- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- eI3-20-283/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01055-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Atsakovas
- R. S.
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
dalyvaujant per vaizdo konferenciją pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. P.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei R. S. dėl susidariusios skolos susigrąžinimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) kreipėsi į administracinį teismą prašymu iš atsakovės R. S. (toliau – ir atsakovė, ir R. S.) priteisti 4 573,63 Eur negrąžintos paramos lėšų ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas, vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 14 ir 15.1 punktais, pradedant 2018 m. gruodžio 12 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Nacionalinė mokėjimo agentūra paaiškino, kad R. S. 2014 m. gegužės 26 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką Nr. 14-1003822989-A1-1 (toliau – ir Paraiška), kurioje buvo deklaruota 31,70 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 29,99 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir Priemonės Programa Eko).
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad Paraiška buvo vertinama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintomis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis (2014 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 3D-161 redakcija; toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklėmis (2014 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 3D-284 redakcija; toliau – ir AGRO taisyklės). Paraišką įvertinus teisės aktų nustatyta tvarka, Nacionalinė mokėjimo agentūra 2015 m. liepos 3 d. atsakovei išmokėjo 5 289 Eur pagal Priemonės Programą Eko.
Pareiškėja paaiškino, kad, atlikus Paraiškos duomenų patikrą vietoje (toliau – ir Patikra), buvo nustatytas įsipareigojimų nesilaikymas ir deklaruojamų laukų netinkamumas paramai. Nacionalinė mokėjimo agentūra nurodė, kad atsakovė 2014 m. liepos 30 d. pateikė pasiaiškinimą, tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog negalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų pagal Paraišką dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių. Nustačius, kad atsakovė nepateikė nurodyto pobūdžio dokumentų, buvo laikoma, kad atsakovė nesilaikė pagal Paraišką prisiimtų įsipareigojimų, o nustatytas bendras neteisingai deklaruotas plotas yra 5,56 ha. Nacionalinė mokėjimo agentūra nurodė, kad Paraiškoje bendras deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos EKO išmokos, buvo 29,99 ha, o nustatytas 24,43 ha bendras tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, t. y. deklaruotas plotas viršija tinkamą paramai plotą 5,56 ha, todėl EKO išmoka pagal Paraišką neskiriama, vadovaujantis AGRO taisyklių 37.1.3 punktu, kuriame nurodyta, kad kai nustatytas didesnis kaip 20 proc. faktinio ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, išmoka einamaisiais metais nemokama, be to, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija, lygi deklaruoto ir nustatyto ploto skirtumui.
Nustačius, kad atsakovei 2015 m. liepos 3 d. išmokėta 5 289,00 Eur pagal Priemonės Programa Eko nepriklauso, Nacionalinė mokėjimo agentūra peradministravo Paraišką ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-2471 „Dėl susidariusios skolos susigrąžinimo“ (toliau – ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas). Apie priimtą 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą atsakovė buvo informuota 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. BRK-4344 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.
Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2017 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 9R-1488 (AG-252/04-2017) panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą. Nacionalinė mokėjimo agentūra, vykdydama Komisijos sprendimą, priėmė 2017 m. lapkričio 16 d. skolos sprendimą (toliau – ir 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas).
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 ir 15.1 punktais, 2018 m. sausio 16 d. buvo pradėtos skaičiuoti 5 procentų palūkanos nuo R. S. negrąžintos 5 289,00 Eur skolos sumos, o vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2, 18 punktais, 2018 m. gruodžio 12 d. įskaitytos 239,11 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. ir 715,37 Eur skolos. Paaiškino, kad, taikius grąžintinų lėšų įskaitymą, R. S. negrąžintų lėšų suma yra 4 573,63 Eur ir palūkanos, skaičiuojamos nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola visiškai susigrąžinama.
Teismo posėdyje Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovas A. P. prašė tenkinti reikalavimą, remiantis prašyme jame išdėstytais motyvais ir argumentais. Nurodė, kad pareiškėja sutinka, jog iš R. S. priteistos skolos mokėjimas būtų išdėstytas dalimis taip, kaip nurodyta teismui pateiktame 2021 m. birželio 2 d. prašyme.
