Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-30 · Administracinė byla Nr. I-1936-414/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-30
Bylos Nr.
I-1936-414/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
R. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1936-414/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00113-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 30 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Neringai Musinienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. V. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2-5) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 2 d. (tikslaus laikotarpio neprisimena) laisvės atėmimo bausmę atliko Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose. Karantino kameroje buvo laikomas apie 12 parų su penkiais nuteistaisiais, karcerio kameroje buvo laikomas 7 paras, kartu su dviem nuteistaisiais. Sanitarinis mazgas karantino patalpoje užėmė 3 kv. m., karcerio kameroje – 2 kv. m., dėl to trūko vietos, neturėjo asmeninės erdvės. Pagal Policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-356 80 punktą vienam asmeniui turėjo tekti 5 kv. m., sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas. Sanitarinis mazgas neturėjo atskiros oro šalinimo sistemos, buvo atskirtas apie 1 m. aukščio sienele, todėl jautėsi nemalonus kvapas, ypač valgant, nes stalas stovėjo 1 m. atstumu, trūko privatumo, gamtinius reikalus turėjo atlikinėti matant kitiems žmonėms. Klozetas buvo senas, tupimas, nuolatos bėgdavo vanduo, šnypšdavo, tupint skaudėdavo kojas. Karantino ir karcerio kamerose buvo netinkamas apšvietimas, todėl galimai suprastėjo jo regėjimas. Langai buvo netvarkingi, nesandarūs, be uždarymo rankenų, pro juos patekdavo vanduo, teko miegoti su rūbais, nuo šalčio buvo susirgęs. Dušai buvo be pertvarų, nebuvo privatumo, todėl pradėjo kompleksuoti dėl savo kūno. Karcerio ir karantino kamerose nebuvo veidrodžių, skusdamasis susipjaustydavo veidą. Nebuvo išduota jokia džiovykla rūbams džiauti, tekdavo vaikščioti su šlapiais rūbais. Nebuvo spintelių, todėl rūbus ir kitus daiktus tekdavo laikyti po lova maišuose. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo stogelio nuo lietaus, tekdavo grįžti šlapiais rūbais. Išduodama patalynė buvo apiplėšyta, netvarkinga, nuo jos sklido nemalonus kvapas. Kartą patalynės negavo, miegojo po antklode, kuri apkramtyta pelių. 1-o būrio gyvenamieji kambariai Nr. 4 ir Nr. 5 buvo per mažo ploto trims asmenims, dalį ploto (apie 3,5 kv. m.) užėmė sanitarinis mazgas, tai dar labiau mažino gyvenamąjį plotą. Langai buvo neatidaromi, visada uždaryti ir užtamsinti, todėl nebuvo galimybės kambarių išvėdinti, trūko šviesos. Kambarių sienos buvo medinės, nestabilios, pastoviai judėdavo, nesulaikydavo pašalinių garsų, kurie trukdydavo miegoti. Kambariuose buvo įrengti dušai, todėl nuo maudymosi buvo pastovi drėgmė, ant lubų nuo vandens buvo pelėsis. Buvo išduotos dvi džiovyklės 30-čiai nuteistųjų, kurių visiems