- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- eI-2169-1063/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00421-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis, Beata Martišenė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. SP1-3911 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei iš Agentūros pareiškėjos naudai priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad Agentūra priėmė Sprendimą, pagal kurį pareiškėja privalo Agentūrai grąžinti susidariusią skolą. Po Sprendimo priėmimo Agentūra su ieškiniu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus su reikalavimu priteisti iš ieškovės 4 573,63 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki skolos visiško grąžinimo. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai perdavė ieškinį pagal teismingumą nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams. Agentūra ieškinyje nurodė, kad pareiškėja 2014 m. gegužės 26 d. Agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (toliau – ir 2014 m. Paraiška), kurioje buvo deklaruota: 31,70 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 29,99 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir Priemonės Programa Eko). Ieškinyje nurodyta, kad 2014 m. Paramą įvertinus teisės aktų nustatyta tvarka, Agentūra 2015 m. liepos 3 d. pareiškėjai išmokėjo 5 289 Eur pagal Programos priemonę Eko, tačiau vėliau nustačiusi, kad pareiškėjai paramos suma pagal Programos Priemonę Eko nepriklauso, peradministravo pareiškėjos 2014 m. Paraišką ir priėmė 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. SP1-2471 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas). Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2017 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 9R-1488 (AG-252/04-2017) panaikino Agentūros 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą.
3. Nurodo, kad, kaip matyti iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, Agentūra Komisijos sprendimo neskundė, o tai reiškia, kad Komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs. Komisija 2017 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 9R-1488 (AG-252/04-2017) neperdavė Agentūrai iš naujo spręsti skolos pagrįstumo klausimą, o panaikino atsakovės 2017 m. rugpjūčio 17 d. skolos sprendimą ir tai reiškia, kad Agentūra po Komisijos sprendimo negalėjo priimti jokių sprendimų dėl ieškovei išmokėtos 5 289 Eur paramos grąžinimo pagal 2014 m. Paraišką.
Atsiliepimas
7. Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti.
8. Dėl skundo argumentų nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Agentūra po Komisijos sprendimo neturėjo pagrindo priimti naujo sprendimo. Nurodo, kad Komisija Agentūros sprendimą panaikino kaip neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Agentūra priėmė sprendimą, kurio forma ir turinys atitiko VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir kuriame išdėstytos skolos susidarymo aplinkybės bei sankcijos apskaičiavimas. Taigi, nėra pagrindo argumentams, kad Agentūra negalėjo priimti naujo sprendimo.
9. Nurodo, kad pareiškėja nepagrindė reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad Agentūra, pareiškėjos atžvilgiu, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Priešingai, vykdydama Komisijos sprendimą, priėmė Sprendimą, nes teisės aktų nuostatos suteikia Agentūrai teisę vertinti paraiškas pakartotinai ir priimti atitinkamus sprendimus dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. SP1-3911 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos priteisimo.
11.1. Pareiškėja 2014 m. gegužės 26 d. Agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką Nr. 14-1003822989-A1-1 (2014 m. Paraiška), kurioje buvo deklaruota: 31,70 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 29,99 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (Priemonės Programa EKO).
11.2. Agentūra 2014 m. liepos 15 d. atliko 2014 m. Paraiškos duomenų patikrą vietoje (toliau – ir Patikra) ir apie Patikros rezultatus pareiškėja buvo informuota raštu išsiunčiant ataskaitos Nr. 14-1003822989-D4-1 kopiją. Patikros metu nustatytas įsipareigojimų nesilaikymas ir deklaruojamų laukų netinkamumas paramai: KŽS Nr. 242538-8722 laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas pasėlis 5PD-1(5,39 ha), patikros metu rastas pasėlis 5GP-1 (5,39 ha); KŽS Nr. 242538-8722 laukas Nr. 4, kuriame deklaruotas pasėlis 5PD-1 (0,17 ha), patikros metu rastas pasėlis 5GP-1 (0,17ha).
