Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

1. Kaltinamasis V. M. 2023 m. rugsėjo 1 d. apie 23:00 val. Vilkaviškio r. sav. Kybartų m. Darvino g. 3A esančioje automobilių parkavimo aikštelėje, kitų asmenų akivaizdoje - viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – kerštaudamas už poilsio trikdymą, prikibęs prie jo, tyčia rankos delnu sudavė nukentėjusiajam P. M. per viršugalvį, keletą kartų kumščiu į veidą bei koja įspyrė į kairiąją plaštaką, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, tuo taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Kaltinamasis V. M. teisiamajame posėdyje pareiškė, jog kaltu neprisipažįstantis visiškai, kadangi nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį į veidą ir tik gindamasis nuo paties nukentėjusiojo fizinio smurto (spyrio jam į krūtinę), t. y. veikdamas neperžengiant būtinosios ginties ribų. Toliau dėl bylos esmės paaiškino, kad nukentėjusiojo nepažinojęs ir įvykio metu jį matęs pirmąkart, tačiau buvęs ant šio stipriai piktas dėl dažno šio bereikalingo važinėjimosi keturračiu po Kybartų m. gyvenamuosius rajonus ir ramybės bei poilsio trikdymo (dėl kaltinamojo garsaus važinėjimosi (keliamo triukšmo) nėję užmigti) vėlaus vakaro ir kartais net nakties metu, kaltinamasis taip važinėjęsis ir nagrinėjamo byloje įvykio vakarą, todėl jam „trūkusi“ kantrybė. Jis pasikvietęs su automobiliu prie savo namų draugą liudytoją M. V., kuris privažiavęs su kitu savo draugu I. P.. Jis paprašęs jį pavežti iki keturračiu besivažinėjančio asmens, kurį rado toje pačioje Kybartų m. Darvino gatvėje prie turgavietės esančioje automobilių parkavimo aikštelėje, keturratis stovėjo aikštelėje, o jo vairuotojas sėdėjo greta ant suoliuko ir kalbėjosi su kitu taip pat jam nepažįstamu vyresniu vyriškiu. M. V. sustabdžius jų automobilį prie keturračio, jis, kaltinamasis, pirmas išlipęs iš priekinio keleivio vietos, priėjo prie sėdinčio nukentėjusiojo ir pirmas pradėjo jam priekaištauti dėl keliamo triukšmo ir poilsio trikdymo, tuomet nukentėjusysis atsistojo ir atšovė, kad „tu čia man neaiškinsi“ ar pan. Po šito jie abu sugriebė vienas kitą už drabužių ir pradėjo tąsyti-stumdytis, kuris tai pradėjo, neprisimenantis. Į tą laiką išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie jų liudytojas M. V. ėmė juos skirti vieną nuo kito, jie liovėsi stumdytis, tačiau toliau vienas ant kito šaukė, koliojosi, vienu momentu pats nukentėjusysis pirmas jam tyčia spyrė į kažkur į krūtinę, nuo spyrio jam neskaudėjo, jis nekrito, tačiau iškart kumščiu sudavė nukentėjusiajam atgal į veidą (kairį skruostą), nukentėjusysis nuo šio smūgio suklupo, tačiau iškart vėl pakilo. Vėl įsikišus liudytojui M. V., jie liovėsi smūgiavę, dar kiek apsižodžiavus, jis su liudytojais M. V. ir I. P. išvažiavo M. V. automobiliu, nukentėjusysis liko įvykio vietoje. Jis jam nespyrė nė karto, rankos plaštaką šis galėjo traumuotis suklupdamas nuo jo, kaltinamojo, smūgio, kitų to priežasčių nežinantis. Įvykio metu aikštelėje buvo pašalinių žmonių, tame tarpe ir automobiliuose, kurie galėjo matyti įvykį, jis pats supratęs, jog konfliktuoja su nukentėjusiuoju viešai, jis tai vertinantis neigiamai ir nesitikėjęs, kad jo pradėtas santykių aiškinimasis su nukentėjusiuoju taip pasibaigs. Teritorinės ligonių kasos jam pareikštą regresinį reikalavimą atlyginti nuostolius, patirtus apmokant už nukentėjusiajam dėl įvykio suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas visiškai pripažįstantis ir neprieštaraujantis jo patenkinimui, nukentėjusiojo patikslintą teismo posėdyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos bei proceso išlaidų jam atlyginimo prašantis visiškai atmesti.