R. S. ir jos atstovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Atsakovė ir jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
R. S. pateiktu atsiliepimu su prašymu priteisti skolą ir palūkanas nesutiko. Atsakovė nurodė, kad apie 2017 m. lapkričio 16 d. skolos sprendimą nebuvo informuota, nėra jo gavusi ir apie jį sužinojo tik iš šios bylos duomenų 2019 m. sausio 7 d., kai jos atstovui buvo suteikta prieiga prie administracinės bylos kortelės. Atsakovė paaiškino, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra 2015 m. liepos 3 d. R. S. išmokėjo 5 289 Eur pagal Priemonės Programą Eko, tačiau vėliau, nustačiusi, kad paramos suma pagal Priemonės Programa Eko nepriklauso, peradministravo Paraišką ir priėmė 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą. Pareiškėja šį sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2017 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 9R-1488 (AG-252/04-2017) panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą. Nacionalinė mokėjimo agentūra Komisijos sprendimo neskundė, tai, R. S. vertinimu, reiškia, kad Komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs, o jo panaikinimas reiškia, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra po Komisijos sprendimo negalėjo priimti jokių sprendimų dėl jai išmokėtos 5 289 Eur paramos grąžinimo pagal Paraišką. Mano, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra tuo pačiu klausimu yra priėmusi du individualius administracinius aktus, o tai nesiderina su teisinės valstybės ir gero administravimo principais.
Atsakovė tvirtino, kad jai parama pagal Priemonės Programa Eko priklauso, nes, pagal AGRO taisyklių 37.1.1 punktą, parama gali būti neskiriama, kai deklaruotas remiamas pasėlių grupės plotas viršija faktinį daugiau kaip 20 proc. faktinio ploto, o jos deklaruotas plotas viršijo tik 18,54 proc. faktinio ploto. Be to, jai, pagal AGRO taisyklių 37.1.3 punktą, taip pat priklausytų parama bei negalėtų būti taikomos jokios ilgalaikės sankcijos. Pabrėžė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra, peradministruodama Paraišką, turėjo vadovautis AGRO taisyklėmis, galiojusiomis nuo 2016 m. vasario 26 d.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Byloje nagrinėjamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prašymas iš R. S. priteisti negrąžintas paramos lėšas ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas.
Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad atsakovė R. S. 2014 m. gegužės 26 d. Nacionalinei mokėjimų agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką Nr. 14-1003822989-A1-1, kurioje buvo deklaruota 31,70 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 29,99 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“. Nacionalinė mokėjimo agentūra atsakovei 2015 m. liepos 3 d. išmokėjo 5 289 Eur pagal Priemonės Programą Eko.
Nacionalinė mokėjimo agentūra 2014 m. liepos 18 d. atliko Paraiškos duomenų patikrą vietoje, apie Patikros rezultatus atsakovę informavo raštu išsiunčiant ataskaitos Nr. 14-1003822989-D4-1 kopiją. Patikros metu buvo nustatytas įsipareigojimų nesilaikymas ir deklaruojamų laukų netinkamumas paramai: KŽS Nr. 242538-8722 lauke Nr. 2, kuriame deklaruotas pasėlis 5PD-1 (5,39 ha), patikros metu rastas pasėlis 5GP-1 (5,39 ha), o KŽS Nr. 242538-8722 lauke Nr. 4, kuriame deklaruotas pasėlis 5PD-1 (0,17 ha), patikros metu rastas pasėlis 5GP-1 (0,17 ha).
Dėl nustatytų Patikros rezultatų atsakovė pateikė paaiškinimą, kuris buvo vertinamas kartu su Paraiška. Nacionalinė mokėjimo agentūra, įvertinusi tai, kad atsakovė nepateikė dokumentų, įrodančių, kad negalėjo tinkamai įvykdyti įsipareigojimų pagal Paraišką dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių, padarė išvadą, kad R. S. nesilaikė pagal Paraišką prisiimtų įsipareigojimų bei nustatė 5,56 ha dydžio neteisingai deklaruotą plotą. Paraiškoje bendras deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos EKO išmokos buvo 29,99 ha, o bendras tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas – 24,43 ha, t. y. buvo nustatyta, kad atsakovės deklaruotas plotas viršija tinkamą paramai plotą 5,56 ha, t. y. 22,75 procentų. Nacionalinė mokėjimo agentūra, atsižvelgusi į nustatytus duomenis ir vadovaudamasi AGRO taisyklių 37.1.3 punktu, nusprendė R. S. neskirti paramos pagal Paraišką.