nepakako, todėl teko šlapius rūbus neštis į lauką ir džiautis ant virvių. Žiemos metu drabužiai neišdžiūdavo. Niekuomet nebuvo išduodamas joks inventorius kamerų tvarkymuisi, dezinfekavimui, todėl teko matyti kenkėjų, gyventi netvarkingai. Atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, dėl to jis patyrė begalę nepatogumų, dvasinių, psichologinių išgyvenimų, garbės ir orumo pažeminimą, žalą sveikatai, pasidarė nervingas, pajuto reputacijos pablogėjimą, patyrė depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, baimę aplinkai. Dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 9 000 Eur ir prašo ją priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Kauno NTI) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 10-15) nurodė, jog pareiškėjas Kauno NTI su pertraukomis bausmę atliko laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 2 d. Pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma (4,1 kv. m.) nebuvo pažeista. Kauno NTI pastatas pastatytas 1998 metais, rekonstruotas 2010 metais. Po rekonstrukcijos kiekvienoje kameroje įrengtas dušas, pastatyti antivandaliniai klozetai su praustuvu, sanitarinio mazgo pertvarų aukštis yra 2,0 m., storis 0,03 m., tarp sanitarinio mazgo ir stalo yra 1,8 m. atstumas. Kamerose įrengtas grindinis šildymas ir įrengti šilumos manometrai, kurių duomenys kartą per savaitę tikrinami ir koreguojama kamerų temperatūra. Suimtųjų ir nuteistųjų patalynę, rankšluosčius ir viršutinius drabužius skalbia valstybės įmonė „Mūsų amatai“. Pastate sumontuota rekuperacinė vėdinimo sistema. Uždaroji akcinė bendrovė „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“ atlieka vabzdžių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją), bei graužikų kontrolę ir naikinimą (deratizaciją), pagal sudarytą sutartį. Kamerose tarakonų židinių niekada nebuvo užfiksuota. Atliekamas einamasis patalpų remontas. Kamerų tvarkymuisi yra išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytų pareigų, susijusių su švaros ir tvarkos palaikymu kamerose. Pasivaikščiojimų kiemeliai atitinka keliamus reikalavimus. Pareiškėjas kiekvieną dieną 5 arba 6 valandas praleisdavo už kameros ribų, naudojosi teise į jam priklausančius buvimus gryname ore. Atlikdamas bausmę įstaigoje, psichologinės pagalbos dėl skunde išdėstytų priežasčių, pareiškėjas nesikreipė. Jokiomis teisės aktų reglamentuojamomis priemonėmis (liudytojų parodymais, ekspertų išvadomis, įstaigos Psichologinės grupės ar Sveikatos priežiūros tarnybų išvadomis) patirtos neturtinės žalos pareiškėjas neįrodė, nepateikė įrodymų, kad jis skundėsi įstaigos administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas nedetalizavo jokių aplinkybių, skundą grindžia abstrakčiais teiginiais, todėl prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. V. ir atsakovo Kauno NTI atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 67, 68). Byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kauno NTI laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 2 d..