3. Nukentėjusysis P. M. teisme paaiškino, kad yra jo motinos vardu įregistruoto keturračio valdytojas ir naudotojas, pripažįstantis, kad kartais šia transporto priemone važiuoja per Kybartų m., tekę tai daryti ir vėlai vakare, tačiau tai darantis tik su reikalu ir po gyvenamuosius rajonus nevažinėjantis, išskyrus įvykio vakarą, kuomet atvažiavęs prie daugiabučių susitikti su dėde liudytoju T. M.. Su šiuo prieš įvykį sėdėję ir kalbėjęsi ant suoliuko, keturratis stovėjęs išjungtu varikliu greta ant aikštelės, šioje dar stovėję gal 3 automobiliai, buvę daugiau nepažįstamų žmonių. Jam netikėtai į aikštelę atvažiavo ir prie jų sustojo iš matymo pažįstamo liudytojo M. V. vairuotas automobilis, kuriuo be jo atvyko iš matymo jam žinotas kaltinamasis, taip pat pažįstamas liudytojas I. P.. Pirmuoju išlipęs kaltinamasis priėjo prie jo, P. M., ir sėdinčiam bei šito visai nesitikėjusiam iškart sudavė delnu per viršugalvį, taip vadinamą „blizgę“, ir tik po šito ėmė ant jo šaukti, kad jis „raliuojantis“ su savo keturračiu ir neduodantis žmonėms ilsėtis. Tuomet jis, nukentėjusysis, atsistojęs ir ėmęs piktintis tokiu kaltinamojo elgesiu, tuomet šis pirmas sugriebęs jį už drabužių ir ėmęs tampyti-stumdyti, tuo atsakęs ir jis – bandęs nuo savęs nustumti kaltinamąjį. Šis tąsymasis tęsėsi keletą minučių, į tarpus kaltinamasis jam sudavė iki penkių kartų kumščiu į veidą, kairįjį skruostą, jis taip pat bandė suduoti kaltinamajam atgal, tačiau jam nė karto nepavyko to padaryti, jis kaltinamajam neįspyręs ir šis sakantis netiesą. Po smūgių veidan, kaltinamasis vienu momentu spyręs į jo pusę, dengdamasis kūną jis atstatęs savo kairiąją ranką ir kaltinamasis įspyręs į šios (kairiąją) plaštaką. Juos išskyrė liudytojas M. V. ir šie visi, įskaitant kaltinamąjį, išvažiavo. Jis į policiją ir medicinos pagalbos kreipėsi tik sekančios dienos vakarą, iki tol bandė susisiekti su kaltinamuoju bei jo artimaisiais ir taikiai užbaigti konfliktą, tačiau kaltinamasis nesutikęs su juo susitikti ir atlyginti žalą. Iki įvykio jis nebuvo patyręs jokio smurto ar traumos, dėl važinėjimosi keturračiu jis nebuvo gavęs priekaištų ar pastabų nei iš policijos, nei iš gyventojų.

4. Liudytoja P. Z. teismui patvirtino, jog betarpiškai prieš nusikaltimo įvykį ji sėdėjo jo vietoje (aikštelėje) savo automobilyje, ten pat stovėjo keturratis, o prie jo ant suoliuko sėdėjo nukentėjusysis ir kalbėjosi su jai nepažįstamu vyriškiu. Į aikštelę atvažiavus ir prie keturračio sustojus automobiliui, iš šio išlipęs kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo ir šiam tebesėdinčiam ant suoliuko rankos delnu sudavė per viršugalvį, tas atsistojo. Tuomet jie susikibo už drabužių, stumdėsi, smūgiavo ir bandė suduoti vienas kitam, ar kuriam pavyko – neprisimenanti, vienu momentu nukentėjusysis suklupo po kaltinamojo smūgio, rodos spyrio. Konfliktas tęsėsi gal 5-7 min. laiką, po ko automobiliu atvažiavę asmenys, įskaitant kaltinamąjį, išvažiavo. Po šito ji buvo priėjusi prie nukentėjusio, matė, kad šiam sumuštas (paraudęs) kairysis skruostas. Įvykio vieta buvo gerai apšviesta, ji įvykio eigą stebėjusi iš automobilio maždaug 3-4 m. atstumu, dėl įvykio pasijautė nejaukiai.

5. Iš esmės tas pačias reikšmingas bylai teisingai išspręsti nagrinėjamo nusikaltimo įvykio eigos aplinkybes, kaip ir liudytoja P. Z., teisme patvirtino ir liudytojas I. P., be kitų patvirtindamas ir tai, kad būtent kaltinamasis pirmas užsipuolė dėl trikdomo poilsio ant suoliuko sėdėjusį nukentėjusįjį, sudavė rankos delnu šiam per viršugalvį taip vadinamą „blizgę“, šiam atsikirtus žodžiais, sugriebė šį už drabužių ir tąsė-stumdė, nukentėjusiam atsakius tuo pačiu, bandė dar suduoti, ar pavyko – nematęs.

