- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- eII-244-1001/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00188-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Kvalitaitė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Advokatai
- Valdas Pumputis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-08-05 nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
skundžiamu nutarimu pareiškėja nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį 150 Eur bauda už tai, kad ji 2025-06-04, 20.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį ,,Nissan Juke“, važiuodama antra eismo juosta tiesiai, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nepristabdė, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad važiuoti yra saugu ir nepraleido iš kairės pusės iš saugumo salelės įvažiuojančio dviračio vairuotojo A. Z. ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nežymiai sutrikdyta dviračio vairuotojo sveikata ir apgadintos abi transporto priemonės. Pareiškėja pažeidė KET 9 ir 30 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino nepadariusi jai inkriminuoto nusižengimo. Tyrimo metu nustatyta, kad dviračio vairuotojas pažeidė KET 9, 55, 56, 64.9 punktų reikalavimus ir padarė ANK 428 straipsnio 1, 3, 6 dalyje numatytus nusižengimus. Pripažinta, kad eismo įvykis kilo dėl abiejų vairuotojų kaltės. Dviračio vairuotojas, nesilaikydamas atsargumo priemonių, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, nesumažino važiavimo greičio, neįsitikimo, kad įvažiuoti į perėją saugu, kirto važiuojamąją dalį ir susidūrė su prieš pėsčiųjų perėją nesustojusiu automobiliu, dviratininkas pažeidė draudimą kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėja. Dviratininkas pažeidė ir jam neinkriminuotų KET 59-60 punktų reikalavimus. Jei dviratininkas būtų laikęsis KET reikalavimų ir praleidęs pareiškėjos automobilį, o ne eismo įvykis nebūtų įvykęs. Nėra įrodymų, kad pareiškėja vairuodama nesilaikė būtinų atsargumo priemonių: ji neviršijo leistino greičio, važiavo pakankamai atidžiai, o pagrindinei eismo įvykio priežastimi buvo dviratininko padaryti KET pažeidimai.
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu prašo skundo netenkinti. Skunde nurodo, kad jei pareiškėja būtų laikiusis KET 9 ir 30 punktų reikalavimų, ir pristabdžiusi ar sustojusi prieš perėją, eismo įvykis nebūtų įvykęs, neatsižvelgiant į dviratininko padarytus KET pažeidimus. (duomenys neskelbtini) yra po dvi eismo juostas abiejomis važiavimo kryptimis ir saugumo salelė. Dviratininkas iki susidūrimo su pareiškėjos automobiliu pervažiavo priešpriešinę eismo juostą ir saugumo salelę, t. y. 10,4 m atstumą, todėl akivaizdu, kad, dviratininkams įvažiavus į važiuojamąją dalį priešpriešinėje eismo juostoje, pareiškėjos automobilis buvo tolokai iki perėjos, todėl, artėdama prie perėjos, ji, esant geram matomumui, turėjo galimybę pastebėti priešpriešinei eismo juosta skersai kelio link saugumo salelės per perėją važiuojančius dviratininkus. Dviratininkus matė ir priekyje jos važiavusi A. A.. Pareiškėja privalėjo imtis visų būtinų atsargumo priemonių ir laiku stabdyti automobilį, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pareiškėjai inkriminuotas KET 30 punktas įpareigoją automobilio vairuotoją, artėjantį prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į perėją įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Taigi, šis punktas numato vairuotojų pareigas pėstiesiems, tačiau nagrinėjamu atveju per perėją ėjo ne pėsčiasis, o važiavo dviratininkas, todėl šis KET pažeidimas pareiškėjai inkriminuotas nepagrįstai.
Pareiškėjai lieka inkriminuotas bendro pobūdžio nuostatų, numatytų KET 9 punkte, įpareigojančiame visus eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, nesilaikymas.
Dviratininkui, be kitų, inkriminuota KET 64.9 punkto nuostata, draudžianti dviratininkui kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.
Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, ar pareiškėja padarė inkriminuotą nusižengimą, reikia išsiaiškinti, ar jos veiksmai yra neatsiejamai susiję su eismo įvykio kilimu, t. y. nustatyti priežastinį ryšį tarp asmens padaryto KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: 1) būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą; 2) priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais.