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.3. punkte reglamentuota, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesnis kaip 4,1 kv. m vienam žmogui. Policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos „Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės“ nustato teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką, todėl pareiškėjo nurodytas, minėtų taisyklių 80 punkte nustatytas, 5 kv. m. gyvenamojo ploto dydis taikomas policijos areštinėje laikomiems asmenims ir nagrinėjamam ginčui nėra aktualus.

Iš byloje esančių duomenų, t. y. iš 2018 m. vasario 1 d. Kauno NTI Socialinės reabilitacijos skyriaus pažymų Nr. SD-168 ir SD-170 (b. l. 17-18, 32), Kauno NTI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. vasario 8 d. pažymos Nr. 24-407 (b. l. 33-34), Kauno NTI direktoriaus įsakymų (b. l. 19, 20, 21-22, 23, 24, 25, 26, 27, 28-29), įstaigos pastato planų (b. l. 30, 31, 65) ir Kameros kortelės (b. l. 57) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 2 d., su pertraukomis, kai buvo išvykęs, laisvės atėmimo bausmę atliko Kauno NTI kamerose Nr. 411, Nr. 406, Nr. 512, Nr. 506, Nr. 510, Nr. 509, Nr. 410, Nr. 609, Nr. 602, Nr. 611, Nr. 603, Nr. 612, paprastosios grupės 1-o skyriaus 9-ame miegamajame, 8-o skyriaus 14-ame miegamajame, 9-ame miegamajame, 12-ame miegamajame, 1-o skyriaus 11-ame miegamajame, 13-ame miegamajame, 5-ame miegamajame, 10-o skyriaus 2-ame miegamajame, 3-io skyriaus 4-ame miegamajame, o nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. spalio 5 d., karantino patalpoje (b. l. 32). Atsakovo pateiktais duomenimis, įvertinus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui kamerose teko nuo 5,11 kv. m. iki 6,49 kv. m. ploto, gyvenamuosiuose kambariuose – nuo 4,16 iki 23,91 kv. m. (kai miegamajame gyveno vienas) ploto, karantino patalpoje teko 10,72 kv. m. ploto, todėl minimali vienam asmeniui turėjusi tekti (4,1 kv. m.) ploto norma pažeista nebuvo. Pareiškėjas nurodo, jog gyvenamuosiuose kambariuose Nr. 4 ir Nr. 5, sanitarinis mazgas užėmė apie 3,5 kv. m. ploto, atsakovas nurodo, jog sanitarinis mazgas užėmė atitinkamai 2,14 kv. m. ir 2,19 kv. m. ploto. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad pagal Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.3 punktą, į vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą, neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, tačiau pastebėtina, kad ir tuo atveju, jei sanitarinio mazgo plotas gyvenamuosiuose kambariuose Nr. 4 ir Nr. 5 buvo 3,5 kv. m., jį išskaičiavus, vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma nebūtų pažeista. Kita vertus, atsakovo pateiktų duomenų kitais objektyviais duomenimis pareiškėjas nepaneigė, atsakovo atsiliepime nurodyto vienam asmeniui tekusios ploto normos iš esmės neginčijo (prieštaravimų raštu nepateikė), teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo, todėl teismas, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, vadovaujasi atsakovo pateiktais oficialiais dokumentais, kurie, be kita ko, pateikti remiantis Nuteistųjų atvykusių į Kauno NTI registracijos žurnalu (bylos indeksas 2.3-114.) bei pataisos įstaigos patalpų planu (b. l. 32), ir daro išvadą, jog pareiškėjui kalint Kauno NTI ginčui aktualiu laikotarpiu buvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kamerose, karantino patalpoje bei gyvenamosiose patalpose ir jo argumentai dėl tekusio per mažo gyvenamojo ploto atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl gyvenamųjų patalpų, kamerų ir karantino patalpos įrengimo.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (redakcija, galiojanti nuo 2009 m. liepos 17 d.; toliau – ir Taisyklės) nustato tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus (1 punktas), o pagal Taisyklų 2 punktą, jos taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taisyklių 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Taisyklių 14.10 ir 14.11 punktuose nurodoma, kad kameroje įrengiamas natūralus arba mechaninis vėdinimas; patalpos šildymo įranga.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad minėtos teisės akto nuostatos yra įgyvendintos atliekant pastato rekonstrukcijos darbus, t. y. kiekvienoje kameroje ir gyvenamojoje patalpoje yra įrengtas dušas, pastatytas antivandalinis klozetas su praustuvu, tualeto pertvarų aukštis yra 2,0 m., sienelių storis 0,03 m., tarp įrengto tualeto ir stalo 1,8 m. atstumas. Į bylą pateiktas Rekonstruoto pastato-tardymo izoliatoriaus 3B7/p, unikalus Nr. 1996-8028-7032 pripažinimo tinkamu naudoti aktas (b. l. 35-38), patvirtina aplinkybę, kad 2010 metais Kauno NTI pastatas rekonstruotas, projekte numatytieji inžineriniai tinklai, inžinerinės sistemos ir įrengimai yra sumontuoti, išbandyti ir statytojo priimti aktais. Atlikti statybos ir montavimo darbai tenkina projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Rekonstruotas pastatas tinka naudoti. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad dušuose nėra pertvarų, paneigia atsakovo pateikti pastato patalpų planai (b. l. 30, 31). Kadangi pareiškėjas šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė, gavęs atsakovo atsiliepimą ir jo priedus (b. l. 69), jų neginčijo, todėl teismas jomis vadovaujasi bei konstatuoja, jog pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo dušų, sanitarinių mazgų įrengimo (per žemų atskyrimo sienelių, atskiros oro šalinimo sistemos nebuvimo, seno, tupimo klozeto, pertvarų dušuose nebuvimo, privatumo sanitariniame mazge ir duše nebuvimo), nestabilių, pastoviai judančių, nesulaikančių garsų sienų atmestini, kaip neįrodyti.

