliko visus reikalingus darbus. Tam buvo leidžiamos didelės lėšos. Vertinant atstovaujamųjų veiksmų sąžiningumą ar nesąžiningumą svarbi taip pat ta aplinkybė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu tretysis asmuo dar nežinojo galutinio banko sprendimo. Kaip jau buvo įprasta santykiuose su banku N. S. kreipėsi dėl paskolos pratęsimo ir pagrįstai tikėjosi, kad įprastinė įmonės veikla bus tęsiama. Juolab, kad nepratęsti dar kartą sutarties termino nebuvo priežasčių: ekonominės krizės pikas jau buvo praėjęs, turtas išsaugotas, jo vertė pagal trečiajam asmeniui perduotas banko specialistų vertinimo pagrindu sudarytas lenteles viršijo kredito sumą, tad pagrįstai tikėjosi, kad yra visos galimybės bankroto išvengti. Numatyti, kad bankrutuos pats bankas “Snoras” ir jo bankroto administratorius daugiau netęs paskolos, N. S. negalėjo. Tačiau net ir bankui 2012-06-22 raštu pranešus, kad daugiau paskolos terminas nebus pratęstas, UAB “Naras” vadovui buvo suteiktas 30 kalendorinių dienų terminas rasti kitą investuotoją. Kaip nurodyta aukščiau, N. S. tuo metu turimi iš banko gauti duomenys apie pastatytų objektų vertę liudijo, kad UAB „Naras" užbaigtos statybos vertė 15663014 litai gerokai viršijo įsiskolinimą bankui. Todėl nesutinka su ieškinio išvada, kad UAB „Naras", sudarant ginčijamus sandorius buvo nemoki. Tik neradus kito investuoto, galutinai tapo aišku, kad UAB „Naras" nesugebės įvykdyti savo įsipareigojimų bankui BUAB “Snoras”. Taigi, atsakovas UAB „Valvėsta“ ir UAB „Naras“ atstovai visą kritinį laikotarpį elgėsi sąžiningai visų kreditorių atžvilgiu, paisė jų interesų ieškodami protingo balanso, proporcingai pagal esamas galimybes stengdamasis sumažinti visų jų galimus nuostolius, laikantis proporcingumo principo ir nesuteikiant nei vienam iš jų kokių nors privilegijų. Ieškovo ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškovo pusėje BUAB banko “Snoras” atstovas teismo posėdyje prašo ieškovo BUAB “Naras”bankroto administratoriaus ieškinį tenkinti pilnai. Teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovo BUAB „Naras", bankroto administratorius kreipėsi į teismą, pašydamas pripažinti negaliojančiu tarp Ieškovo ir UAB „Valvėsta", toliau sudarytą susitarimą dėl tarpusavio skolų įskaitymo ir jo pagrindu sudarytą 2012-05-07 užskaitymų buhalterinę pažymą nuo jų sudarymo momento ir taikyti restituciją bei priteisti Ieškovui iš atsakovo UAB „Valvėsta“ 19710,31 litą ir įpareigoti Ieškovo administratorių įtraukti atsakovą UAB „Vėlvesta“ į ieškovo kreditorių sąrašą su 19710,31 litų finansiniu reikalavimu. Pagal CK 6.66 str.1 d. kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas yra nesąžiningas tuo, kad būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Būdamas nemokus, jeigu įstatymai nedraudžia, skolininkas turi teisę sudaryti sandorius ir vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės sudaryti pranašumo nė vienam kreditoriui. Byloje yra pateiktas 2012-06-22 raštas ieškovui, kuriuo ieškovas įspėjamas apie galimą bankroto bylos iškėlimą. Be to UAB “Naras“ žinojo, kad 2012-04-01 baigėsi paskolos grąžinimo terminas, todėl ginčijamas sandoris atliktas netrukus po to kai bankas informavo apie tai, kad kredito grąžinimo terminas nebus pratęstas. Todėl ieškovas UAB „Naras“ buvo nesąžiningas, žinodamas, kad gresia bankroto bylos iškėlimas, sudarė sandorį, teikdamas pirmenybę vienam kreditoriui. Taip pat nurodo, kad atsakovas UAB „Valvėsta“ buvo nesąžiningas, nes prieš sudarydamas sandorį privalėjo pasidomėti ieškovo finansine padėtimi ir žinoti apie ieškovo nemokumą ginčijamo sandorio sudarymo metu. Pagal CK 6.66 str.1d. kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas yra