Atsakovei parama pagal Paraišką jau buvo išmokėta 2015 m. liepos 3 d., todėl Nacionalinė mokėjimo agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 45¹ punktu ir AGRO taisyklių 42¹ punktu, peradministravo Paraišką ir priėmė 2017 m. rugpjūčio 17 d. skolos sprendimą Nr. SP1-2471 „Dėl susidariusios skolos susigrąžinimo“. Apie šį sprendimą atsakovė buvo informuota Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. BRK-4344 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.
Atsakovė, nesutikdama su 2017 m. rugpjūčio 17 d. skolos sprendimu, 2017 m. rugsėjo 14 d. skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuri 2017 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 9R-1488(AG-252/04-2017) panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. SP1-2471, kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Nacionalinė mokėjimo agentūra priėmė 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. SP1-3911 (11.2.12E), kuris atsakovei buvo išsiųstas su 2017 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. BR6-12075.
Atsakovė, nesutikdama su 2017 m. lapkričio 16 d. skolos sprendimu, skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2169-1063/2019 R. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą. R. S. šį sprendimą skundė apeliacine tvarka, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-796-629/2021 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendime konstatavo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra yra įstaiga, kuriai teisės aktais priskirtos plačios valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkio plėtrai administravimo funkcijos. AGRO taisyklių 42¹ punkte nustatyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje, tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos arba paraiškoje numatytų reikalavimų ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Teismas nurodė, kad minėta teisės nuostata galiojo tiek Paraiškos vertinimo metu, tiek Nacionalinės mokėjimo agentūros skundžiamo sprendimo priėmimo metu. Iš esmės ta pati teisės nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 45¹ punkto redakcijoje, galiojusioje Paraiškos vertinimo metu.
Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendime nurodė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra, baigusi vertinti Paraišką, priėmė 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 2471(11.2.12E), kurį Komisija panaikino kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, tačiau tai nereiškia, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra negalėjo iš naujo vertinti Paraiškos. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad ginčas tarp R. S. ir Nacionalinės mokėjimo agentūros buvo baigtas, Komisijai priėmus sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas vertino, kad iš Komisijos sprendimo turinio matyti, jog Komisija skundžiamą sprendimą vertino ir panaikino tik dėl jo neišsamumo ir nepakankamo motyvavimo. Šiuos 2017 m. rugpjūčio 17 d. skolos sprendimo trūkumus pripažino ir pati Nacionalinė mokėjimo agentūra. Teismas nustatė, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra galėjo iš naujo vertinti Paraišką ir priimti administracinį sprendimą, nes teisę vertinti ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas ir jas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos, suteikia AGRO taisyklių ir Taisyklių nuostatos. Tai, kad Komisija sprendime nurodė, jog tik panaikina Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 2471(11.2.12E), tačiau neįpareigojo jos iš naujo įvertinti Paraiškos, nepaneigia Nacionalinės mokėjimo agentūros teisės įstatymuose nustatytos pareigos atlikti išsamų Paraiškos vertinimą ir priimti motyvuotą sprendimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Komisija, panaikindama Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 2471(11.2.12E), nevertino Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimo dėl susidariusios skolos grąžinimo teisėtumo iš esmės. Teismas kaip nepagrįstus įvertino pareiškėjos argumentus, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra, priimdama 2017 m. lapkričio 16 d. skolos sprendimą, pažeidė gero administravimo ir kt. principus bei atliko piktnaudžiavimo veiksmus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendime konstatavo, kad, pagal AGRO taisyklių 37.1.3 punkto nuostatas, parama skiriama, kai deklaruotas remiamos pasėlių grupės plotas neviršija faktinio ploto daugiau kaip 20 proc. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pareiškėja deklaravo 5,56 ha daugiau nei nustatytas faktinis remiamos pasėlių grupės plotas – 24,43 ha, todėl apskaičiuojant imamas nustatyto faktinio remiamos pasėlių grupės ploto rodiklis, šiuo atveju - 24,43 ha, kaip ir nurodo Nacionalinė mokėjimo agentūra, o ne deklaruoto remiamos pasėlių grupės ploto (29,99 ha) rodiklis. Teismas pažymėjo, kad R. S., apskaičiuodama viršijusio ploto procentinę išraišką, taikė neteisingą formulę, todėl priėmė neteisingą išvadą, kad deklaruotas remiamos pasėlių grupės plotas faktinį plotą viršijo tik 18,54 proc., t. y. mažiau nei nustatyta AGRO taisyklių 37.1.3 punkte.
Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. SP1-3911 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ nenuginčytas ir galiojantis, todėl, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4 punktu, yra pagrindas iš R. S. priteisti negrąžintas paramos lėšas.
Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 punktą, administruojančioji institucija grąžintinas lėšas gali susigrąžinti, taikydama grąžintinų lėšų įskaitymą. Bylos duomenimis, Nacionalinė mokėjimo agentūra 2018 m. gruodžio 12 d. atsakovei taikė grąžintinų lėšų įskaitymą ir įskaitė 239,11 Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d., ir 715,37 Eur paramos. Įvertinus pareiškėjos pateiktus duomenis, po Nacionalinės mokėjimo agentūros atlikto grąžintinų lėšų įskaitymo, R. S. grąžintinos paramos lėšų suma buvo 4 573,63 Eur.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose 2021 m. birželio 2 d. buvo gautas R. S. prašymas, kuriame atsakovė nurodė, kad 2021 m. gegužės 26 d. ji kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prašymu susidariusią 4 573,63 Eur skolą leisti grąžinti dalimis, o 2021 m. birželio 1 d. gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros atsakymą, jog, 2021 m. birželio 1 d. duomenimis, pagal Paraišką skolos dydis yra 3 995,52 Eur, ir sutiko, kad skola būtų grąžinta dalimis pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros išdėstytą skolos grąžinimo grafiką, skolą pradedant mokėti 2021 m. birželio mėnesį ir baigiant 2022 m. gegužės mėnesį.
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkte nustatyta administracinė tvarka, pagal kurią skolininkas turi galimybę grąžintinas lėšas grąžinti dalimis per laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių. Tokiu atveju palūkanos skolininkui skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies.
Atsižvelgęs į tai, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra patikslino prašomą priteisti iš atsakovės skolą, Nacionalinė mokėjimo agentūra parengė 3 998,52 Eur skolos mokėjimo grafiką kuriuo remdamasi, atsakovė turi grąžinti skolą, teismas sprendžia, kad 2021 m. birželio 1 d. R. S. negražintos paramos skola Nacionalinei mokėjimo agentūrai yra 3 998,52 Eur.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prašė iš R. S. priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, pradedant jas skaičiuoti 2018 m. gruodžio 12 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1 punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Bylos duomenimis, Nacionalinės mokėjimo agentūros nurodytu terminu R. S. negrąžino paramos lėšų, todėl 5 procentų palūkanos nuo negrąžintos 3 998,52 Eur paramos lėšų sumos skaičiuojamos pradedant 2018 m. gruodžio 12 d.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, konstatuojama, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimas priteisti iš R. S. 3 998,52 Eur paramos lėšų ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas pradedant 2018 m. gruodžio 12 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki visos skolos grąžinimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.
Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimas priteisti iš R. S. 3 998,52 Eur negrąžintų paramos lėšų yra pagrįstas ir tenkinamas.
Atsakovė prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne atsakovės naudai, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
prašymą tenkinti.
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos priteisti iš R. S. 3 998,52 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 52 euro centus) paramos lėšų ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas pradedant 2018 m. gruodžio 12 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Sprendimo vykdymą išdėstyti ir įpareigoti R. S. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos priteistą 3 998,52 Eur skolos sumą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai sugrąžintos, sumokėti tokia tvarka:
- iki 2021 m. birželio 30 d. – ne mažiau kaip 332,00 Eur;
- iki 2021 m. liepos 31 d. – ne mažiau kaip 332,00 Eur;
- iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. – ne mažiau kaip 332,00 Eur;
- iki 2021 m. rugsėjo 30 d. – ne mažiau kaip 332,00 Eur;
- iki 2021 m. spalio 31 d. – ne mažiau kaip 332,00 Eur;
- iki 2021 m. lapkričio 30 d. – ne mažiau kaip 332,00 Eur;
- iki 2021 m. gruodžio 31 d. – ne mažiau kaip 332,00 Eur;
- iki 2022 m. sausio 31 d. – ne mažiau kaip 332,00 Eur;
- iki 2022 m. vasario 29 d. – ne mažiau kaip 332,00 Eur;
- iki 2022 m. kovo 31 d. – ne mažiau kaip 332,00 Eur;
- iki 2022 m. balandžio 30 d. – ne mažiau kaip 332,00 Eur;
- iki 2022 m. gegužės 31 d. – ne mažesnę kaip 343,52 Eur bei iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas.
Priteistas paramos lėšas ir palūkanas R. S. privalo pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje Swedbank, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant paraiškos numerį Nr. 14-1003822989-A1-1.
R. S. prašymo dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.