Pareiškėja iš karto po įvykio paaiškinime policijos pareigūnams nurodė (duomenys neskelbtini) prieš perėją pamačiusi du dviratininkus berniukus, vienas jų įvažiavo į pėsčiųjų perėją, ji bandė stabdyti savo automobilį. Dviratininkas neatsisuko įsitikinti, ar nėra automobilių. Jai nepavyko sustabdyti automobilio ir ji kliudė dviratininką. Įvykio liudytoja A. A. parodė, kad, važiuodama antra eismo juosta ir artėdama link pėsčiųjų perėjos, pamatė, kaip jai iš kairės pusės, kitoje gatvės pusėje, atvažiuoja du dviratininkai, jie dviračiais į pėsčiųjų perėją įvažiavo skersai gatvės, ne per pėsčiųjų perėją, ir artėjo link saugumo salelės, ji pati pravažiavo perėją, po to įvyko eismo įvykis. Mažamečio nukentėjusiojo dviratininko mama V. Z. paaiškinime pareigūnams nurodė, kad sūnus bandė stabdyti dviratį saugumo salelėje, tačiau užsikirto dviračio stabdžiai ir jis įvažiavo į kelią, jis sakė, kad automobilis važiavo greitai, pypsėjo ir bandė staigiai stabdyti. Taigi, byloje nustatyta, kad dviratininkas važiavo pėsčiųjų perėja, nenulipęs nuo dviračio. Remiantis jo manos paaiškinimu, jis netgi neturėjo galimybės sustabdyti dviračio, kuris buvo techniškai netvarkingas – užsikirto stabdžiai, tačiau kadangi dviratis po įvykio neapžiūrėtas, ši aplinkybė negali būti laikoma įrodyta.
Pareiškėjai inkriminuotas bendro pobūdžio KET reikalavimo, numatyto 9 punkte, pažeidimas. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja vairuodama būtų viršijusi leistiną greitį, būtų nesilaikiusi reikiamų atsargumo priemonių. Nėra įrodymų, kad eismo sąlygos buvo tokios sudėtingos, kad pareiškėja konkrečiu atveju būtų turėjusi važiuoti mažesniu greičiu ar būti dar atsargesne. Asmeniui negali būti inkriminuojamas bendro pobūdžio KET 9 punkto pažeidimas vien todėl, kad įvyko eismo įvykis. Tokiu atveju, kilus eismo įvykiui ir nustačius, kad eismo įvykį lėmė kito (antrojo) asmens veiksmai, pirmajam asmeniui bet kuriuo atveju būtų inkriminuotas KET 9 punkto nesilaikymas ir pripažįstama abipusė kaltė, preziumuojant, kad pirmasis asmuo visgi padarė ne viską, kad nekiltų eismo įvykis, ir pirmasis asmuo, kaip ir antrasis, visuomet taptų atsakingas už kilusią žalą. Aplinkybė, kad liudytoja A. A., nenurodžiusi stabdžiusi savo automobilį, važiavusi priekyje pareiškėjos, matė pėsčiųjų perėja važiavusius dviratininkus, tačiau su jais nesusidūrė, o juos pravažiavo, gali reikšti tai, kad liudytoja važiavo greičiau už pareiškėją arba dviratininkas tiesiog išvengė susidūrimo su jos automobiliu. Vertinant bendrai, aplinkybė, kad vieno iš eismo dalyvių sukeltoje pavojingoje situacijoje dėl kitų eismo dalyvių veiksmų (nagrinėjamu atveju – A. A.) išvengiama eismo įvykio, besąlygiškai nereiškia kito asmens (pareiškėjos) administracinės atsakomybės.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui. Todėl, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokią netikėtai atsiradusią kliūtį (pavyzdžiui, kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas, ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti žmogus (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-1-693/2018, 2K-7-17-489/2024, 2025-41-813/2025).
Teismo vertinimu, jei dviratininkas būtų laikęsis KET 64.9 punkto reikalavimų ir vedęsis dviratį per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, o ne juo greitai įvažiavęs iš saugumo salelės į perėją, jis būtų pamatęs atvažiuojantį pareiškėjos automobilį ir su juo nesusidūręs. Dviratininko padarytas KET pažeidimas, greitai įvažiuojant dviračiu į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje ir nestabdant sukūrė pavojingą situaciją, sudarė pareiškėjai netikėtą kliūtį ir buvo esmine eismo įvykio padarinių kilimo sąlyga bei dėsningu priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykio pasekmėmis.
Pareiškėjos skunde nurodomos KET 59 ir 60 punktų nuostatos reglamentuoja atvejus, kai dviratininkas važiuoja ne per perėjas, o kerta važiuojamąją kelio dalį kitoje vietoje, todėl nagrinėjamu atveju nėra aktualūs.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėja nepadarė jai inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, todėl jai administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
skundą tenkinti.
Panaikinti Panevėžio apskrities VPK 2025-08-05 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.