Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Energijos servisas“ atstovaujamos advokato Dominyko Varno apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1849-528/2012 pagal ieškovės BUAB „Miesto paslaugos“ ieškinį atsakovei UAB „Energijos servisas“, tretiesiems asmenims D. Ž., R. N., P. A. L., D. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.

1. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė nepateikė pakankamų įrodymų priešieškiniui pagrįsti. Teigia, kad įrodymų pateikė pakankamai, be to, teismas nepagrįstai atsisakė dalį jų priimti. Teismas netinkamai vertino įrodymus. Priimdamas sprendimą, teismas turėjo vadovautis ne trečiųjų asmenų paaiškinimais, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis bei daryti išvadas, grindžiamas bylos medžiaga.

2. Nesutinka su teismo motyvais dėl kainų nustatymo atsakovės atžvilgiu sąžiningumo. Sutartyje nebuvo numatyta aiški jos kaina, įkainiai ar kiti jos nustatymo kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal Civilinio kodekso 6.198 straipsnio 1-2 dalyse nustatytas taisykles. Teismas šiomis normomis nesivadovavo, nors turėjo pripažinti, kad subrangos sutarties ar sąmatos tarp šalių dėl nesuprantamų priežasčių nebuvo pasirašyta. Todėl ir ginčo aktuose nurodytos darbų vertės negalima sulyginti ar patikrinti, kaip nurodoma pagal „šalių sutartą darbų kainą“. Byloje buvo pagrindas taikyti tiek Civilinio kodekso 6.653 straipsnio 1 ir 3 dalis bei 6.198 straipsnio nustatytas taisykles, tiek priešieškinyje nurodytus sandorių negaliojimo pagrindus bei pasekmes. Žemės kasimo darbai užsakovui AB „Kauno energija“ būdavo parduodami pagal sutartus ir UAB „Sistela“ kainininku apskaičiuotus įkainius. Buvusiam atsakovės vadovui D. Ž. neabejotinai turėjo būti žinoma, kad darbus AB „Kauno energija“ atsakovė parduos žemesniais, nei aktavo su ieškove, įkainiais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 18-20) ir tretieji asmenys D. Ž., P. L., R. N. ir D. M. prašė apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 10-13). Nurodė, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, Nurodė, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kiek už ginčo darbus apeliantui sumokėjo AB „Kauno energija“. Šalims nesudarius rašytinės rangos sutarties, teismas pagrįstai sprendė, kad šalių sutartiniai santykiai patvirtinami sutarties sudarymo ir vykdymo veiksmų įrodymais, kurie yra nustatyti byloje. Teismo išvada, kad ginčo sąskaitose faktūroje nurodyta suma yra protinga ieškovės atliktų darbų kaina, nes atsakovė neįrodė priešingai, yra pagrįsta ir teisėta. Teismas teisingai nurodė, kad neįrodyta, jog šalys buvo susitarę darbų sąmatas skaičiuoti pagal UAB „Sistela“ kainininką, ir pagrįstai pripažino, kad atsakovės pateiktų skaičiavimų pagrįstumas neįrodytas. Ieškovės teigimu atsakovės pozicija yra nenuosekli. Trečiųjų asmenų nuomone apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo vadovautis trečiųjų asmenų paaiškinimais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.), todėl teismas pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl apeliantų procesinių prašymų, susijusių su rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimu

Atsakovo UAB „Energijos servisas“ apeliaciniame skunde pareikštas prašymas priimti prie skundo pridėtus įrodymus – 2012 m. sausio 17 d. AB „Kauno energija“ raštą apie atsakovei taikytus darbų įkainius, 6 leidimai ir atestatai darbams vykdyti, keturi defektiniai ir atliktų darbų aktai su AB „Kauno energija“, UAB „Statybos servisas“, UAB „Miesto šiluma“ dokumentai (Nr. ES-041, ES Nr. 042, ES-045 ir ES-10/01, 2009-11-30 d. sąskaita Nr.STS 9038 ir sąmata, 2010-10-20 d. sąskaita MS 10/027, 2012-10-19 d. atliktų darbų aktas bei 2012 m. rugpjūčio mėnesio atliktų darbų aktas), kuriuose matyti 60,00-70,56 Lt už valandą žemės kasimo darbų įkainiai, 2010 metais įvykusių septynių atsakovo valdybos posėdžių protokolus, prašymą atleisti iš pareigų, pranešimą SODRAI, pranešimus trečiajam asmeniui, kurie patvirtina, kad D. Ž. ėjo pareigas atsakovo bendrovėje iki 2010-11-10, pas atsakovą dirbusių asmenų sąrašus. Atsakovo teigimu, šiuos rašytinius įrodymus pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ir jie nebuvo ištirti. Teisėjų kolegija pastebi, kad nurodyti dokumentai buvo teikiami pirmosios instancijos teisme su atsakovo 2012 m. lapkričio 23 d. prašymu (T.3, b.l. 34-35). Prašymas juos priimti buvo atmestas teismo 2012 m. gruodžio 4 d. posėdžio protokoline nutartimi (T.3, b.l. 44-45). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą priimti aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus, nes jie tiesiogiai susijęs su pirmosios instancijos teisme atsakovo įrodinėtomis aplinkybėmis. Su šiais rašytiniais įrodymais susijusias aplinkybes atsakovas akcentavo nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme. Apelianto prašymas priimti ir vertinti aptariamus rašytinius įrodymus tenkintinas, nes jie tiesiogiai susiję su atsakovo įrodinėtomis nagrinėjant bylą aplinkybėmis, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti šiuos įrodymus (CPK 314 str.).