nesąžiningas tuo, kad būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Byloje yra pateiktas 2012-06-22 raštas ieškovui, kuriuo ieškovas įspėjamas apie galimą bankroto bylos iškėlimą. Be to UAB “Naras“ žinojo, kad 2012-04-01 baigėsi paskolos grąžinimo terminas, todėl ginčijamas sandoris atliktas netrukus po to kai bankas informavo apie tai, kad kredito grąžinimo terminas nebus pratęstas. Todėl ieškovas buvo nesąžiningas, žinodamas, kad gresia bankroto bylos iškėlimas, sudarė sandorį, teikdamas pirmenybę vienam kreditoriui. Ieškovo BUAB “Naras” administratoriaus ieškinyje išsamiai išdėstytos visos actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos, todėl pritardamas joms pritaria. BUAB banko “Snoras” atstovas pabrėžė, kad, ieškinyje nurodytos visos sąlygos ginčo sandorio pripažinimui negaliojančiu, yra įrodytos ir teisėtos turi būti patenkinamos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas UAB “Valvėsta“ teikė ieškovui , tuo metu, UAB „Naras“ prekes, pagal PVM sąskaitas faktūras (T-1,b.l. 107-112). Ieškovas su atsakovu 2012-05-07 sudarė tarpusavio užskaitymų suderinimo pažymą už 19710,31 litų sumą. (T-1, b.l.18.). Tiek ieškovas, tiek atsakovas ir tretieji asmenys , prekių tiekimo fakto neginčijo. Pasibaigus , skolos mokėjimo terminui, šalys sutarė, kad UAB “Valvėsta“ 19710,31 litų piniginė skola bus padengta UAB “Naras“ priklausančiomis prekėmis, todėl 2012-05-07 UAB „Naras“ išrašė atsakovui UAB “Valvėsta“ sąskaitą faktūrą serija NAR Nr. 856536, mokėtinai 19710,31 litų sumai. Įmonių buhalterės šį faktą patvirtino tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo pažyma sudaryta 2012-05-04, kuria buvo įskaityta vienarūšė skola, susidariusi tarp ieškovo ir atsakovo. Šalių buhalterės, pasirašydamas ieškovo ginčijamą dokumentą iš esmės tik patvirtino juridinį faktą, kad tarpusavio prievolės pagal pirkimo - pardavimo sandorius laikomos įvykdytomis. Teismo manymu, įstatyme įtvirtinta įskaitymo samprata rodo, kad priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo, tai yra skolininko sutikimas nereikalingas (LR CK 6.131 str.). Vadinasi, net ir vertinant įskaitymą kaip sandorį, jis laikytinas vienašaliu sandoriu, tai yra net ieškovui ir atsakovui viename dokumente išreiškus valią atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą laikytina, kad sudaryti du vienašaliai sandoriai. Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. numatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius. Atitinkamai, BUAB „Naras“ bankroto administratorius turi teisę ginčyti tik BUAB „Naras" vienašalį pareiškimą apie skolos įskaitymą, tačiau neturi teisės ginčyti atsakovo UAB „Valvėsta" pareikšto įskaitymo, nes atsakovas nėra BUAB „Naras" kreditorių skolininkas. Vis dėlto, nors darytina išvada, kad 2012-05-07 Tarpusavio užskaitymo suderinimo pažyma apskritai nelaikytina savarankišku sandoriu, kurį galima būtų ginčyti actio Pauliana pagrindu, pasisakytina ir dėl ieškinyje nurodomų teiginių apie kreditorių teisių pažeidimus. Šių buhalterinių, kreditinių, debetinių dokumentų naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str.,83 str. (2002-03-05 Nr. IX-751). Teismas, traktuoja, kad įmonės buhalterės išrašydamos buhalterines pažymas ir įskaitydamos vienarūšę skolą susidariusę tarp ieškovo ir atsakovo, aukščiau minėtam įstatymui nenusižengė, o skolų suderinimo pažyma, tik palengvina abiejų įmonių buhalterių darbą, metų pabaigoje suvedant įmonės balansą ar teikiant turto ir pajamų deklaracijas mokesčių inspekcijai. Pažymėtina, kad skolos užskaitymo pažyma, nei ieškovas, nei atsakovas grynų pinigų negavo. Neteisminė bankroto procedūra UAB“Naras“ buvo pradėta 2012-08-08, o skolos užskaitymo suderinimo