Dėl šiluminės aplinkos, santykinės oro drėgmės ir apšvietos parametrų.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (galiojusi iki 2015 m. spalio 31 d.; toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios be kita ko, nustato ir tardymo izoliatorių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

Higienos normos HN 76:2010 22 punktas reglamentavo, kad natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. 26 punkte buvo nurodoma, kad šiltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18–28 °C, santykinė oro drėgmė 35–65 procentai, šaltuoju metų periodu, atitinkamai oro temperatūra turi būti 18–22 °C, santykinė oro drėgmė 35–60 procentų. Galiojančios Higienos normos HN 134:2015 14 ir 16 punktuose nustatyti analogiški parametrai, neišskiriant metų šiltojo ir šaltojo periodų, t. y. reglamentuojama, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. natūralaus apšvietimo koeficientas reglamentuojamas tik mokymo klasei.

Atsakovo pateikti duomenys uždarosios akcinės bendrovės „Saugaus darbo garantas“ Šiluminės aplinkos parametrų tyrimų protokolas Nr. 1603094 (b. l. 39), Apšvietos parametrų tyrimų protokolas Nr. 1603093 (b. l. 40-41), patvirtina aplinkybę, kad 2016 m. kovo 16 d. Kauno NTI patalpose atlikus dirbtinės apšvietos, oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės parametrų patikrinimus, neatitikimų teisės aktuose nurodytoms normoms nustatyta nebuvo, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) konstatavimui.

Dėl karcerių ir karantino kamerų aprūpinimo inventoriumi

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.; toliau – ir Normos) nebuvo numatyta, jog karcerių patalpose turi būti veidrodžiai ar spintelės daiktams laikyti, Higienos norma HN 134:2015 taip pat tokio reikalavimo nenumato, galiojantys teisės aktai nereglamentuoja stalo stovėjimo atstumo nuo sanitarinio mazgo, todėl pareiškėjo argumentai, dėl kamerose nebuvusių veidrodžių ir spintelių bei netinkamo stalo atstumo nuo sanitarinio mazgo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl atsakovo nepaneigtų pareiškėjo skundo argumentų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką (negatyvaus įrodinėjimo naštos aspekto išaiškinimą; žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1483-858/2015, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007; taip pat žr., pvz., Europos Žmogaus T. T. (toliau – ir EŽTT) 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją), šioje administracinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo statusą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovui teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl galimo natūralaus apšvietimo parametro pažeidimo, t. y. įrodyti, kad gyvenamosiose patalpose Nr. 4 ir Nr. 5 natūralus apšvietimas atitiko Higienos normos HN 76-2010 22 punkte nurodytą parametrą (0,5 proc.), kitus pareiškėjo argumentus, tokius kaip: kambariuose Nr. 4 ir Nr. 5 langai buvo užtamsinti, langai buvo netvarkingi, nesandarūs, pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo stogelio nuo lietaus.

Taisyklių 14.1 punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 19 p.).

Pastebėtina, kad atsakovas atsiliepime aplinkybių, jog gyvenamosiose patalpose Nr. 4 ir Nr. 5 langai nėra užtamsinti, neginčijo, įrodymų, jog buvo atlikti natūralaus apšvietimo parametrų tyrimai ir šie parametrai atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, į bylą nepateikė. Dėl pasivaikščiojimų kiemelių atsakovas tik abstrakčiai nurodė, kad jie atitinka keliamus reikalavimus, tačiau įrodymų, jog yra įrengtas stogelis, nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferos kritulių, nepateikė. Atsakovui pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepaneigus, vertintina kad pareiškėjo teisė gyventi tinkamo natūralaus apšvietimo sąlygomis ir teisė į tinkamą pasivaikščiojimą kiemeliuose buvo pažeista.