Dėl darbų kainos

Byloje sprendžiamas ginčas, kilęs dėl atliktų darbų kainos. Statybos rangos sutarties esmė yra ta, kad pagal statybos rangos sutartį rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp šalių nebuvo pasirašyta nei statybos rangos, nei subrangos, nei kokia nors kita sutartis, kurioje šalys būtų aiškiai išreiškę savo nuomonę dėl numatomų darbų apimties bei jų kainos arba jos apskaičiavimo būdo ir kriterijų (CK 6.653 str. 1 d.). Kai rangovas su atsakovu sutartyje nenurodė statybos rangos darbų kainos (taikytina ir šiuo atveju kai rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta) pagal įstatymą laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013). Šalims nesusitarus dėl statybos rangos darbų kainos, ją nustato teismas pagal CK 6.198 straipsnio nustatyta taisykles (CK 6.653 str. 1 d.). Įstatyme taip pat numatyta, jog numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti arba apytikrė sąmata (CK 6.653 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CK 6.645 straipsnio 1 dalyje numatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat, informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad rangos sutartyje darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais – nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus, tačiau rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatymas imperatyviai draudžia ją keisti – didinti ar mažinti, o šalys privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius, nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1d., 6.653 str. 1-3, 5d., LAT nutartys Nr. 3K-3-505/2005, Nr.3K-3-543/2006, Nr.3K-3-59/2009, Nr.3K-3-161/2012), tačiau teismas neįvertino tos aplinkybės, kad šiuo ginčo atveju tarp šalių nebuvo sudarytos jokios sutarties ar susitarimų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių nebuvo sutarties dėl darbų atlikimo, todėl nustatant atliktų darbų kainą pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CK 6.198 straipsnio nustatyta taisykles (CK 6.653 str.). Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančios rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. birželio 12 d. tarp atsakovės UAB „Energijos servisas“ ir AB „Kauno energija“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr. KE-ES/6 dėl šilumos tiekimo tinklų (iki DN 500mm) avarinių remonto darbų Kauno miesto ir Kauno rajono tinkluose (1 p.), kuri galioja iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo (10 p.) (T.1, b.l. 107-109). Šios sutarties 2 punkte buvo nustatyta, kad darbų kaina nustatoma pagal 2009 m. birželio 9 d. protokolą Nr. 134 pagal užsakovo patvirtintą sąmatą. Iš AB „Kauno energija“ 2011 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. 20-545 ir 2009 m. kovo 2 d. generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 49 nustatyta, kad avarinių darbų skaičiuojamoji kaina nustatoma taikant bendruosius ekonominius normatyvus, nurodytus UAB „Sistela“ parengtuose statybos resursų sąnaudų ir skaičiuojamų kainų rodiklių rinkiniuose bei jų patikslinimuose (T.1, b.l. 110-112). Atsakovė, vykdydama minėtą statybos rangos sutartį, savo prievolėms įvykdyti pasitelkė ieškovę – BUAB „Miesto paslaugos“. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pagal sutartį užsakomiems darbams atlikti atsakovė turėjo reikiamus sertifikatus ir kvalifikacijos atestatus (T.3, b.l. 91-98). Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atlikti žemės kasimo darbus, nuo kurių įprastai ir prasideda šilumos tinklų avarijų likvidavimas, atsakovas pats negalėjo, nes neturėjo atitinkamos įrangos ir kvalifikacinių pažymėjimų neleidžia teigti, jog rinkoje buvo tik viena įmonė (ieškovė), galinti atlikti žemės kasimo darbus ir nustatanti darbų kainas. Priešingai, iš atsakovės byloje pateiktų rašytinių įrodymų (PVM sąskaitų faktūrų 2009-11-30 serija STS Nr. 9038, MSN r.10/0027, sąmatos už lapkričio mėnesį, 2010-10-19 atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto, atliktų darbų akto už 08 mėn., T.3, b.l. 152-160), kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti matyti, kad atsakovė kasimo paslaugas tuo metu pirko ir iš kitų įmonių UAB „Statybos servisas“, UAB „Miesto šiluma“, kur žemės kasimo darbų kaina nuo 66,00 Lt iki 70,56 Lt. Iš pateiktų defektinių aktų Nr. ES-041, Nr. ES-042, Nr. ES-045, Nr. ES-044, atliktų darbų aktų Nr. ES-041, Nr. ES-042, Nr. ES-045, Nr. ES-044, Nr. ES-10/01 matyti, kad atsakovė, vykdydama rangos sutartį su AB „Kauno energija“ darbus atliko Tunelio g., Vasario 16-osios g., Kovo 11-osios g., M.Riomerio g., Verkių g. (T.3, b.l. 99-151), kas leidžia teigti, jog už pagal sutartį atliktus darbus buvo apmokėta taikant UAB „Sistela“ parengtus kainininkus (pvz., už vienkaušį ekskavatorių žemės kasimo darbams 75,00 Lt už val.), kurie buvo žinomi visiems asmenims atliekantiems avarinio remonto darbus AB „Kauno energija“. CK 6.163 straipsnio 4 dalies nuostatos reikalauja, kad šalys elgtųsi sąžiningai ir atskleistų viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią reikšmės sutarčiai sudaryti. Iš byloje esančių aukščiau nurodytų įrodymų, šalių pozicijos, liudytojų parodymų, skurdžios derybinės informacijos teisėjų kolegija turi pagrindą išvadai, kad abi šalys derėjosi nepakankamai aktyviai. Kaip jau minėta, apelianto susitarė su ieškove dėl kasimo darbų tikintis, kad suderėta kaina bus apskaičiuota pagal UAB „Sistela“ parengtus kainininkus, nes darbai buvo atliekami vykdant avarinio remonto darbus pagal rangos sutartį su AB „Kauno energija“. Pažymėtina, kad įmonės steigiamos ir veikia komercinės veiklos sąlygomis. Jų tikslas gauti pelną, todėl niekas negali privesti verslininką (šiuo atveju atsakovą) dirbti nuostolingai. Byloje nėra tikslių duomenų apie šalių susitarimus, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas žinojo realias kainas, todėl, būdamas verslininkas profesionalas, turintis versle daugiametę patirtį ir veikiantis savo rizika, privalėjo suprasti, kad nėra pagrindo ieškovui mokėti didesnę kainą, nei jis gaus iš užsakovo už atliekamus darbus. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad dėl to, jog vykdydamas įsipareigojimus pagal rangos sutartį su AB „Kauno energija“, atsakovas šilumos tiekimo tinklų avarinius remonto darbus turėjo pradėti per 2 valandas nuo pranešimo apie tokį poreikį, o uždelsęs objekto statybą mokėti 0,05% baudą nuo sutarties objekto kainos bei atlyginti dėl to užsakovo patirtus nuostolius (AB „Kauno energija“ ir atsakovo rangos sutarties Nr. KE-ES/6 7.17. ir 12.2.3. punktai), ir todėl buvo priverstas pirkti žemės kasimo darbus net ir už didesnę kainą, nei už tuos darbus gautų iš užsakovo.

Kaip jau minėta, ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas – faktūras (2010 m. balandžio – gegužės mėn.): 2010 m. balandžio 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MP10/075 - 5800,00 Lt su PVM sumai, 2010 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MP10/091 - 8690,22 Lt su PVM sumai, 2010 m. gegužės 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MP10/102 - 21396,85 Lt su PVM sumai, 2010 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MP10/102/1 - 23858,11 Lt su PVM sumai. Viso išrašyta sąskaitų 59745,18 Lt su PVM sumai. Gavęs tokias sąskaitas atsakovas turėjo apsispręsti jų dėl apmokėjimo - mokant ieškovo nustatytą kainą ar derėtis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas, žinodamas apie realią ieškovės reikalaujamą kainą ir užsakovo AB „Kauno energija“ mokėtiną kainą, pilnai neapmokėjo sąskaitų ir pagal pateiktas AB „Kauno energija“ defektinių ir atliktų darbų aktus išrašė debetines sąskaitas Nr. ESGR0000015, Nr. ESGR0000016, Nr. ESGR0000017, Nr. ESGR0000018, kurios įtrauktos į apskaitos dokumentus (T.1, b.l. 49, 52, 54, 57, 64-66; T.2, b.l. 142; 145-148). Nors šios debetinės sąskaitos faktūros nėra pasirašytos ieškovės, tačiau laikytinos pakankamais įrodymais prievolės įvykdymo patvirtinimui, ir tai patvirtina kiti rašytiniai įrodymai. Sąskaitos – faktūros buvo siųstos ieškovei (T.1, b.l. 59-63), ir nors ieškovas teigia, kad jos nebuvo įteiktos ir 2011-03-21 grąžintos atsakovo darbuotojai D. Š. (T.3, b.l. 36-37), tačiau iš pateiktų SODROS duomenų matyti, kad tokios darbuotojos pas atsakovą nebuvo (T.2, b.l. 184-189). Šias aplinkybes taip pat patvirtino trečiasis asmuo R. N. (T.3, b.l. 46). Pažymėtina, kad ūkio subjekto, atliktos ūkinės operacijos turi būti įforminamos remiantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymu, todėl debetinės sąskaitos buvo įtrauktos į Didžiają knygą, apskaitomos įstatymų nustatyta tvarka, nebuvo įtrauktos į PVM mokesčių deklaracijas ir grąžintinas PVM sumas (T.2, b.l. 113-148). Šias rašytiniais įrodymais patvirtintas aplinkybes patvirtino liudytoja I. K. atsakovos įmonėje dirbusi sąmatininke (T.3, b.l. 18-22), liudytojas V. U. – darbų vadovas (T.3, b.l. 22-24). Priešingai, ieškovė nepateikė jokių kitų patikimų rašytinių (išskyrus pateiktas sąskaitas – faktūras ir atliktų darbų aktus) įrodymų apie apskaitytus kreditorinius įsiskolinimus savo buhalteriniuose.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus mano, jog ieškovė neįrodė, jog atsakovas neprieštaravo išrašytoms PVM sąskaitoms – faktūroms ir sutiko mokėti ieškovės nurodytą kainą už atliktus kasimo darbus apskaičiuotą ne pagal UAB „Sistela“ parengtus kainininkus (CPK 178 str.), o neįrodžius, ieškovė privalo prisiimti iš to kylančias visas neigiamas pasekmes, nes ieškovei kaip verslininkei keliami didesni rūpestingumo, atidumo kriterijai, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimas pakeistinas - sprendimas dalyje, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinys naikintinas ir priimtinas šioje dalyje naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl atliktų darbų aktų pripažinimo iš dalies negaliojančiais

Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2010 m. balandžio 15 d. aktą 3337,00 Lt be PVM sumai, 2010 m. balandžio 30 d. aktą 1444,00 Lt be PVM sumai, 2010 m. gegužės 1-15 d. aktą 11330,50 Lt be PVM sumai, bei 2010 m. gegužės 15-31 d. aktą 8126,74 Lt be PVM sumai.