pažyma buvo pasirašytas 2012-05-07. Ieškovo BUAB „Naras“ bankroto administratorius ieškinyje acto Paulena institutu, siekia nuginčyti tarp ieškovo UAB „Naras“ ir atsakovo UAB „Valvėsta“ sudarytą įskaitymo buhalterinę pažymą. Acto Paulena būtinos visų šių sąlygų buvimas, tai yra 1 Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2 Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3 Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4 Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5 Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6 Trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintini dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 6. Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Ieškovo BUAB „Naras“ atstovo bankroto administratoriaus manymu yra visos sąlygos, teismas su tuo nesutinka, todėl mano esant būtina pasisakyti dėl sąlygų, kurias teismas vertina kitaip nei pateikiama ieškinyje. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, ieškovo atstovas mano, kad sudarant ginčijamą sandorį buvo pažeisti BUAB „Naras" kreditorių interesai, nes ieškovas, būdamas nemokus, suteikė prioritetą vienam kreditoriui, atsakovui UAB “Valvėsta”, teismas mano, kad 2012-05-07 Tarpusavio užskaitymo suderinimo pažyma apskritai vertintina kaip atskiras, savarankiškas sandoris, kurį nebūtų galima ginčyti actio Pauliana pagrindu. Lietuvos Respublikos CK 6.2 str. kaip vieną iš prievolės atsiradimo pagrindų nurodo sudarant sandorį, numato pareigą kreditoriui ir skolininkui elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu, Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. numato pareigą prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, Lietuvos Respublikos CK 6.200 str. 1 d. numato, kad sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai. Lietuvos Respublikos CK CK 6.189 str. papildomai įtvirtinta, kad sutartis šalims turi įstatymo galią. Ieškovas ir atsakovas vienas iš kito įsigijo prekių, už kurias tiek vienas, tiek kitas turėjo pareigą atsiskaityti, tai yra tarp šalių susiklostė pirkimo - pardavimo santykiai, šalys viena kitos atžvilgiu sukūrė abipuses prievoles, kurias privalėjo tinkamai vykdyti. Lietuvos Respublikos CK 6.130 str. kaip vieną iš prievolės pasibaigimo pagrindų įvardija įskaitymą, tai yra laikoma, kad prievolė gali pasibaigti ne tik jos įvykdymu, suėjus naikinamajam terminui, šalių susitarimu, šalių sutapimu ir pan. (LR CK 6.123 - 6.129 str.), bet ir įskaitymu. Kadangi abi šalys turėjo imperatyvią pareigą atsiskaityti už įsigytas prekes, teismo manymu įskaitymas kaip šių prievolių pasibaigimo pagrindas laikytinas tinkamu ir leistinu ir atitinka visas ieškinio faktines aplinkybes. Be to, nėra pagrindo jo traktuoti kaip atskiro sandorio, nes tai tik prievolių pagal sandorius, kurių ieškovas BUAB “Naras” bankroto administratorius neginčija, pasibaigimo pagrindas. Šiuo atveju, ieškovui ir atsakovui atlikus priešpriešinių prievolių įskaitymą, ieškovo turto ir įsipareigojimų santykis (tai yra mokumas) nepasikeitė, išliko toks pat (ieškovas neteko kreditorinio reikalavimo į atsakovą 19 710,31 litų sumoje, tačiau ir jo paties kreditoriai įsipareigojimai sumažėjo analogiška suma, kas reiškia, kad kitų kreditorių galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą iš ieškovo liko tokios pat kaip ir iki šiuo ieškiniu ginčijamo įskaitymo. Tai teismo posėdyje patvirtino ir apklausta liudytoja R. K., buvo prkės ir priešpriešiniai reikalavimai ji surašė tarpusavio užskaitymų suderinimo 2012-05-07 aktą. Tai buvo įprastinis ūkinės veiklos užskaitymų pažyma. Liudytoja dirbo buhaltere ir turėjo tokią teisę. Tokius atliktus užskaitymus vėliau matydavo direktorius ir kiti valdybos narei, jeigu domėjosi. (T-2, b.l.47-48). Kitaip tariant, nei ieškovo BUAB “Naras” nei jo kreditorių interesai sudarius įskaitymo sandorį nebuvo pažeisti. Teismas mano, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vieningą teismų praktiką (CPK 4 str.), yra išaiškinęs, kad actio Pauliana ieškiniu siekiama apginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą kitiems asmenims. Laikoma, kad skolininko sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, kai sudarius sandorį, skolininkas tampa nemokus arba jo turtas gerokai sumažėja, kreditorius praranda galimybę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo mėn. 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr, 29, kat. 35.6.1; 35.6.2; 35.6.3; 44.4; Teismų praktika 29, patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies; skolininkas, jau būdamas nemokus, dar labiau sumažina savo turtą arba atsiskaito su kitais kreditoriais, neturinčiais pirmumo teisės, ir šitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Kita vertus, jei sandorį sudaręs asmuo turi pakankamai turto, kurio sąskaita galima visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimą arba jo mokumas nepasikeičia, acto Pauliano ieškinys negalimas. Teismas mano, kad šiuo atveju sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijama tarpusavio atsiskaitymų buhalterine pažyma suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, Įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, Įstatymu yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems Įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto. Dėl šios priežasties įprastai skolininko turto užskaitymų suderinimo pažyma, pagal kurią mokėtina kaina įskaityta į priešpriešinį reikalavimą, arba jam savo esme analogiškas turto perleidimo už skolą sandoris nėra draudžiamas, jeigu turtas yra perleistas už rinkos kainą. Teismo nustatyta, kad remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konkrečiai apie šiuo atveju ginčijamą užskaitymų suderinimų pažymą, pažymėtina, kad kaip civilinės teisės institutas jis yra vienas bendrųjų prievolių pabaigos pagrindų. Tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu, pakanka vienos šalies pareiškimo. įskaitymo esmė yra ta, kad kreditorius ir skolininkas turi vienas kitam priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių terminai yra suėję arba kurių terminai nenurodyti, ar apibūdinti pagal pareikalavimo momentą, o kiekviena šalis turi teisę vienašališkai pareikšti apie įskaitymą ir taip užbaigti tiek kreditoriaus prievolę skolininkui, tiek skolininko prievolę kreditoriui. Tiesa, įskaitymo teisė nėra absoliuti, ji yra ribojama įstatyme konkrečiai nurodytais atvejais (LR CK 6.134 str.). Teismas aiškina, kad Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse yra specialiai aptartas įskaitymas skolininko nemokumo atveju, įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai skolininkas tampa nemokus, kreditorius gali įskaityti savo reikalavimus, nors ir terminas ir nesuėjęs, jeigu Įstatyme nenustatyta kitaip (LR CK 6.140 str,). Taigi, Įskaitymas galimas ir tuo atveju, jei reikalavimo terminai nėra suėję. Pagal teismų praktiką įstatymuose nustatytų atvejų, kai draudžiamas įskaitymas skolininkui esant nemokiam, įtvirtintas IBĮ 10 str. 7 d. 3 p., pagal kurį, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, nes tokiu atveju būtų pažeidžiamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas ir proporcingumas, kartu pasireikštų vieno kreditorių interesų nepagrįstas iškėlimas ir patenkinimas kitų kreditorių reikalavimų sąskaita. Taigi Įskaitymo draudimas siejamas tik su nutarties iškelti bankroto byla isiteisėjimu, iki tol