Dėl kitų skundo argumentų.

Atsakovo į bylą pateikta uždarosios akcinės bendrovės „Dezinfa“ pažyma „Dėl atliktų kenkėjų kontrolės darbų“ (b. l. 43) patvirtina aplinkybę, kad kiekvieną kalendorinį mėnesį yra atliekamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 2 d. atlikus kenkėjų monitoringą, tarakonų ir pelių židinių pastebėta nebuvo. Todėl pareiškėjo argumentai, kad teko matyti kenkėjų, laikytini abstrakčiais ir nepagrįstais.

Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, jog suimtųjų ir nuteistųjų patalynę, rankšluosčius ir viršutinius rūbus skalbia VĮ „Mūsų amatai“. Pareiškėjas skunde teigia, kad nebuvo išduota džiovykla rūbams džiauti, taip pat nurodo, jog buvo išduotos dvi džiovyklos trisdešimčiai asmenų, tačiau to nepakako, todėl drabužius džiaudavo lauke. Minėti pareiškėjo argumentai laikytini nenuosekliais, prieštaringais, todėl atmestini.

Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad pagal Higienos normos HN 76:2010 58 puntą Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai; Higienos norma HN 134:2015 37 p.).

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas raštu būtų reiškęs pretenzijas Kauno NTI administracijai dėl inventoriaus kamerų tvarkymuisi ir dezinfekavimui išdavimo, nepakankamų džiovyklų kiekio, taip pat kitų skunde nurodytų aplinkybių, tokių kaip: klozete nuolatos bėgančio vandens, nesančių langų uždarymo rankenų ir šių gedimų šalinimo, dėl jam išduoto apiplyšusio, nemalonaus kvapo minkšto inventoriaus, o pataisos įstaigos administracija nebūtų į tokius skundus (prašymus) reagavusi, todėl minėti argumentai laikytini abstrakčiais, nedetalizuotais ir neįrodytais.

Pastebėtina, kad LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Todėl likusieji tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Dėl neturtinės žalos.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė begalę nepatogumų, dvasinių, psichologinių išgyvenimų, garbės ir orumo pažeminimą, žalą sveikatai, pasidarė nervingas, pajuto reputacijos pablogėjimą, patyrė depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, baimę aplinkai. Į bylą pateiktoje Kauno NTI Psichologinės tarnybos 2018 m. sausio 31 d. pažyma (b. l. 44) nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 2 d. psichologinės pagalbos dėl skunde išdėstytų priežasčių pareiškėjas nesikreipė. Todėl teismas vertina, kad jo nurodyti išgyvenimai, nepatogumai nebuvo itin intensyvūs, nes specialistų pagalbos padėti juos sušvelninti, jam neprireikė. Asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad kviečiamas pagal paskyrimą pasitikrinti sveikatą pareiškėjas ne visada atvykdavo (2016 m. gruodžio 17 d, 2016 m. gruodžio 18 d., 2017 m. vasario mėn. įrašai; b. l. 54). 2018 m. sausio 24 d. skundėsi bendrais negalavimais, gerklės skausmu (b. l. 55), tačiau, tokie negalavimai pasireiškia ir laisvėje gyvenantiems žmonėms. Dėl suprastėjusio regėjimo gydytojams nėra skundęsis. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad jo sveikata ar emocinė būklė itin pablogėjo ir pablogėjo išimtinai dėl gyvenimo sąlygų Kauno NTI (ABTĮ 56 str.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Byloje nenustačius, kad dėl atsakovo nepaneigtų aplinkybių (gyvenamosiose patalpose Nr. 4 ir Nr. 5 užtamsintų langų ir natūralaus apšvietimo bei pasivaikščiojimų kiemelių įrengimo neatitikimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę saugioje sveikatai aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo R. V. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis