- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- 2S-1608-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05506-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Pareiškėjas
- V. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. K. (toliau – pareiškėja) 2019 m. liepos 10 d. skundu prašo panaikinti antstolės 2019 m. birželio 25 d. patvarkymą Nr. S-1935-144 ,,Dėl V. K. advokato E. K. 2019 m. birželio 17 d. pakartotinio prašymo“ ir skolininkės V. K. prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0005/12/02503 nutraukimo tenkinti. Nurodė, jog antstolei buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, jog pareiškėjai Didžiosios Britanijos Nemokumo Tarnybos 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, kuri užbaigta 2018 m. gruodžio 19 d. (pareiškėjai išduotas pažymėjimas dėl jos atleidimo nuo įsipareigojimų). Iškėlus pareiškėjai bankroto bylą, bankroto administratorius antstolei išsiuntė tai patvirtinančią informaciją, pranešime antstolei buvo nurodytas ir antstolės užvestos vykdomosios bylos numeris (0005/12/02503). Pareiškėja informavo ir kitus antstolius, vykdančius išieškojimą apie bankroto bylos skolininkei iškėlimą. Antstolė neginčija fakto, jog apie bankroto bylos iškėlimą skolininkei ir vėliau apie bankroto bylos užbaigimą gavo duomenis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, mano esant galima pripažinti, jog antstolė tinkamai informuota apie skolininkei pradėtas bankroto procedūras, galėjo gauti bet kokią informaciją apie bankroto bylą, teikti duomenis bankroto administratorei. Pareiškėja laiko, kad ir kreditoriai, kurių naudai antstolė vykdė išieškojimus, apie pareiškėjos bankroto procesą buvo informuoti tinkamai. Antstolė negalėjo nepranešti išieškotojai akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankas apie skolininkei iškeltą fizinio asmens bankroto bylą dar ir dėl to, kad bankroto bylos iškėlimas suponavo antstolės pareigą vykdomąją bylą sustabdyti, o tai turėjo reikšmę AB SEB bankas kaip išieškotojo teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimui bankroto byloje. Pareiškėja pažymėjo, jog pasibaigus bankroto procedūrai, pareiškėja yra atleidžiama nuo visų įsipareigojimų vykdymo, todėl AB SEB bankas naudai užvesta vykdomoji byla privalo būti užbaigta.
2. Antstolė B. T. išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi skundą atmetė.
4. Teismas nustatė, jog antstolės B. T. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/12/02503, pradėta pagal 2012 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos skolos išieškojimo iš įkeisto turto, kurioje skolininkė – V. K., o išieškotoja – AB SEB bankas. 2013 m. lapkričio 25 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu parduotas skolininkei priklausantis įkeistas turtas. 2013 m. gruodžio 6 d. patvarkymu antstolė, atsižvelgusi į išieškotojos prašymą bei aplinkybes, kad iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų skolai padengti nepakako, nutarė tęsti nepadengtos skolos dalies 450 343,53 Lt (130 428,50 Eur) išieškojimą iš kito skolininkei priklausančio turto. Vykdomojoje byloje pateikti duomenys, jog antstolės kontoroje 2018 m. sausio 15 d. gautas pranešimas anglų kalba (be vertimo), adresuotas antstolei B. T., apie bankroto bylos iškėlimą; antstolės kontoroje šis dokumentas su vertimu į valstybinę kalbą gautas 2018 m. lapkričio 30 d.
5. 2019 m. birželio 25 d. patvarkymu dėl V. K. advokato E. K. 2019 m. birželio 17 d. pakartotinio prašymo antstolė remdamasi aplinkybe, jog skolininkė nepridėjo įrodymų, kad išieškotoja apie bankroto procesą buvo informuota, buvo įtraukta į procesą, buvo įtraukta į pranešimą spaudai (skelbime the Gazzette) bei skola įtraukta į bankroto paraišką, kreditorė informavo, kad nėra gavusi informacijos apie bankroto bylą nei iš skolininkės, nei iš jos administratoriaus, taip pat nėra gavusi informacijos apie bankroto bylos pabaigą, pakartotinai patvarkė: pateikus 2019 m. kovo 26 d. patvarkyme ir 2019 m. gegužės 24 d. patvarkyme nurodytus procesinius dokumentus bus sprendžiamas klausimas dėl vykdomosios bylos užbaigimo dėl fizinio asmens bankroto bylos. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. birželio 25 d. patvarkymą ir tenkinti skolininkės prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo.
6. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog išieškotoja AB SEB bankas buvo tinkamai informuota apie kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje iškeltą fizinio asmens bankroto bylą. Priešingai, byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą manyti, jog kreditorei AB SEB bankas apie skolininkei iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, bankroto procesą pranešta nebuvo. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog tokiu būdu buvo apribota kreditorės teisės dalyvauti pareiškėjos bankroto byloje. Pažymėtina, jog pranešimo išsiuntimas išieškojimą vykdančiai antstolei nesudaro pagrindo išvadai, jog kreditorė apie bankroto procesą informuota tinkamai ir laiku, priešingai nei nurodo skolininkė savo rašytiniuose paaiškinimuose.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėja antstolės reikalavimų pateikti papildomus dokumentus neįvykdė, o byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą išvadai, jog šie antstolės reikalavimai nėra teisėti. Pažymėjo, jog pareiškėjos skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodomi argumentai dėl antstolės (ne)veikimo, vykdomosios bylos sustabdymo nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, kadangi nesudaro pareiškėjos skundo dalyko
8. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo dalyką, byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėja antstolės reikalavimų neįvykdė, papildomų dokumentų nepateikė, o byloje nėra nustatytos aplinkybės, jog antstolė neturėjo pagrindo reikalauti papildomos informacijos, reikalingos pareiškėjos prašymui išspręsti, įvertinęs kasacinio teismo praktiką, išnagrinėjęs pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavęs vykdomosios bylos medžiagą, darė išvadą, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog antstolė atliko neteisėtus veiksmus, skundas nėra pagrįstas, todėl jo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja V. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
9.1. Pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu, kad argumentai dėl antstolės (ne) veikimo, vykdomosios bylos sustabdymo nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, kadangi nesudaro pareiškėjos skundo dalyko. Nors skundu dėl antstolės veiksmų ir nebuvo skundžiamas antstolės neteisėtas neveikimas ir atsisakymas sustabdyti vykdymo veiksmus, šios aplinkybės turėjo reikšmę sprendžiant, ar kreditorius AB SEB bankas turėjo ir galėjo žinoti apie bankroto bylos iškėlimą ir, ar antstolės reikalavimas pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, kad kreditorius buvo įtrauktas į bankroto procesą, buvo teisiškai pagrįstas, ar šiuo atveju yra teisinis pagrindas atsisakyti pripažinti kitoje ES valstybėje narėje priimtą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog išieškotojas AB SEB bankas buvo tinkamai informuotas apie kitoje ES valstybėje narėje iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, tačiau ši išvada padaryta neįvertinus, ar pareiškėja V. K. (jos bankroto administratorius), išsiųsdami antstolei B. T. pranešimą apie bankroto bylos skolininkei iškėlimą, turėjo teisėtą pagrindą tikėtis, kad kreditorius bus tinkamai informuotas apie V. K. bankroto bylą, ir atitinkamai, ar antstolei kilo pareiga informuoti išieškotoją AB SEB banką apie vykdomojoje byloje iš skolininkės gautus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas dėl šių reikšmingų teisingam bylos išsprendimui aplinkybių nepasisakė, tačiau iš skundžiamos nutarties motyvų galima suprasti, kad, teismo vertinimu, kreditoriaus informavimas apie skolininkui iškeltą bankroto bylą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų 54 straipsnio 1 dalį, turėtų būti suprantamas siaurai, t. y., kaip pranešimo pateikimas tiesiogiai kreditoriui.
9.3. V. K. įsitikinimu, AB SEB bankas negalėjo nežinoti apie jai iškeltą bankroto bylą, kadangi šio išieškotojo naudai skolos išieškojimą iš skolininkės vykdė ir antstolė I. G., kuri, gavusi duomenis apie pareiškėjai iškeltą bankroto bylą, priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.
9.4. Teismas neįvertino, ar šiuo atveju egzistuoja akivaizdus ir šiurkštus pažeidimas, dėl kurio kitoje ES valstybėje narėje priimtas sprendimas nesukelia teisinių pasekmių antstolės B. T. vykdomai vykdomajai bylai ir kreditoriui AB SEB bankui.
9.5. V. K. bankrotas truko vos vienerius metus, per kuriuos jokie mokėjimai nei vienam iš kreditorių nebuvo atliekami. Esant šioms aplinkybėms, galima pripažinti, kad net ir tokiu atveju, jeigu kreditorius AB SEB bankas būtų dalyvavęs V. K. bankroto byloje, tai nebūtų turėję jokios įtakos šio kreditoriaus galimybei susigrąžinti likusią negrąžintą skolą, nes bankroto proceso metu skolininkė finansinių galimybių vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais neturėjo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė B. T. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino civilinei bylai reikšmingas aplinkybes, nustatė, kad buvo pažeista viena iš esminių suinteresuoto asmens AB SEB bankas teisių būti išklausytam procese.
10.2. Antstolė sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, jog skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodomi argumentai dėl antstolės (ne)veikimo, vykdomosios bylos sustabdymo klausimu nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, kadangi nesudaro pareiškėjos skundo dalyko. Teismas, vertindamas šią aplinkybę, padarė teisingą išvadą, kadangi ši civilinė byla pradėta pareiškėjos V. K. skundo dėl antstolio veiksmų pagrindu. Pateiktu skundu pareiškėja nesutiko su antstolės patvarkymu atsisakyti nutraukti vykdomąją bylą, todėl klausimas dėl vykdomosios bylos (ne)sustabdymo nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas, o vykdymo proceso teisėtumas neturi būti vertinamas šiuo aspektu.
10.3. 2018 m. sausio 15 d. antstolei buvo pateikti procesiniai dokumentai be vertimo į lietuvių kalbą. Iš antstolei pateiktų duomenų nebuvo matoma, kad kreditorius AB SEB bankas yra įtrauktas į V. K. atžvilgiu pradėtą nemokumo bylą, o tai sąlygoja faktą, kad į skolininko nemokumo procesą neįtrauktam kreditoriui nekyla jokių juridinių pasekmių.
10.4. V. K. negavusi iš antstolės jokio patvarkymo, kuriuo būtų sustabdytas priverstinis skolos išieškojimas vykdomojoje byloje, ar būtų pranešta išieškotojai AB SEB bankas apie V. K. pradėtą nemokumo procedūrą Didžiojoje Britanijoje, elgėsi pasyviai, t. y. nesikreipė nei į antstolę, nei tiesiogiai į išieškotoją, nesiekdama išsiaiškinti ar visiems kreditoriams yra pateikta informacija apie pradėtą skolininkės V. K. nemokumo bylą. Toks pasyvus skolininkės elgesys nulėmė faktą, kad išieškotoja AB SEB bankas, nebuvo įtraukta į skolininkės kreditorių sąrašą, nes išieškotoja apie V. K. atžvilgiu pradėtą nemokumo bylą Didžiojoje Britanijoje tiesiog nežinojo.
10.5. Pareiškėja informuodama apie jos atžvilgiu pradėtą bankroto procedūrą ne kreditorių AB SEB bankas, o antstolę galėjo tikėtis tik tiek, kad antstolė pateiks kreditorinį reikalavimą dėl vykdomojoje byloje patirtų vykdymo išlaidų ir įtraukus antstolę į kreditorių sąrašą, V. K. bankrutavus, nepadengtos vykdymo išlaidos nebus išieškomos.
10.6. Pareiškėja nei antstolei, nei teismui nepateikė bankroto paraiškos nuorašo ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų, jog ji pildydama bankroto paraišką į kreditorių sąrašą įtraukė suinteresuotą asmenį AB SEB bankas.
10.7. Pareiškėja atskirajame skunde taip pat kelia antstolės atsakomybės klausimą, tačiau patvarkymas dėl vykdomosios bylos nesustabdymo taip pat neturi reikšmės, kadangi atsakymas į klausimą dėl kieno kaltės suinteresuotas asmuo AB SEB bankas nebuvo informuotas apie V. K. iškeltą nemokumo bylą nepakeis fakto, kad suinteresuotas asmuo AB SEB bankas nėra įtrauktas į V. K. kreditorių sąrašą.