draudimas įskaityti priešpriešinius reikalavimus negalioja. Kadangi bankroto procedūras ieškovui UAB „Naras“ pradėti nuspręsta tik 2012-08-08, o tarpusavio užskaitymų suderinimo pažyma pasirašyta ir įskaitymas atliktas 2012-05-07, tai yra iki bankroto proceso pradžios, be to, įskaitymas atitiko sutarties šalių valią bei neprieštaravo imperatyviosioms įstatymo normoms, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio mėn. 13 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-497/2006 ³ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio mėn. 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-485/2010 ' Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos mėn. 3 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-329/2012 atvirkščiai, įstatymo buvo leidžiamas (LR CK 6.140 str.), teismas daro išvadą, kad ginčijamas tarpusavioskolų užskaitymo pažyma, nepažeidė kitų ieškovo kreditorių interesų. Išvadą, kad ieškovo kreditorių interesai nebuvo pažeisti, patvirtina ir tai, jog atsakovas nebuvo vienintelis kreditorius, su kuriuo ieškovas iki bankroto procedūrų pradžios atsiskaitė. Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 1 d. kaip galima kreditoriaus pažeidimo formą numato aplinkybę, kad būdamas nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Teismo manymu, šiuo atveju, kilus abejonių dėl UAB „Naras" mokumo, buvo imtasi spręsti dėl atsiskaitymo su kreditoriais galimybių, kurios, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, derintos ir su pagrindiniu kreditoriumi BUAB banku „Snoras“, pastarajam žinant ir neprieštaraujant UAB „Naras" atsiskaitė su smulkesniais kreditoriais tikintis, kad taip pavyks pratęsti darbus, įvykdyti suplanuotus darbus, išsaugoti bankui įkeistą turtą ir išvengti bankroto. Teismo manymu, ieškinio teiginiai, kad prioritetas buvo suteiktas išskirtinai atsakovui, UAB “Valvėsta” visiškai ignoruojant kitus ieškovo kreditorius, esančius analogiškoje padėtyje, ir panašiai yra visiškai nepagrįsta ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atitinkamai, atsižvelgiant į visa, tai, kas aukščiau išdėstyta, teigtina, jog ginčijama užskaitymų derinimo pažyma nebuvo pažeisti nei UAB „Naras", nei jo kreditorių interesai. Teismas bylos nagrnėjimo metu, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, nesutinka ir su ieškinio teiginiais, jog tiek UAB „Naras", tiek UAB „Valvėsta" pasirašydami tarpusavio skolos užskaitymo pažymą, buvo nesąžiningi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio mėn. 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-S11/2012 Ghttp://www.bankrotodep.lt/Company.php?Tipas=l&Code=151133110&BID, pirmiausia akcentuotina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, tai yra kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip, kuris gali būti paneigta tik esant pakankamiems įrodymams ir aplinkybėms, leidžiančioms konstatuoti asmens nesąžiningumą. Ieškovo argumentai dėl tariamo sandorio šalių nesąžiningumo yra visiškai nepagrįsti ir remiasi vien prielaidomis, nors teismų praktikoje vienareikšmiškai nurodoma, kad nesąžiningumą būtina Įrodyti ne galimomis prielaidomis, bet konkrečiais faktais. Taikant actio Pauliana institutą, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas (LR CK 6.66 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Respubliko CK 6.66 str. taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, taip pat, kad sandorį sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų. Byloje nenustačius Įmonės kreditorių teisių ginčijamu sandoriu pažeidimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad jį sudarydamos šalys buvo nesąžiningos. Ieškovo BUAB “Naras” bankroto administratoirius nurodo, kad