11.3 Dėl fiksuotų Patikros rezultatų pareiškėja pateikė paaiškinimą, kuris buvo vertinamas kartu su 2014 m. Paraiška.
11.4. Agentūra pareiškėjai 2015 m. liepos 3 d. išmokėjo 5 289 Eur pagal Programos Priemonę EKO.
11.5. Agentūra įvertinusi tai, kad pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad pareiškėja negalėjo tinkamai įvykdyti įsipareigojimų pagal 2014 m. Paraišką dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių, priėmė išvadą, kad pareiškėja nesilaikė pagal 2014 m. Paraišką prisiimtų įsipareigojimų bei nustatė neteisingai deklaruotą plotą – 5,56 ha. Pareiškėjos 2014 m. Paraiškoje bendras deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos EKO išmokos buvo 29,99 ha, o bendras tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas – 24,43 ha, t. y. buvo nustatyta, kad pareiškėjos deklaruotas plotas viršija tinkamą paramai plotą 5,56 ha, t. y. 22,75 proc. Agentūra, atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir AGRO taisyklės) 37.1.3 papunkčiu, nusprendė pareiškėjai neskirti paramos pagal 2014 m. Paraišką.
11.6. Pareiškėjai parama pagal 2014 m. Paraišką jau buvo išmokėta 2015 m. liepos 3 d., todėl Agentūra, vadovaudamasi Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 45¹ punktu ir AGRO taisyklių 42¹ punktu, peradministravo 2014 m. Paraišką ir priėmė 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. SP1-2471 „Dėl susidariusios skolos susigrąžinimo“. Apie šį sprendimą pareiškėja buvo informuota Agentūros 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. BRK-4344 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.
11.7. Pareiškėja nesutikdama su Agentūros 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. SP1-2471 „Dėl susidariusios skolos susigrąžinimo“, su 2017 m. rugsėjo 14 d. skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją.
11.9. Gavusi Komisijos sprendimą Agentūra priėmė 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. SP1-3911 (11.2.12E), kuris pareiškėjai buvo išsiųstas su 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. BR6-12075. 11.10. Pareiškėja nesutikdama su Agentūros 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. SP1-3911 (11.2.12E), su skundu kreipėsi į teismą.
12. Vienas iš pareiškėjos pagrindinių argumentų, kodėl Sprendimas turėtų būti panaikintas, yra tas, kad esant galiojančiam Komisijos sprendimui, kuriuo panaikintas Agentūros 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. 2471(11.2.12E), Agentūra negalėjo priimti naujo sprendimo dėl išmokos grąžinimo. Pareiškėjos teigimu, ginčas tarp pareiškėjos ir Agentūros, dėl išmokos pagal 2014 m. Paraišką grąžinimo, jau buvo išspręstas Komisijos sprendimu, kuris, be kita ko, yra įsiteisėjęs. Pareiškėjos nuomone, Agentūra tokiu pačiu pagrindu priėmė antrą sprendimą, todėl tuo pažeidė gero administravimo, valdymo ir kitus principus. Tokius Agentūros veiksmus pareiškėja įvertino kaip piktnaudžiavimą.
13. Pažymėtina, kad Agentūra yra įstaiga, kuriai teisės aktais priskirtos plačios valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkio plėtrai administravimo funkcijos. AGRO taisyklių 42¹ punkte nustatyta, kad Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje, tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos arba paraiškoje numatytų reikalavimų ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Paminėta teisės nuostata galiojo tiek 2014 m. Paraiškos vertinimo metu, tiek Sprendimo priėmimo metu. Iš esmės ta pati teisės nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 45¹ punkte (redakcija, galiojusi 2014 m. Paraiškos vertinimo metu).
14. Agentūra baigusi vertinti pareiškėjos 2014 m. Paraišką priėmė Agentūros 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 2471(11.2.12E), kurį Komisija panaikino kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, tačiau tai nereiškia, kad Agentūra negalėjo iš naujo vertinti pareiškėjos 2014 m. Paraiškos. Nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad ginčas tarp pareiškėjos ir Agentūros buvo baigtas Komisijai priėmus sprendimą. Iš Komisijos sprendimo turinio matyti, kad Komisija skundžiamą sprendimą vertino ir panaikino tik dėl jo neišsamumo ir nepakankamo motyvavimo, kurio (2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo) trūkumus (dėl neatitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams) pripažino ir pati Agentūra. Pabrėžtina, jog Agentūra galėjo iš naujo vertinti 2014 m. Paraišką ir priimti administracinį sprendimą, nes teisę vertinti ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas ir jas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos, suteikia aukščiau paminėtos AGRO taisyklių ir Taisyklių nuostatos. Tai, kad Komisija sprendime nurodė, jog tik panaikina Agentūros 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 2471(11.2.12E), tačiau neįpareigojo Agentūros iš naujo įvertinti 2014 m. Paraiškos, nepaneigia Agentūros teisės įstatymuose nustatytos pareigos atlikti išsamų 2014 m. Paraiškos vertinimą ir priimti motyvuotą sprendimą. Atkreiptina, kad Komisija, sprendimu panaikindama Agentūros 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 2471(11.2.12E), nevertino Agentūros reikalavimo dėl susidariusios skolos grąžinimo teisėtumo iš esmės. Aptartais argumentais pripažinus, kad Agentūra turėjo teisinį pagrindą peradministruoti 2014 m. Paraišką ir priimti naują sprendimą, todėl pareiškėjos argumentai, kad Agentūra priimdama Sprendimą pažeidė gero administravimo ir kt. principus bei atliko piktnaudžiavimo veiksmus, vertintini nepagrįstais.