10.8. Pareiškėja menamą suinteresuoto asmens AB SEB bankas informavimą apie V. K. atžvilgiu pradėtą nemokumo procesą grindžia aplinkybe, kad antstolė I. G. užbaigė vykdomąją bylą. Vertinant šį pareiškėjos teiginį reikalinga pažymėti, kad ši aplinkybė taip pat nesudaro V. K. skundo nagrinėjimo dalyko. Be to, nėra žinomos visos vykdomosios bylos nutraukimo aplinkybės ir priežastinis ryšys tarp V. K. iškeltos nemokumo bylos Didžiojoje Britanijoje ir vykdomosios bylos nutraukimo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nei pareiškėja, nei nemokumo tarnybos įgaliotas asmuo bankui kaip kreditoriui niekuomet nėra pateikę informacijos apie tai, kad pareiškėjai yra keliama bankroto byla, nėra pateikę informacijos apie jos eigą, taip pat – kad ji būtų pasibaigusi. Vien tai, kad pareiškėja įrodinėja informaciją teikusi antstolei, nepatvirtina aplinkybės, kad būtent bankas, kaip pareiškėjos kreditorius, būtų buvęs informuotas apie pareiškėjos bankroto bylą.
11.2. Pareiškėja neskundė antstolės veiksmų (neveikimo), kuriais antstolė neinformavo banko apie galimai gautus dokumentus apie pareiškėjos atžvilgiu pradėtą bankroto bylą, todėl, kol nėra įrodyta priešingai, laikytina, kad antstolė nepažeidė jokių teisės normų, reglamentuojančių menamą pareigą informuoti banką, taip pat nėra jokių įrodymų, kad tokią informavimo pareigą pareiškėja būtų teisėtai ir pagrįstai delegavusi antstolei.
11.3. Jeigu pareiškėja būtų sąžininga skolininkė, ji būtų informavusi banką tiesiogiai, kaip tai numato galiojantis teisinis reglamentavimas, o ne savarankiškai nusprendusi, kuriuos kreditorius informuoti, kurių ne, ir nepagrįstai tikėtis, kad pati antstolė ims vykdyti sau nepriskirtas funkcijas ir perims pareiškėjos (skolininkės) įstatymines pareigas.
11.4. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad teismų praktiką Lietuvoje formuoja ne apygardos teismai, bet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl pareiškėjos teiginiai, kad būtent tokia teismų praktika Lietuvoje yra nusistovėjusi yra nepagrįsti.
11.5. Tai, kad antstolė I. G. 2019 m. balandžio 24 d. nutraukė išieškojimą, visiškai neįrodo, kad bankas buvo informuotas antstolės apie bankroto bylos iškėlimą pareiškėjai tuomet, kai byla buvo iškelta, o ne tuomet, kai byla buvo pasibaigusi, juk antstolės I. G. 2019 m. balandžio 24 d. patvarkymas priimtas jau po to, kai pareiškėjos bankroto byla jau buvo beveik pusmetį kaip pasibaigusi. Tai, kad bankas neskundė antstolės I. G. veiksmų nei patvirtina, nei paneigia kokių nors atskirajam skundui reikšmingų aplinkybių, nes nagrinėjamoje byloje bankas taip pat neskundė jokių antstolės B. T. veiksmų.
11.6. Pareiškėja, neinformavusi banko apie bankroto bylą akivaizdžiai pažeidė banko kaip kreditoriaus teisę būti išklausytam, o tai reiškia, kad pareiškėja pažeidė vieną pamatinių teisės principų, dėl ko sprendimas pareiškėjos nemokumo byloje Lietuvoje gali būti nepripažįstamas visas ar iš dalies.
12. Apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo gauti V. K. ir antstolės B. T. papildomi paaiškinimai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl papildomų paaiškinimų
14. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Nagrinėdamas ypatingosios teisenos bylas teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Dėl šios priežasties, siekdamas nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, teismas priima V. K. ir antstolės B. T. pateiktus papildomus paaiškinimus, taip pat prie V. K. atskirojo skundo pridėtus įrodymus (CPK 443 straipsnio 8 dalis).
Dėl ginčo esmės
16. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja reikalavimą nutraukti vykdomąją bylą grindžia aplinkybe, jog Jungtinėje Karalystėje jai buvo iškelta ir 2018 m. gruodžio 19 d. užbaigta fizinio asmens bankroto byla, išduotas pažymėjimas dėl atleidimo nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo. Kitaip tariant, pareiškėja mano, kad 2018 m. gruodžio 19 d. pažymos apie atleidimą nuo skolų pagrindu pasibaigė pareiškėjos prievolė SEB bankui ir todėl yra pagrindas nutraukti vykdomąją bylą.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolė B. T. su minėta pareiškėjos pozicija nuosekliai nesutiko. 2019 m. kovo 26 d. patvarkyme antstolė, be kita ko, nurodė, kad pareiškėja nepateikė bankroto paraiškos. 2019 m. gegužės 24 d. ir 2019 m. birželio 25 d. patvarkymuose antstolė, be kita ko, nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ginčo skola SEB bankui buvo įtraukta į bankroto paraišką, kad kreditorius buvo įtrauktas į bankroto procesą. 2019 m. liepos 23 d. patvarkyme antstolė pakartojo savo poziciją, kad nėra įrodymų, kad ginčo skola buvo įtraukta į bankroto paraišką, kad kreditorius buvo įtrauktas į pareiškėjos bankroto procesą Anglijoje. Be to, antstolė nurodė, kad jei į pareiškėjos fizinio asmens bankroto bylą išieškotojas SEB bankas nebuvo įtrauktas, nėra abejonių, kad skolininkės (pareiškėjos) Didžiojoje Britanijoje iškelta fizinio asmens bankroto byla jokių teisinių padarinių išieškotojai nesukelia.
18. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje visų pirma būtina įvertinti, ar byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad ginčo vykdomojoje byloje išieškoma skola iš V. K. buvo nurašyta jos fizinio asmens bankroto proceso metu. Kitaip tariant, būtina nustatyti, ar yra pagrindas daryti išvadą, kad Anglijos nemokumo tarnybos 2018 m. gruodžio 19 d. pažymos apie atleidimą nuo skolų pagrindu pasibaigė pareiškėjos prievolė SEB bankui.
19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Reglamentas Nr. 1346/2000 nenustato įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių bylose, kuriose keliamas kitoje valstybėje narėje priimto procesinio sprendimo bankroto byloje nepripažinimo klausimas, todėl taikytinos nacionaliniuose proceso teisės aktuose įtvirtintos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, šiuo atveju – CPK 176–185 straipsniai. Pareiga įrodyti egzistuojant faktines aplinkybes, pagal kurias taikomos užsienio teisėje numatytos teisinės pasekmės, tenka šaliai, kuri reiškia reikalavimą dėl tokių pasekmių taikymo. Ši pareiga galioja ir tais atvejais, kai iš užsienio valstybės teismo sprendimo ir (arba) bankroto proceso metu kompetentingų institucijų priimamų dokumentų turinio negalima nustatyti, ar egzistuoja faktinės aplinkybės, nuo kurių buvimo ar nebuvimo priklauso užsienio teisėje nustatytų teisinių pasekmių taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2017).
20. Jungtinės Karalystės 1986 m. nemokymo įstatyme (angl. Insolvency Act; toliau – ir Nemokumo įstatymas) atleidimo nuo įsipareigojimų teisinės pasekmės nurodytos šio teisės akto 281 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog asmuo atleidžiamas nuo visų bankroto skolų. Kita vertus, minėtame straipsnyje nurodytos ir išimtys, kurioms esant asmuo nėra atleidžiamas nuo atitinkamų įsipareigojimų. Viena iš tokių išimčių yra įtvirtinta Nemokymo įstatymo 281 straipsnio 6 dalyje, kurioje nurodyta, kad atleidimas nuo įsipareigojimų neatleidžia bankrutavusio asmens nuo kitų bankroto skolų, kurios nėra įrodamos jo bankroto procese, kaip yra nurodyta (angl. Discharge does not release the bankrupt from such other bankruptcy debts, not being debts provable in his bankruptcy, as are prescribed). Anglijos ir Velso nemokumo taisyklių (angl. The Insolvency (England and Wales) Rules 2016) 10.35 punkte, skaitomame kartu su 7 priedu, reikalaujama, kad bankroto paraiškoje dėl nemokumo būtų išsamiai nurodyta kiekviena skola, kiekvienas kreditorius.