dokumentai bankroto administratoriui buvo pilnai perduoti 2013-05-28, nors kreditorių susirinkimo nutarimas vykdyti ieškovui bankroto procesą įvyko 2012-08-08, o nutartis likviduoti įmonę priimta 2012-11-30. Kitaip tariant, ieškovo administratorius teigia gavęs įmonės dokumentus tik po apytikriai devynių mėnesių, nors įprastai valdymo organai įmonės turtą bei visus dokumentus yra įpareigojami perduoti bankroto administratoriui per 15 dienų. Juo labiau, kad iš su ieškiniu gautų dokumentų matyti, jog BUAB „Naras" vadovas N. S. pats iniciavo neteisminę bankroto procedūrą, kas leidžia manyti, kad pareigas perduoti turtą bei dokumentus vykdė tinkamai. Net ir dedant pastangas toliau vykdyti veikią, BUAB bankui „Snoras“ atsisakius dar kartą pratęsti kredito grąžinimo terminus, kaip buvo daroma anksčiau, BUAB „Naras" vadovas buvo priverstas inicijuoti įmonei neteisminę bankroto procedūrą. Taigi iškilus įmonės bankroto grėsmei atsiskaitymai su kreditoriais, ne tik su atsakovu UAB „Valvėsta“ buvo vykdomi sąžiningai, paisant visų įmonės kreditorių, įskaitant ir BUAB bankas „Snoras“, interesų ir siekiant išvengti bankroto. Tai matyti lyginant ieškovo į bylą pateiktus 2012-05-01 ir 2012-08-01 kreditorių sąrašus - pastarajame liko tik pagrindinis įmonės akcininkas N. S., su juo susijusi UAB „Didma", BUAB bankas „Snoras“ ir einamieji mokėjimai VMI, Sodrai bei darbuotojams, kurių iki bankroto procedūrų pradžios nebuvo galima tiksliai apskaičiuoti. Todėl teismo manymu, laikytina, kad ieškovo teiginiai dėl šalių nesąžiningumo yra nepagrįsti, todėl bendroji sąžiningumo prezumpcija nepaneigta. Nėra pagrindo taikyti ir Lietuvos Respublikos CK 6.67 str. numatytą nesąžiningumo prezumpcijos. Viena actio Pauliana taikymo sąlygų tai yra skolininkas neprivalėjo sudaryti tarpusavioįskaitymo skolų pažymos, tai iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžta, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alytaus tekstilė“ v. AB “Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-485/2010). Byloje nustatyta, kad 2012-05-07 šalys pasirašė tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo buhalterinę pažymą, kuria susitarė dėl užskaitymo. Šia tarpusavio užskaitymų buhalterine pažyma buvo suderinta kaip įvykdyti prievolę, tai yra atsiskaityti už pateiktas prekes. Taigi šios buhalterinės pažymos pasirašymas buvo nulemtas prievolės įvykdymu , pagal pateiktas sąskaitas-faktūras ir neprieštaravo verslo praktikai. Tokia skolų užskaitymo buhalterinė pažyma atitiko šalių valią, ja buvo nustatytos šalių teisės ir pareigos ir toks susitarimas neprieštaravo įstatymui (LR CK 6.134 straipsnis, 6.140 str.). Tarpusavio užskaitymo suderinimo pažyma pasirašyta UAB „Naras“ buhalterės todėl nėra jokio pagrindo ją laikyti dvišaliu sandoriu. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (1 straipsnis, 2001 m. kovo 20 d. įstatymo redakcija), pagal kurio 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai tai yra priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankui „Hansa-LTB“, UAB „Gamatonas“ ir kt, bylos Nr. 3K-3-917/2003). Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditoriui (šiuo atveju – BUAB „Naras“ bankrutuojančios įmonės administratoriui, ginančiam kitų kreditorių teises) ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu jie pažeidžia kreditorių teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Taigi, sandorio negaliojimui actio Pauliana atveju, be eilės kitų reikšmingų aplinkybių, turi būti nustatyta, kad juo buvo pažeistos kreditorių teisės. Ieškovas ieškinį grindžia iš esmės viena –pagrindine aplinkybe, kad vienam iš UAB „Naras“" kreditoriui atsakovui UAB „Valvėsta“ buvo sudaryta pirmenybės teisė į skolos atgavimą, tuo buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Tačiau ši aplinkybė nėra pakankama, anksčiau teismo nurodytomis aplinkybėmis. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas būdamas nemokus ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Šiai aplinkybei nustatyti nėra būtina, kad būtų priimtas sprendimas iškelti skolininkui bankroto bylą ar pradėti neteisminę bankroto procedūrą. Tačiau, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo ar neteisminės bankroto procedūros pradėjimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla ar pradėta neteisminė bankroto procedūra , įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (LAT CBS Civilinė byla Nr. 3K-3-485/2010, LAT CBS Civilinė byla Nr. 3K-3-511/2012). Teismo manymu nagrinėjamu atveju, sudaryta tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo buhalterinė pažyma buvo sudaryta esant įprastai verslo praktikai, jo sudarymo metu nebuvo draudžiama, prieš iškeliant bankroto bylą. Bankroto administratoriaus aiškinimu UAB“Naras“ 2012-05-07 jau žinojo, kad pagrindinio ir didžiausio kreditoriaus BUAB bankas „Snoras“ teisės bus pažeistos, nes 2012-04-01 buvo pasibaigęs paskolos grąžinimo terminas. Teismas nesutinka su šia ieškovo pozicija, kadangi apie tai, kad 2007-05-30 sudaryta paskolos sutartis nebus pratęsta. (T-1, b.l. 31,32) Duomenų apie tai, kad UAB“Naras“direktoriui buvo įteiktas 2012-04-24 raštas, dėl 2007-05-30 sutarties nutraukimo byloje nėra. Be to bankas dar 2012-06-14, reikalavo iš UAB “Naras“ pateikti 2012 metų pirmo ketvirčio finansinę atskaitą, kreditorių-debitorių lentelę, darbuotojų skaičių bei pagrindinių priemonių nusidėvėjimą. Todėl darytina išvada, kad UAB “Naras“ dar nežinojo apie paskolos sutarties nutraukimą ir turėjo pagrįstų lūkesčių, kad kredito sutartis bus pratęsta, todėl ir negalėjo žinoti, kad jam gresia bankrotas. Pažymėtina, kad UAB “Naras“ turėjo pagrįstų lūkesčių dėl kredito sutarties pratęsimo, nes kredito sutartis buvo pratęsta 8 kartus, kai situacija nekilnojamojo turto rinkoje 2008-2009 metais buvo ženkliai blogesnė. Teismo posėdyje apklausta liudytoja, ieškovo pusėje, D. Ž., kuri parodė, kad tuo metu dirbo UAB banke „Snoras“ Marijampolės fikliale, kreditų skyriuje, tuo metu banks kreditavo UAB „Naras“ statomus namus. Liudytoja pati rašė kliejentui raštą, datos nepamena. Tuo metu buvo labai mažai darbuotojų UAB „Naras“ bendravo su buhaltere. Bendravo su moterimi vardu Eglė, kuri tuo metu dirbo UAB „Naras“. Bankui nėra pareigos informuoti kliejentą, bet su UAB „Naras“ ilgą laiką bendravo, ji kiekvieną kliejentą informuoja, už raštų išsiuntimą buvo atsakoinga sekretorė. Iki UAB banko „Snoras“ bankroto nebuvo būtina informuoti kiejentą raštu. Kiek kartų buvo pratęsta sutartis su UAB „Naras“ nepamena. Liudytoja E. M., parodė, kad ji gyvena pastatytame namų kvartale, yra N. S. dukra ir buvo UAB „Naras“ akcininkė ir darbuotoja. Tuo metu ji buvo motinystės atostogose. Dėl banko rašytų elektroninių laiškų negali nieko pasakyti, ar buvo gavusi 2012-04-24 elektroninį laišką. Namuose buvo įrengta elektroninė ryšio priemonė ir elektroninei laiškai ateidavo į namus. Ji daug kam rašė elektroninių laiškų. Pagrinde ryšį palaikydavo su UAB „Naras“ direktoriumi Vaitukaičiui. Apie banko raštą nebuvo informuota ir į tuos reikalus nesikišo. Visus dokumentus gautus segdavo į papkę, direktorius galėjo matyti, tačiau tikliai netvirtino. Teismui šių liudytojų parodymais netikėti nėra jokio pagrindo nes jie yra prisiekę už melagingų parodymų davimą. (T-2, b.l. 68-69). Pažymėtina, kad 2012-05-07 dienai įmonė turėjo trisdešimt tris kreditorių, o neteisminės bankroto procedūros pradėjimo metu 2012-08-08 buvo likę tik 10 kreditorių, tarp kurių taip pat trečiasis asmuo N. S. (T-1, b.l. 15). Iš to seka, kad skolininko UAB “Naras“ 2012-05-07 dienai, atsiskaitymai su kitais kreditoriais nesumažėjo ir buvo vykdomi .Teismas pažymi, kad nėra pagrindo Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsniui taikyti, nes dėl sudarytos skolos užskaitymo suderinimo pažymos nesumažėjo ieškovo galimybė atsiskaityti su kreditoriais, taip pat byloje nenustatyta kitų aplinkybių, patvirtinančių, jog kitaip buvo pažeistos kreditorių teisės. Ieškovas vienu iš reikalavimų prašo įpareigoti BUAB “Naras“ bankroto administratorių R. S. įtraukti UAB “Valvėsta“ į BUAB “Naras“ kreditorių sąrašą su 19710,31 litų finansiniu reikalavimu. Pažymėtina, kad šis reikalavimas yra tik išvestinis reikalavimas, patenkinus ieškovo ieškinį. Teismas gina ieškovo pažeistas teises ir teisėtus interesu, tačiau šiuo reikalavimu ieškovo interesai nebuvo ir nėra pažeisti, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ĮBĮ 11 str.3d. 10 p. administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme, o šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais – arbitraže ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Teismas administratoriaus prašymu gali pratęsti šiame punkte nurodytą terminą. Iš to seka, kad ieškovas pats sudaro bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ir jų reikalavimų sąrašą ir šia tvarka gali pasinaudoti. Iš išdėstyto seka, kad šis ieškovo reikalavimas paliktinas nenagrinėtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 296 str.1d.12p. Šaliai nepateikus įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kuriomis ši remiasi, tokios aplinkybės laikytinos neįrodytomis (CPK 178 str.). Kadangi neegzistuoja net keletas privalomų sandorio ginčijimo actio Pauliana pagrindu sąlygų, šio instituto taikymas negalimas, tai yra reikalavimas pripažinti 2012-05-07 Tarpusavio užskaitymo suderinimo pažymą yra nepagrįstas. To pasėkoje, atmestini ir šalutiniai reikalavimai dėl restitucijos taikymo, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kiti reikalavimai.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Lietuvos Respublikos CPK 79 str. nustato, kas sudaro bylinėjimosi išlaidas, tai yra žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovas bankrutuojanti UAB „Naras“ pagal CPK 83 str. 7 d. 8 p., yra atleista nuo žyminio mokesčio, nes šiai įmonei yra iškelta bankroto byla. .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 258, 289 str., 307 str., 294 str.-295 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Ieškovo BUAB „Naras“ bankroto administratoriaus prašymų, pripažinti susitarimą tarp ieškovo UAB „Naras" ir atsakovo UAB „Valvėsta" dėl tarpusavio skolų įskaitymo, bei jo pagrindu sudarytą 2012-05-07 tarpusavio užskaitymų suderinimo pažymą negaliojančia nuo jų sudarymo momento (ab initio); Taikyti restituciją ir priteisti ieškovui BUAB „Naras" iš atsakovo UAB „Valvėsta" 19710,31 litus; Priteisti ieškovui BUAB „Naras" iš atsakovo UAB „Valvėsta" 6 % metinių palūkanų (procesinės palūkanos) nuo priteistos ieškinio sumos, tai yra nuo 19710,31 litų sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos tai yra nuo 2013-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmesti kaip neįrodytus ir neteisėtus

Ieškinį dalyje dėl reikalavimo įpareigoti BUAB “Naras“ administratorių R. S. įtraukti atsakovą UAB “Valvėsta“ į BUAB “Naras“ kreditorių sąrašą su 19710,31 litų finansiniu reikalavimu palikti nenagrinėtu .

Sprendimas , apeliaciniu skundu, per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant, per šį sprendimą priėmusį Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vytautas Švetkauskas