Pirmosios instancijos teismas priešieškinį atmetė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad darbų perdavimo – priėmimo aktu yra įforminamas atliktų darbų rezultatas (CK 6.694 str.). Darbų priėmimo – perdavimo aktu nėra nustatoma darbų kaina, jos apskaičiavimo kriterijai, darbų apimtis ar terminai. Byloje nėra ginčo, kad atsakovo ginčijamuose atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktuose yra nurodyti ieškovės neatlikti darbai, tačiau atsakovas nurodo, jog aktuose nurodyta per didelė darbų kaina. Tai reiškia, kad atsakovas bet kuriuo atveju turi apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Atsakovas neįrodė, kad pasirašyti atliktų darbų ir atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai pilna apimtimi ar tam tikra dalimi yra negaliojantys. Pažymėtina, kad šie aktai kartu neįrodo atliktų darbų vertės (CPK 178 str.). Todėl pripažinti darbų atlikimo ir jų perdavimo-priėmimo aktus negaliojančiais nurodytose dalyse dėl juose nurodytų kainų, kai pats atsakovas jau yra įsipareigojęs ir jau iš dalies apmokėjęs už faktiškai atliktus darbus, yra netikslinga, ir tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), sutarčių vykdymo principams, t.y. ją vykdyti kuo ekonomiškesniu būdu, bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str.). Pripažinus darbų priėmimo aktus iš dalies negaliojančiais, tačiau nustačius, kad darbai faktiškai buvo atlikti, net ir aktuose nurodžius per didelę kainą, atsakovui vis tiek atsirastų pareiga už juos sumokėti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl atsakovo reikalavimų pagrįstumo iš esmės teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl šioje dalyje iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo dėl priešieškinio atmetimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, kiti skundo ir atsikirtimų argumentai dėl nesąžiningumo skaičiuojant kainas, apgaulės, piktavališko trečiųjų asmenų susitarimo su ieškove, netiksliai nurodytų sandorių negaliojimo pagrindų, neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi bei 96 straipsnio 1 dalimi priteisė iš apelianto UAB „Energijos servisas“ ieškovei BUAB „Miesto paslaugos 1500,00 Lt už advokato paslaugas, tretiesiems asmenims D. Ž. ir R. N. kiekvienam po 750,00 Lt už advokato paslaugas, bei valstybei 493,00 Lt žyminį mokestį ir 68,00 Lt išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Pakeitus teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ir atmetus ieškinį ir priešieškinį, šalių ir dalyvaujančių byloje asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme nepriteistinos.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Nagrinėjamoje byloje dalyvavo bankrutavusi įmonė (ieškovas BUAB „Miesto paslaugos“), todėl ji atleistina ir nuo kitų bylinėjimosi išlaidų (susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) atlyginimo valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Kitų šioje byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu taikytina CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto norma dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį ir kasacinį skundą. Atsakovas neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl jam grąžintina 1373,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio (T.3, b.l. 80-81) (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.). Kadangi ieškinys atmetamas, atsakovas neturi pareigos mokėti žyminio mokesčio už ieškinį, nuo kurio ieškovas buvo atleistas (CPK 96 str. 1 d.).

Be to, apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino atsakovo apeliacinį skundą ir panaikino sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovo naudai priteista 15587,56 Lt skolos, 835,38 Lt palūkanų, 8,05% dydžio palūkanas už priteistą sumą (15587,56Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2011-12-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1900,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T.4, b.l. 2-7), todėl, iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 1000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d.). Atitinkamai mažintinos ir iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, t.y. iš atsakovo priteistina 34,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

nutari a:

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuriomis išspręsti klausimai dėl ieškovės BUAB „Miesto paslaugos“ ieškinio patenkinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių, išdėstant jas taip:

„Ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Energijos servisas“ (į.k.135212494, buveinė R.Kalantos g. 83, Kaune, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, adresas korespondencijai Lazdijų g. 20, Kaunas) valstybei 34,00 Lt (trisdešimt keturis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660)“.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės BUAB „Miesto paslaugos“ (į.k. 300670306, buveinė Kaune, R.Kalantos g.183A-2, atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) atsakovei UAB „Energijos servisas“ (į.k. 135212494, buveinė Kaune, R.Kalantos g.83, atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, adresas korespondencijai Kaunas, Lazdijų g.20) 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos grąžinti atsakovei UAB „Energijos servisas“ (į.k. 300670306) 1373,00 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt tris litus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2013 m. sausio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7448 AB DNB banke.