21. Kasacinis teismas, byloje, kurioje aiškino anksčiau paminėtą Nemokumo įstatymo 281 straipsnį, be kita ko, pažymėjo kad „A. B. teismui <...> nepateikė tiesioginių įrodymų, kad minėtų kreditorių finansiniai reikalavimai buvo įtraukti į bankroto bylą Jungtinės Karalystės teisės aktų nustatyta tvarka, iš kurių būtų galima nedviprasmiškai spręsti, kad Jungtinės Karalystės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. atleidimo nuo įsipareigojimų pažyma apima šių subjektų finansinius reikalavimus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2017, 51 p.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis kasacinio teismo nurodymas reiškia, kad jei kreditorių finansiniai reikalavimai yra neįtraukiami į bankroto bylą Jungtinės Karalystės teisės aktų nustatyta tvarka, egzistuoja pagrindas teigti, kad atleidimo nuo įsipareigojimų pažyma neapima minėtų kreditorių finansinių reikalavimų. Viešai prieinamoje informacijoje apie bankrotą Anglijoje taip pat nurodoma, kad pabaigus bankroto procesą, skolos, kurios nebuvo įtrauktos į bankroto bylą, nėra nurašomos (žr., https://e-justice.europa.eu/content_insolvency-447-ew-en.do?member=1#toc_15; https://www.citizensadvice.org.uk/debt-and-money/debt-solutions/bankruptcy-2/after-you-go-bankrupt/creditors-still-chasing-you-after-you-go-bankrupt/).
22. Minėta, kad antstolė ne kartą prašė V. K. pateikti bankroto paraišką ir įrodymus, kad SEB bankas buvo įtrauktas į bankroto procesą Anglijoje. Tačiau pareiškėja nei antstolei, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad skola SEB bankui buvo įtraukta į fizinio asmens bankroto bylą Anglijoje ir kad Anglijos nemokumo tarnybos 2018 m. gruodžio 19 d. pažymos pagrindu ši skola nusirašė. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad Anglijos nemokumo tarnybos 2018 m. gruodžio 19 d. pažymos apie atleidimą nuo skolų pagrindu pasibaigė pareiškėjos prievolė SEB bankui.
23. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra poreikio spręsti dėl Anglijos teismo sprendimo dėl pareiškėjos bankroto (ne)pripažinimo. Net ir pripažinus minėtą sprendimą, nutraukti vykdomąją bylą nebūtų galima, nes byloje, kaip minėta, nėra įrodymų, kad minėtos 2018 m. gruodžio 19 d. pažymos pagrindu pagal Anglijos teisę pasibaigė V. K. skola SEB bankui. Savo ruožtu Anglijos teismo sprendimas Lietuvoje negali sukelti tokių (kitokių) padarinių, kurių jis nesukelia pagal Anglijos teisę.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra būtinybės aiškintis, ar SEB bankas turėjo žinoti apie pareiškėjai Anglijoje iškeltą bankroto bylą, nes visų pirma ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kad skola SEB bankui buvo įtraukta į bankroto procesą Anglijoje ir pasibaigė Anglijos nemokumo tarnybos 2018 m. gruodžio 19 d. pažymos apie atleidimą nuo skolų pagrindu. Juolab kad byloje nėra įrodymų, jog išieškotojui SEB bankui, kaip pareiškėjos kreditoriui, buvo įteiktas 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų 54 straipsnio reikalavimus atitinkantis atskiras pranešimas (angl. individual notice) dėl pareiškėjos bankroto bylos Anglijoje.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šia nutartimi pareiškėjai nėra užkertamas kelias, surinkus reikiamus įrodymus, iš naujo kreiptis į antstolę dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Be to, jei pareiškėja mano, kad antstolė vykdymo proceso metu atliko neteisėtus veiksmus ir pareiškėja dėl to patyrė žalą, ji turi teisę reikalauti iš antstolės žalos atlyginimo. Tačiau aplinkybė, kad antstolė neinformavo banko apie gautus dokumentus, susijusius su V. K. Anglijoje iškelta bankroto byla, negali sudaryti pagrindo nutraukti vykdomąją bylą, nes toks vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas įstatyme nėra nustatytas.
26. Kiti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.