15. Pareiškėja Sprendimo neteisėtumą taip pat įrodinėja ir tuo, kad Agentūra neteisingai paskaičiavo ploto, viršijančio tinkamą paramai plotą, procentinę išraišką. Pareiškėjos teigimu, ji faktiškai deklaravo 29,99 ha remiamos pasėlių grupės plotą, o Agentūra nustatė 24,43 ha faktinį remiamos pasėlių grupės plotą, t. y. mažesnį 5,56 ha ir šis plotas atitinka 18,54 proc. nuo pareiškėjos deklaruotų 29,99 ha ploto. Pagal AGRO taisyklių 37.1.3 papunktį (redakcija, galiojusi 2014 m. Paraiškos pateikimo vertinimui metu), parama gali būti neskiriama, kai deklaruotas remiamos pasėlių grupės plotas viršija faktinį daugiau kaip 20 proc. faktinio ploto. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjos deklaruotas remiamos pasėlių grupės plotas faktinį plotą viršijo mažiau nei 20 proc. faktinio ploto, todėl pareiškėjai priklauso parama pagal Programos Priemonę Eko.
16. Iš AGRO taisyklių 37.1.3 papunkčio nuostatos matyti, kad parama skiriama, kai deklaruotas remiamos pasėlių grupės plotas neviršija faktinio ploto daugiau kaip 20 proc. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pareiškėja deklaravo 5,56 ha daugiau nei nustatytas faktinis remiamos pasėlių grupės plotas – 24,43 ha, todėl apskaičiuojant imamas nustatyto faktinio remiamos pasėlių grupės ploto rodiklis (šiuo atveju 24,43 ha), kaip ir nurodo Agentūra, o ne deklaruoto remiamos pasėlių grupės ploto (29,99 ha) rodiklis. Pareiškėja apskaičiuodama viršijusio ploto procentinę išraišką taikė neteisingą formulę (skaičiavo taikydama deklaruoto (29,99 ha) ploto rodiklį, o ne faktinio ploto – 24,43 ha)), todėl priėmė neteisingą išvadą, kad deklaruotas remiamos pasėlių grupės plotas faktinį plotą viršijo tik 18,54 proc., t. y. mažiau nei AGRO taisyklių 37.1.3 papunktyje nustatytą 20 proc.
17. Agentūra peradministravo 2014 m. Paraišką, kurioje nurodytų duomenų patikrą vietoje atliko 2014 m. liepos 15 d., todėl Agentūra pagrįstai vadovavosi pagal Patikros atlikimo laiką galiojusia AGRO taisyklių redakcija, kurių 37.1.3 papunktyje buvo nustatyta, kad parama neskiriama, kai nustatytas didesnis kaip 20 proc. faktinio ploto tyčinis neteisingas deklaravimas.
18. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Taigi, tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė Agentūros neteisėtų veiksmų (viena iš privalomųjų įrodyti sąlygų), todėl pareiškėja neturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, skundas šioje dalyje taip pat negali būti tenkinamas.
20. Apibendrinus darytina išvada, kad įvertinus skundžiamo sprendimo teisėtumą, darytina išvada, kad atsakovė nustatytas ginčo situacijos faktines aplinkybes įvertino ir ištyrė aktualių teisės aktų nuostatų apimtyje, priėmė pagrįstą faktines aplinkybes atitinkantį 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. SP1-3911 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kurio naikinti, kaip nepagrįsto, nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju nenustačius vienos iš esminių sąlygų – Agentūros neteisėtų veiksmų, pareiškėja neturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą.
21. Netenkinus pagrindinių reikalavimų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.