6. Liudytojas M. V. teismui patvirtino, jog jo geras draugas kaltinamasis V. M. buvo „pasiutęs“ (stipriai piktas) ant nukentėjusiojo dėl šio poilsio trikdymo, važinėjantis vėliais vakarais po miestą keturračiu. Liudytojas, kaip ir pirmiau minėtieji, patvirtino, kad būtent kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo ir šį užsipuolė dėl keliamo triukšmo, kad šie sugriebė vienas kitą už drabužių ir stumdėsi, bandė vienas kitam suduoti, matė, jog nukentėjusysis įspyrė kaltinamajam kažkur pilvo ar krūtinės srityje, o kaltinamasis jam sudavė kumščiu nepamenantis į kur, kaltinamojo smūgio ranka nukentėjusiajam per viršugalvį („blizgės“) liudytojas teigia nematęs, jis priėjęs ir išskyręs kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, po ko jie išvažiavę.

7. Liudytojas T. M., kurio ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 290 straipsnyje nustatyta tvarka, byloje patvirtino, kad betarpiškai prieš byloje nagrinėjamą nusikaltimo įvykį jis aikštelėje sėdėjo ant suoliuko ir kalbėjosi su nukentėjusiuoju, kuris yra jo sūnėnas, pats keturratis išjungtu varikliu stovėjo greta aikštelėje. Privažiavus ir sustojus „Audi“ automobiliui, iš priekinio keleivio vietos išlipęs nepažįstamas vaikinas (kaltinamasis) priėjo prie greta jo sėdėjusio nukentėjusiojo, piktai paklausė „ar tu čia lakstai su tuo keturračiu ?!“ ir sudavė rankos delnu jam, nukentėjusiajam, per galvą, šis atsistojo, jie susikibo, vienas kartu su kaltinamuoju atvažiavęs vaikinas vis bandė raminti ir atitraukti kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo, tačiau jis, liudytojas, matė, kad kaltinamasis kumščiu sudavė nukentėjusiam į veidą, dar matė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam įspyrė, bet nepastebėjo į kur, bandė suduoti ir daugiau kartų, vengdamas kaltinamojo smūgių nukentėjusysis vienu momentu suklupo, patyrė kairės rankos plaštakos traumą. Liudytojas taip pat patvirtino, kad po konflikto nukentėjusiojo kairysis skruostas buvo paraudęs ir tino, taip pat ėmė tinti kairiosios rankos nykštys, nukentėjusysis skundėsi skausmu visoje plaštakoje (1 t., b. l. 78-79).

8. 2023 m. rugsėjo 3 d., 00:25-00:35 val. laiku atlikta įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog jis įvykęs automobilių parkavimo aikštelėje, esančioje Darvino g. 34, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav. Aikštelė yra atviroje vietovėje, vaizdo fiksavimo kameromis nestebima, eismas aikštelėje vyksta netaisyklingos formos ratu, jo išorėje pagal perimetrą sužymėtos transporto priemonių statymo vietos, aikštelės viduryje yra trikampio formos salelė - žalios vejos plotas su medžiu, prie kurio iš vienos pusės taip pat sužymėtos parkavimo vietos, kitoje salelės pusėje ant vejos krašto į pravažiavimo pusę yra pastatyti du suoliukai, aikštelės važiuojamoji dalis su asfalto danga, salelėje bei aikštelės pakraščiais, o taip pat iš Darvino gatvės pusės aikštelės plotas apšviestas LED šviestuvais, iš Darvino gatvės važiuojamosios dalies yra įvažiavimas/išvažiavimas į (iš) aikštelę (-ės) (1 t., b. l. 24-29).

9. 2023 m. rugsėjo 3 d., 00:40 – 00:45 val. laiku atlikta nukentėjusiojo asmens (kūno) apžiūra užfiksuota, kad ant jo kairiojo skruosto stebimas patinimas, ant kairiosios rankos plaštakos uždėtas medicininis įtvaras (1 t., b. l. 43-49).

10. 2023 m. rugsėjo 7 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 492/2023(09) nurodyta, jog klinikiniais (fiksuotais medicininiuose dokumentuose) duomenimis nukentėjusiajam P. M. konstatuota kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas, galvos paviršinis sužalojimas (sritis nepatikslinta), sumušimas ir burnos žaizda (sritis nepatikslinta) yra paremti tik nukentėjusiojo nusiskundimais, o objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. VšĮ „Vilkaviškio ligoninės“ nukentėjusiojo ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), yra įrašyta, kad jo kairio skruosto audiniai lokaliai nedaug patinę, o vidinėje pusėje (burnos ertmės kairėje pusėje) minimali gleivinės žaizdelė, nedaug patinusi kairioji plaštaka (1 t., b. l. 55, 60 ).

11. 2023 m. lapkričio 6 d. ikiteisminio tyrimo įstaigos vyr. tyrėjos J. T. tarnybiniu pranešimu sudaryta pranešimo bendrajam pagalbos centrui (toliau ir – BPC) garso įrašo stenograma bei Nr. 64-PR2-14345 bei pačio įrašo perklausa teisimajame posėdyje nustatyta, kad apie nagrinėjamą byloje nusikaltimo įvykį į BPC telefonu 2023 m. rugsėjo 2 d., 20:47 val. laiku pranešė nukentėjusysis P. M., kuris be kitų jo aplinkybių nurodė ir tai, kad jį vakar (2023 m. rugsėjo 1 d.) Vilkaviškio r. sav., Kybartų m., Darvino gatvėje prie turgaus esančioje automobilių parkavimo aikštelėje sumušė „pasieniečiai“, vienas atvežė, o kitas trenkė jam, nukentėjusiajam, per galvą, stumdė, pora kartų sudavė į veidą (žandą), įspyrė į ranką, kuria šis bandė atremti smūgį. Jis pats, siekdamas apsiginti, taip pat stengėsi suduoti atgal, tačiau jam nepavykę. Nukentėjusysis skundžiasi skausmu sumuštose vietose (1 t., b. l. 105-108).

12. 2023 m. rugsėjo 7 d. daikto (objekto) – USB laikmenos su 2023 m. rugsėjo 1 d., 22:29:56 – 23:29:59 val. laikotarpio vaizdo įrašu, padarytu stebėjimo kamera, sumontuota ant parduotuvės „Nandina“ pastato Mažvydo g. 6a, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav., pateikimu ir jo apžiūra, bei ir pačio įrašo peržiūra teisiamajame posėdyje nustatyta, jog įrašas susideda iš dviejų dalių (iki 22:59:59, ir toliau), į kameros aprėpties zoną patenka ir nagrinėjamo nusikaltimo įvykio vieta (automobilių parkavimo aikštelė Kybartų m. Darvino gatvėje), atstumas iki įvykio vietos tolimas, todėl dėl didelio atstumo identifikuoti nusikaltimo įvykio dalyvius, dalį jų veiksmų, taip pat kitus aikštelėje stovinčius automobilius ir žmones nėra galimybės. Nuo 22:41:00 val. iki 22:48:36 val. į aikštelę iš Darvino gatvės du kartus atvažiuoja ir išvažiuoja keturratis, antrąkart atvažiavęs keturratis sustoja prie suoliukų, išsijungia jo priekinis žibintas, po aikštelę juda dviratininkai, paspirtukininkai, įvažiuoja ir išvažiuoja automobiliai, du iš jų sustoja pažymėtose vietose priekiu į keturratį. 23:05:15 val. į aikštelę iš Darvino gatvės atvažiuoja ir sustoja prie keturračio lengvasis automobilis, juo atvykę asmenys neįžiūrimi.23:05:38 val. matomi du tarpusavyje besistumdantys ir judantys į žalios vejos salelės gilumą asmenys, 23:05:41 val. matomas trečias asmuo, kuris prieina prie pirmųjų, ketvirtas asmuo lieka stovėti prie automobilio. 23:06:57 val. matyti, kad vienas iš besistumdžiusių asmenų suklumpa, bet greitai atsistoja, 23:07:19 asmenys grįžta prie keturračio ir automobilio, 23:07:50 val. automobilis išvažiuoja, keturratis lieka stovėti pirminėje vietoje (1 t., b. l. 109-111, 112-115).

13. Dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų vertinimo. Kaltinamasis V. M. teisme pripažino vieną iš jam inkriminuotų fizinio smurto prieš nukentėjusįjį veiksmų – smūgį kumščiu kairį skruostą, likusius inkriminuotus fizinio smurto veiksmus – smūgį delnu per viršugalvį („blizgę“), dar bent vieną smūgį į veidą bei spyrį į kairiosios rankos plaštaką, kaltinamasis nuosekliai byloje neigė nuo pat jos tyrimo pradžios. Savo ruožtu nukentėjusysis P. M. nuo pat pirminio pranešimo apie nusikaltimo įvykį BPC byloje nuosekliai tvirtino tikrai patyręs kaltinamojo neigiamus fizinio smurto veiksmus (smūgius, spyrį). Kaip teisingus būtent nukentėjusiojo, o ne kaltinamojo parodymus dėl inkriminuotų pastarajam fizinio smurto prieš nukentėjusįjį veiksmų (jų skaičiaus, lokalizacijos ir kt.) patvirtina visi kiti aukščiau aprašyti faktiniai nagrinėjamos bylos duomenys, pirmiausiai visų liudytojų, išskyrus M. V., kuris yra artimas kaltinamojo draugas ir buvęs bendradarbis, parodymai, taip pat nukentėjusiojo medicininių dokumentų bei jų pagrindu duotos teismo medicinos specialisto išvados duomenys, nukentėjusiojo pranešimo apie įvykį BPC turinys, iš dalies ir vaizdo stebėjimo kamera padarytas vaizdo įrašas. Kaltinamasis yra labiausiai bylos rezultatu suinteresuotas proceso dalyvis, jo pareiškimai ir paaiškinimai vertintini itin atidžiai ir kritiškai, kita vertus, teismas byloje nenustatė jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą abejoti nuoseklių nukentėjusiojo parodymų teisingumu ar juolab jais netikėti, nukentėjusysis su kaltinamuoju nebuvo netgi pažįstami, todėl teismas nenustatė kaip galimos jokios motyvacijos nukentėjusiajam apkalbėti kaltinamąjį, negana to, teismo vertinimu, vertinamų aplinkybių kontekste yra itin svarbus ir nukentėjusiojo savikritiškas pripažinimas aktyviai gynusis nuo netikėto kaltinamojo užpuolimo, t. y., kad jis ir pats bandė suduoti smūgius jam, kaltinamajam, po to, kai šis pirmas apšaukė, jam sudavė bei ėmė stumdyti. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo P. M. teisme duoti parodymai apie esmines nagrinėjamo byloje nusikaltimo įvykio aplinkybes atitinka tikrovę ir yra teisingi, o kaltinamojo V. M. – atvirkščiai, tiek kiek jie prieštarauja teismo nustatytomis pripažintoms šios bylos aplinkybėms (punktas 1), neatitinka tikrovės, yra neteisingi, todėl atmestini, vertinant pastarąją dalį jo parodymų siekiu išvengti atsakomybės (BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalys).

14. Dėl liudytojų parodymų. Visi bylos liudytojai, išskyrus M. V., teisme iš esmės vienodai, vieni kitus papildydami, patvirtino visas esmines V. M. byloje pareikšto kaltinimo (punktas 1) aplinkybes, šių asmenų paaiškinimai vieni kitus ne tik papildo, bet ir patvirtina, jų turinys atitinka tiek nukentėjusiojo parodymus, tiek objektyvios kilmės duomenis (įvykio vietos apžiūros, vaizdo ir garsų įrašų peržiūrų/perklausų rezultatus, nukentėjusio asmens (kūno) apžiūros, medicininių dokumentų bei teismo medicinos specialisto išvados duomenis), todėl teismas byloje neturi bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo abejoti liudytojų parodymų teisingumu, išskyrus dalį liudytojo M. V. parodymų, kad kaltinamasis nesudavęs pats pirmas „blizgės“ nukentėjusiajam, nepradėjęs pirmas jį tąsyti/stumdyti ir daugiau fizinio smurto prieš jį, nukentėjusįjį, be pripažįstamo paties, nevartojęs. Pastaroji dalis liudytojo M. V. parodymų atmestina kaip neatitinkanti visumos visais kitais bylos įrodymais gautų duomenų – akivaizdu, kad pagal byloje nustatytą faktinę situaciją šis liudytojas, iš automobilio išlipdamas paskutinis, objektyviai galėjo nematyti pradinio kaltinamojo smurto etapo („blizgės“, sugriebimo nukentėjusiojo už drabužių) ir be objektyvaus tam pagrindo tvirtina, kad kaltinamajam inkriminuoto smurto prieš nukentėjusįjį (išskyrus pripažįstamą smūgį į skruostą) nebuvę, bet buvęs paties nukentėjusiojo smurtas – spyris į krūtinę, prieš kaltinamąjį, kaip šio užpuolimas, nors tokios aplinkybes nepatvirtina absoliučiai jokie kiti bylos duomenys, įskaitant garso ir vaizdo įrašus bei liudytojų I. P., P. Z., taip pat T. M. parodymus. To pagrindu teismas sprendžia aptariamą dalį liudytojo M. V. parodymų vertinti neatitinkančiais tikrovės ir juos atmesti, kaip siekį padėti artimam asmeniui išvengti baudžiamosios atsakomybės ar tokią iš esmės sušvelninti.