Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2022-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-135-1053/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-03-22
Bylos Nr.
1-135-1053/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14721-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Kaltinamasis
J. J.
Nukentėjusysis
S. J.
Advokatai
Mykolas Girdiušas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-135-1053/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14721-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.4.1.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė,sekretoriaujant Violetai Budžienei, Gretai Karmazienei, Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Alvydui Valiukevičiui, Mindaugui Jancevičiui,kaltinamajai J. J., jos gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui,nukentėjusiajam S. J. (S. J.),vertėjams Rimantui Skuratovičiui, Virginijai Peterienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), valytoja, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. sunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: ji 2021 m. gegužės 9 d. apie 9.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje žodinio konflikto metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia virtuviniu peiliu dūrė savo šeimos nariui – sutuoktiniui S. J. į krūtinę, tuo padarydama nukentėjusiajam S. J. krūtinės ląstos dešinės pusės priekiniame paviršiuje, ties VI šonkauliu durtinę - pjautinę žaizdą su kraujavimu į krūtinplėvės ertmę, tokiu būdu ji sunkiai sužalojo savo šeimos narį - sutuoktinį S. J.

Šiais savo veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamoji J. J. teisiamajame posėdyje kaltę dėl padarytos veikos pripažino ir parodė, kad su vyru atvažiavo į svečius pas V., buvo vyro gimtadienis. Dar buvo kaimynai užėję, jų vardų, pavardžių nežino. Jie pasėdėjo, vyrai degtinės išgėrė, ji tik keturias stiklines alaus išgėrė. Paskui ramiai sėdėjo kambaryje, išgirdo skambutį, jos vyrui paskambino ir tuo metu norėjo išeiti į lauką ir girdėjo, kad jis su kita kalbasi, ir jis ją (kaltinamąją) sustabdė, ir šoko būsenoje, taip ranka trinktelėjo nestipriai. Taip atsitiko, kad ji smogė, išbėgo į lauką, jis paskui ją, sako, ką tu pridarei, padavė jai pakelį cigarečių, alaus ir ji išėjo. Po to vakare atvažiavo ekipažas ir ją pasiėmė. Truputį buvo apsvaigusi nuo alkoholio, susinervino. Vyrui peiliu sudavė virtuvėje. Jie virtuvėje su vyru dviese buvo. Taip padarė todėl, kad jis bendravo su buvusia sugyventine, jai (kaltinamajai) apmaudu buvo. Jis pragyveno su buvusia sugyventine 13 metų, jis galėjo ją paimti į žmonas, o jai (kaltinamajai) nemalonu. Nepamena, kiek kartų sudavė peiliu, ir kaip vyras reagavo po smūgio, ji buvo šoke, negali prisiminti. Iš karto ji paėmė cigaretes, jai padavė alaus ir ji išėjo iš ten, jis liko ten. Išėjo, kad nekiltų konfliktų. Tarp jos ir vyro dažnai būdavo konfliktų. Toks įvykis pirmas. Nėra vienas kito atžvilgiu naudoję smurto. Dabar vyras paskambina, paklausia, žino, kur dirba, būna į darbą ateina, cigarečių perduoda. Bendrauja, jie ne kartu gyvena. Atsiprašė dėl to, kas nutiko, jis sakė pažiūrės ar atleis, ar ne. Ji buvo uždaryta, neturėjo kaip paskambinti, todėl negalėjo pasidomėti apie vyro sveikatą. Po to jam visi skambino, ji (buvusi žmona) skambino, o ji (kaltinamoji) neturėjo dėl ko jam skambinti. 10 metų kartu su vyru gyveno. Gal ir turi truputį bėdų su alkoholiu. Būna, kad gali gerti, ir gali negerti. Išgeria alaus, negali pasakyti, kiek per vakarą alaus išgeria. Tai nėra gerai. Alus, kurį gėrė įvykio metu, buvo 7,5 laipsnių stiprumo. Ji visą laiką dirbo, sutuoktinis taip pat dirbo. Kai suskambėjo telefonas, vyras nestipriai trinktelėjo jai. Tai buvo virtuvėje. Nuo trinktelėjimo veidas buvo truputį paraudonavęs. Ji tuo metu neturėjo rankoje nieko. To paraudonavimo niekas nematė, medicininės pagalbos nesikreipė. Ji po ligoninės nieko negalėjo prisiminti, turi problemų su atmintimi, todėl pirmuose parodymuose nenurodė, kad jai buvo trenkta. Kai vyrui skambino, ji kambaryje sėdėjo ant sofos. Jos sutuoktinis išėjo į virtuvę, ji dar pasėdėjo, paskui išėjo, norėjo išeiti, ją vyras sustabdė, jis tuo metu telefonu kalbėjo. Pokalbį girdėjo, gal ir garsiakalbis buvo įjungtas, todėl suprato, kad jis kalbasi su buvusia savo sutuoktine. Kai ji nuėjo į virtuvę, prie bendro stalo sėdėjo šeimininkas ir ji. Ankščiau nebuvo panaudojusi peilio prieš savo sutuoktinį. Tuo metu peilis buvo virtuvėje, ant stalo. Ji susinervino, todėl nutarė peiliu smogti, taip atsitiko, jai dėl to apmaudu. Peilį paskui į vietą padėjo. Nėra tinkama peiliu reaguoti į tokią situaciją, gailisi dėl tokių savo veiksmų. Vyro bendravimas su buvusia ją žeidžia, jai apmaudu, ji nervinga, jos tokia nervinė sistema. Ji tiesiog nesusivaldė emociškai. Dūrė prie širdies, į paširdžius, netikėtai čia taip.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusysis S. J., apklaustas teisiamajame posėdyje sutiko duoti parodymus dėl savo sutuoktinės kaltinamosios J. J. ir parodė, kad gegužės 8 dieną buvo jo gimtadienis, iš ryto atėjo pas V. K. „taisyti sveikatą“. Jie sėdėjo prie stalo, paskambino jo buvusi žmona - sugyventinė, jis nuėjo į virtuvę, kalbėjo telefonu ir ji (kaltinamoji) įėjo iš galo. Jis pasakė, eik iš čia, ji susinervino, paėmė peilį vieną kartą trenkė, ir antrą kartą. Jis ją išvarė, padavė jai cigarečių, alaus ir ji išėjo. Sėdėjo toliau, gėrė, jis pradėjo blogai jaustis, iškvietė greitąją, atvažiavo greitoji ir policija, ir jį nuvežė į ligoninę, po to padarė operaciją ir viskas. Be jo ir V. K., dar buvo kaimynas ir V. K. svainis – V. P. Užkliudė J. su ranka, su delnu mosteldamas ranką atgal, sakė kaltinamajai, kad čia ne jos reikalas, kad su A. kalba. Jam kaltinamoji vieną kartą pataikė. Ji vieną kartą sudavė. Nematė, iš kur ji tą peilį paėmė ir kad ji turi peilį, jis stovėjo prie durų į lauką, tik smūgis buvo. Viskas įvyko labai greitai, gal minutė laiko, pats nieko nesuprato. Iš karto po to sakė, kad varytų iš čia, padavė cigarečių, alaus ir išvarė ją. Po to jie sėdėjo, lyg tai nieko nebuvo, kraujo nebuvo, o po to pradėjo jaustis vis blogiau. Neprisimena, ar policijos pareigūnams, medikams iš karto papasakojo, kas nutiko. Pasakojo, kad kažkokie kiti žmonės taip padarė, nes girtas buvo, nenorėjo, kad byla būtų. Su J. dabar telefonu susiskambina, ateina į darbą pas ją, ir viskas. Kalbėjosi su ja apie šitą įvykį, ji atsiprašė, jis jai atleidžia. Jis trečią dieną po įvykio išėjo į darbą, gerai jautėsi. Fizinį darbą dirba ir galėjo normaliai dirbti. Jokių pasekmių nejaučia. Buvo vieną kartą, kad kaltinamoji jį pagąsdino, paėmė peilį, bet tai buvo seniai, jis taip pat girtas buvo. Ji nesudavė peiliu, tik pagąsdino. Jam buvo netikėta, kad šį kartą sudavė su peiliu. Nemano, kad tai gali pasikartoti, ji jau turi patirties, galvoja, kad bijos. Mano, kad ji pasimokė. Kai susitinka su J., vartoja alkoholį kartu, tai vakare būna, abu vartoja, po darbo alaus išgeria, du-tris po 200 g. 10 metų pragyveno su J., turi su ja planų. Kairėje rankoje buvo telefonas, ji atėjo ir jis jai dešine ranka mostelėjo tuo tikslu, kad netrukdytų kalbėti, jis jai sakė, kad ne jos reikalas. Jis nežiūrėjo į tą pusę. Nepadarė sužalojimų jai, paraudonavo ir tiek, matė paraudonavimą tada, kai ją varė. Apklausiamas jis buvo po narkozės, todėl nelabai prisimena, ką kalbėjo policijoje. Nepamena, kodėl nurodė, kad dėl ankstesnio įvykio buvo kviesta policija, medikai. Ankstesnio įvykio metu nebuvo prisiliesta prie kūno peiliu. Nieko nepasakojo tiems asmenims, kurie buvo bute, jie iš karto atbėgo. Visi girti, nelabai prisimena. Yra ankščiau naudojęs smurtą prieš kaltinamąją, visada girtas. Tą dieną, iki šio įvykio, nebuvo jokių konfliktų tarp jų. Jie gegužės 9 dieną „taisė sveikatą“, nuėjo pas V. K. Nakvojo pas V. K., jis su jo sese draugavo. Jis buvo apsirengęs du megztinius, marškinėlius. Jam pataikė dešinėje pusėje, krūtinės srityje. Apie ką kalbėjosi su buvusia, ar J. girdėjo pokalbio detales, tai čia jų reikalas, jis ligoninėje gulėjo, tai pirma žmona skambino jam pasiteirauti kaip sveikata, paskui po ligoninės iš karto pasakė, nevažiuok į (duomenys neskelbtini), važiuok pas mane, tai jis pas ją nuvažiavo, po gimtadienio paskambino ir paklausė, kaip praėjo gimtadienis. J. girdėjo tą pokalbį, pas jį arba garsiakalbis būna įjungtas, arba būna ausinės. Jį tenkintų, kad teismas kaltinamajai skirtų bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Liudytojas V. K. (V. K.) apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad tą dieną buvo J. gimtadienis - gegužės 8 dieną, pas jį namuose šventė, o kitą dieną sekmadienį šventė gegužės 9 d., pagiriojosi. Buvo visi kambaryje, J. su S. sėdėjo ant vienos lovos, jis ant kitos, tada suskambo telefonas S., jis nuėjo į virtuvę, paskui jį J. išėjo. Paskui grįžo S. į kambarį, po kiek laiko pasakė, kad jam bloga ir jie iškvietė greitąją. Be jo paties pas jį buvo S., J. ir P., jis yra jo sugyventinės brolis. S. paskambino jo buvusi sugyventinė, jis išėjo į virtuvę kalbėtis telefonu, J. išėjo jam iš paskos, gal užpavydėjo. Virtuvėje tuo metu jie buvo dviese ir per virtuvę išėjo į lauką, nes jie kambaryje visi pagirioti kalbėjosi. S. su J. grįžo į kambarį gal po kokių 3 minučių, S. atėjo laikydamasis už krūtinės, pasakė „oi“, pradžioje jis nieko nesakė, nesiskundė, bet paskui jam bloga pradėjo darytis ir V. iškvietė greitąją. J. grįžo į kambarį su S., kol laukė greitosios ji buvo išėjusi kažkur, paskui grįžo, kai greitoji ir policija atvyko. Kaip suprato, S. J. peiliu įdūrė, jis sakė, kad įdrėskė jam, jie dar išgėrė ir paskui S. bloga pradėjo darytis. J. S. peiliu dūrė, jis taip suprato todėl, kad S. paskambino jo buvusi žmona ar sugyventinė, o J. užpavydėjo. Tarp S. ir J. susistumdymo nepastebėjo, ant J. veido paraudimų nepastebėjo. Visi buvo pas jį, S. vaišių ant stalo padėjo, paskui J. atėjo. J. su jais buvo ir gegužės 8 dieną, visi gėrė, daug išgėrė, visko - degtinės ir alaus, o 9 dieną vėl visi gėrė, pagiriojosi, gėrė tą patį, ką iš vakaro užsipirko. J. su S. gyveno, kaip jie bendravo namuose ir kokie jų buvo santykiai, nežino, jie kartu dirbo. Yra anksčiau S. sakęs, kad ir iki tol J. prieš jį yra smurtavusi ir per ranką trenkusi, ir į pilvą. S. prieš J. irgi yra ranką pakėlęs, ji su mėlynėmis vaikščiojo. Ar jie dabar bendrauja, nežino. Jis matė peilį ruda rankena, kuriuo buvo sužalotas S., jie prieš tai užkandą juo pjaustė, jis tik tą peilį ir matė ant stalo. Kraujo po sužalojimo ant peilio nematė, buvo girti visi, ne tas galvoje buvo. Mano, kad tuo peiliu ir dūrė J., nes kiti peiliai buvo spintelėje. S. megztiniai buvo sukruvinti, gal policija juos pasiėmė. Kraujo namuose nepastebėjo, o gal, kad girti buvo ir nepamatė. S. arba jo sugyventinė paskambino, arba jis jai ir jis tada išėjo pasikalbėti į lauką, apie ką jie kalbėjo, nežino.

Liudytojas V. P. (V. P.) apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad jie buvo pas K. namuose, kažkas paskambino S. ir jis išėjo pasikalbėti, J. jam iš paskos. Paskui jie grįžo ir S. pasakė, kad jam J. įdrėskė peiliu. Jie dar kelias valandas gėrė, paskui S. bloga pasidarė ir iškvietė greitąją. Tuo metu J. kažkur pasišalino. Jie gėrė keturiese, gėrė alų, degtinės atrodo, kad nebuvo. J. gėrė kartu su jais. Kas paskambino S., nežino. Jis išėjo į virtuvę, J. jam iš paskos, jie su K. liko kambaryje. S., kai grįžo, parodė dešinėje pusėje ties krūtine žaizdą, ji nekraujavo, manė, kad gal tik įdrėskė peiliu. O paskui jam bloga pasidarė, kraujuoti pradėjo. J. išėjo kažkur, gal suprato, ką padarė ir pasišalino. Kodėl taip tarp jų nutiko, nežino. Nieko apie jų tarpusavio santykius nežino. S. senai pažįsta. Negali pasakyti, ar pas juos yra anksčiau buvę panašių atvejų. Jam nėra žinoma, kad S. prieš J. būtų ranką pakėlęs. Gegužės 8 dieną jis nebuvo pas K., tik 9 dieną. J. neklausė, kodėl ji taip padarė, kad dūrė S.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas A. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau — Vilniaus aps. VPK) Kelių patrulių rinktinės Antros kuopos Pirmojo būrio vyriausiuoju patruliu. Patruliuojant kartu su D. P. 2021 m. gegužės 9 d. apie 14.28 val. iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), peiliu sužalotas žmogus. Atvykus nurodytu adresu vietoje buvo atvykusi Greitosios medicinos pagalba (toliau — GMP). Prie GMP automobilio pamatė, kad jame yra sužalotas vyras, kaip vėliau buvo nustatyta tai S. J., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su S. J., jis nurodė, jog jį peiliu sužalojo jo žmona J. J., nes kilo pavydo scena, nes jis skambino savo buvusiai žmonai. Bendravimo metu S. J. nenorėjo rašyti pareiškimo, o policiją iškvietė kai savijauta pablogėjo. Pagal elgesį matėsi, kad S. J. buvo neblaivus, sklido alkoholio kvapas. Po apžiūros vietoje, GMP išvežė S. J. į ligoninę. Būnant įvykio vietoje buvo bendrauta su V. K., kuris nurodė, kad S. ir J. J. buvo svečiuose pas jį, adresu (duomenys neskelbtini). V. K. nurodė, kad paties fakto, kai J. sužalojo S. nematė, nes buvo kitame kambaryje, kad J. dūrė peiliu S. sužinojo iš S. Taip pat V. K. nurodė, jog J. J. iš karto po įvykio pasišalino, t. y. pabėgo iš jo namo ir jis jos nematė. Daugiau vertingos informacijos liudytojas nesuteikė, tik nurodė kad J. J. pasišalino (duomenys neskelbtini) gatve kryptimi namų numerių didėjančia tvarka. Patikslinus įvykio aplinkybės įvykio vietoje, nuvažiavo ieškoti J. J.. Apvažiavus (duomenys neskelbtini) ir pabendravus su kaimo gyventojais jiems nepavyko surasti J. J. Kaimo gyventojai jos nematė. Kadangi jie nesurado įtariamosios, o jų pamaina artėjo prie baigos, informacija dėl J. J paieškos buvo perduota kitam policijos ekipažui (t. 1, b. l. 30-31).

Kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad Bendrojo pagalbos centro garso įrašų apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas garso įrašas „2021_05_09_14-26 03_37067474339“. Garso įrašo data 2021 m. gegužės 9 d. Garso įrašo pradžia: 14:26:03. Garso įrašo trukmė: 1 min. 47 sek. Garso įraše girdima, kaip į Bendrąjį pagalbos centrą skambina vyras prisistatęs V. V.(P. – teismo pastaba), kuris prašo sujungti su greitąja, nes pas draugą durtinė žaizda. Draugas sąmoningas, jį galimai peiliu sužalojo jo sugyventinė. Asmens, kuris sužalojo vietoje jau nėra (t. 1, b. l. 20-21).

Iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas pirmas vaizdo įrašas ,,2021_0509_145027_012“, kurio data 2021 m. gegužės 9 d., trukmė 5 min 42 sek. Įraše matoma, kad pareigūnai važiuoja į iškvietimą. Atvykę, pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina link greitosios medicinos pagalbos automobilio „5604“. Tik pareigūnui priėjus, medicinos darbuotoja jam sako, kad yra dešinėje pusėje krūtinės ląstoje durtinė žaizda. Pareigūnui paklausus, ar išveža, medicinos darbuotoja atsako: išvežam, nežinau koks ten peilis buvo, bet dešinėje pusėje. Matome, kad priėjo dar vienas pareigūnas. Vienas iš pareigūnų sako: reikia jo paklausti kas ten buvo. Medicinos darbuotoja sako: mašinoj sėdi, sako per mišką smogė ir išėjo. Va iš šito namo (rodo pirštu ant namo), mus kvietė 46, bet va galit atiduoti, nes nereikalingas (atiduoda pareigūnui pasą). Toliau matome, kad greitosios pagalbos automobilio viduje sėdi vyras, prie kuriuo priėjo pareigūnai. Pareigūnas šiam vyrui atiduoda asmens dokumentą – pasą. Pareigūnas tikslina aplinkybės, klausia kas jį sužalojo. Pokalbis vyksta rusų kalba. Į pareigūno klausimus vyras atsako: nesvarbu, nežinau kas. Kitas pareigūnas paklausė, kokiomis aplinkybėmis viskas įvyko. Į tai vyras atsako: ėjau iš (duomenys neskelbtini), va čia per mišką ėjau, paėmė sudavė. Pareigūnas tikslina kaip sudavė, iš priekio. Vyras atsako: va čia, į krūtinę. Pareigūnas klausia, ar matė kas. Vyras atsako: nepilnamečiai. Pareigūnas klausia, kiek jų buvo. Vyras atsako: jų buvo trys. Pareigūnas klausia, kaip jie atrodė. Vyras atsako: na aš nepamenu, aš ėjau pas draugą. Pareigūnas klausia: pas šitą draugą? Vyras atsako: taip. Girdisi kito vyro balsas, kuris sako: S., nemeluok, sakyk tiesą, nėra kam meluoti. Į tai vyras atsako lenkų kalba: nenoriu jos sodinti. Nu žmona man sudavė. Pareigūnas klausia, kur jo žmona. Į tai vyras atsako: nežinau nieko. Pareigūnas klausia, kur vyras pats gyvena. Į tai vyras atsako: (duomenys neskelbtini). Pareigūnas tikslina pas vyrą, kur jam buvo suduota. Vyras į tai atsako: sakau, nesakau, aš nenoriu. Aš paskambinau savo pirmajai žmonai, ji paėmė ir sudavė. Nenoriu jos sodinti. Pareigūnas klausia, kur jie gyvena su žmona. Į tai vyras atsako: prašau nereikia šito, aš Jūsų prašau, nenoriu jos sodinti. Ji mane jau trečią kartą. Aš pasakiau, nesodinsiu jos ir viskas. Medicinos darbuotoja pareigūnui sako, kad nėra žinoma ant kiek giliai, bet nekraujuoja. Pareigūnas klausia, kokiu adresu gyvena. Į tai vyras atsako: Lietuvoje. Lietuvoje aš gyvenu. Viskas, prašau, aš sakau nenoriu jos sodinti. Nėra adreso. Pas draugą užėjo, na sudavė ir sudavė. Pas mane nėra registracijos. Viskas važiuojam. Medicinos darbuotoja pareigūnui sako, kad nešviežiai padaryta, ne dabar. Taip pat girdisi kaip vyras su atėjusi vyru kalbasi. Stovintis prie automobilio sako sėdinčiam automobilyje vyrui (nukentėjusiajam): kam? Vyras atsako: tai ką aš ją pasodinsiu. Pareigūnas vyro klausia, kada viskas įvyko. Į tai vyras atsako: šiandien. Medicinos darbuotoja ir pareigūnas klausia vyro kelintą valandą apytiksliai tai buvo. Vyras sėdintis greitosios medicinos automobilyje paėmė mobilaus ryšio telefoną ir kažką žiūri, o po to atsako: 9 valandą. Pareigūnai pradeda bendrauti su stovinčiu vyru šalia greitosios medicinos pagalbos automobilio ir klausinėja įvykio aplinkybės. Stovintis vyras sako: nėra ko slėpti. Girdisi kaip iš automobilio vyras atsako: na gerai, žmona. Pareigūnai stovinčio vyro klausia: ar jis žino, kur gyvena jo žmona? Stovintis vyras atsako: aš žinau kur ji randasi. Parodo ranka į kelią. Pareigūnas klausia vyro vardą ir pavardę žmonos. Vyras atsako: J. J. Pareigūnas patikslina, ar ji jam peiliu dūrė. Į tai vyras atsako: Taip. Pas mane gimtadienis buvo. Medicinos darbuotoja klausia: Ji turbūt irgi išgėrusi? Vyras atsako: Taip. Įrašas baigiasi.

Apžiūrimas atras vaizdo įrašas ,,2021_0509_145527_013“, kurio data 2021 m. gegužės 9 d., trukmė 48 sek. Toliau vyras sėdintis automobilyje sako: aš neslepiu, pas mane gimtadienis. Važiuojam. Pareigūnas klausia sėdinčio vyro, kurioje vietoje viskas nutiko. Į tai vyras atsako: pas draugą, va čia (parodė pirštu į namą). Pareigūnas tikslina parodydamas į namą. Vyras atsako: taip. Aš išėjau su pirma žmona pasikalbėti, ji paėmė ir dūrė ir viskas. Pareigūnai klausia stovinčio vyro, kur randasi peilis, kokiu peiliu. Į tai stovintis vyras atsako: aš net nemačiau kokiu peiliu. Pareigūnas klausia sėdinčio vyro, kur jis susiruošė ir liepė sėdėti greitosios automobilyje. Medicinos darbuotoja sako: niekur neik, važiuosim. Įrašas baigiasi.

Apžiūrimas trečias vaizdo įrašas ,,2021_0509_150403_014“, kurio data 2021 m. gegužės 9 d., trukmė 1 min 05 sek. ir ketvirtas vaizdo įrašas ,,2021_0509_150508_015“, kurio data 2021 m. gegužės 9 d., trukmė 1 min 04 sek. Matoma, kad pareigūnai ieško J. J., kuri sužalojo vyrą. Ieško klausdami vietinių gyventojų ir užeidami į namą, kur galimai ji gali būti. Tačiau J. J. nesurado (t. 1, b. l. 25-27).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas gyvenamasis namas yra (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu matomas vieno aukšto medinis, rudos spalvos namas su baltos spalvos langais ir šlaitiniu stogu. Namo teritorija yra neaptverta, laisvai praeinama. Aplink namą yra žalios vejos zona. Namo teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Nuo važiuojamosios kelio dalies, iš dešinės pusės, matomas baltos spalvos blokelių mūro priestatas su įėjimu į namo vidų. Priėjus prie priestato, iš kairės pusės, prie namo sienos stovi staliukas ir kėdės. Priestatas neturi durų. Užėjus į priestatą, iš kairės pusės, yra medinės durys. Apžiūros metu durys yra atidarytos. Užėjus pro duris, patenkama į prieškambarį. Prieškambaryje ant sienų kaba rūbai, bei ant grindų guli įvairus daiktai. Dešiniau yra durys į namo vidų. Užėjus pro duris, patenkama į virtuvę. Virtuvės grindys yra medinės. Iš dešinės stovi dujų balionas, kėdė ant kuriuos stovi kibiras, šiukšliadėžė ir automobilis akumuliatorius. Dešiniau yra virtuvės baldai su dujinę viryklę, mikrobangų krosnelę šalia ir šaldytuvu kitoje virtuvėj baldų pusėje. Ant virtuvės baldų stalviršio stovi lėkštės su maisto likučiais, aliejaus buteliu, mėsmalė, radijo imtuvas, stiklainiai ir kiti daiktai. Prie šaldytuvo, ant patiesto rudos spalvos rankšluosčio, guli apversti indai, šakutės ir peilis su medine rankena. Peilis su medine rankena paimtas ir supakuotas į dėžutę Nr. 2. Užėjus į virtuvė, iš kairės pusės prie sienos stovi skalbimo mašina už kuriuos yra darbo stalas su įvairiais daiktais ant jo ir jame. Toliau yra pečius. Už pečiaus yra praėjimas į kitą namo kambarį. Kambaryje, priešais įėjimą, stovi dvi kartoninės dėžės viena ant kitos su padėtomis kelnėmis ant viršaus. Už dėžių, yra sofa su patalyne ant jos. Už sofos stovi darbo stalas su kėdė priešais stalą. Ant stalo guli rūbai. Ant grindų, tarp kėdės ir sofos guli juodos spalvos vilnonis megztinis bei pilkos ir mėlynos spalvos megztinis. Ant pilkos ir mėlynos spalvos megztinio, ant dešinės pusės yra plėštinė, apie 1,5 cm. skylė. Vilnonis megztinis paimtas ir supakuotas į voką Nr. 3. Pilkos ir mėlynos spalvos megztinis tai pat paimtas ir supakuotas į voką Nr. 4. Užėjus į kambarį, kairėje pusėje yra krosnis. Už krosnies stovi sofa su patalyne ant jos. Už sofos stovi stalas ant kuriuo yra televizorius bei kiti daiktai. Priešais stalą stovi kėdė su rūbais ant jos. Užėjus į kambarį, tiesiai, prie sienos stovi sekcija su spinta. Priešais sekciją stovi du foteliai vienas šalia kito. Ant fotelių guli rūbai. Šalia stovi spintelė su televizoriumi. Priešais fotelius stovi kavos staliukas su puodeliais ant jo. Kambario grindys yra medinės. Apžiūrėjus namą grumtynių ar kitų smurto požymių nerasta. Namo vidus vaizdo stebėjimo kameromis nestebimas (t. 1, b. l. 33-46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1382/2021 (01) nurodyta, kad S. J. nustatyta krūtinės ląstos dešinės pusės priekiniame paviršiuje, ties VI šonkauliu durtinė - pjautinė žaizda su kraujavimu į krūtinplėvės ertmę, padaryta duriančių pjaunančių savybių turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Nustatytas sužalojimas remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatyto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 72-74).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-195/2021 nurodyta, kadangi J. J. diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas bei esant duomenų apie epilepsijos sąlygotus impulsų kontrolės sutrikimus, tikslinga objektyviai įvertinti J. J. psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl rekomenduojama jai skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b. l. 137).

Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-200/2021 nurodyta, kad įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2021 m. gegužės 9 d.) J. J. konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas; pagal savo psichikos būklę ji tuo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu J. J. konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas: pagal savo psichikos būklę ji gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Pagal J. J. psichikos būklę, ji gali būti apklausiama ir gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime bei teismo posėdyje. J. J. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (t. 1, b. l. 172-175).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašoma atlyginti nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas (t. 1, b. l. 78-79).

Nutarimas pripažinti civiliniu ieškovu, iš kurio matyti, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 83-84).

Iš (duomenys neskelbtini) darbuotojo charakteristikos matyti, kad J. J. dirba (duomenys neskelbtini) padalinyje, patalpų tvarkytojos pareigose nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d., yra pareiginga, tvarkinga, visuomet ateina laiku į darbą, paslaugi ir nekonfliktiška.

Įvertinęs pirmiau aptartų įrodymų visumą teismas daro išvadą, jog kaltinamajai J. J. pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Kaltinamoji kaltę pripažino visiškai, parodė kad vyrui kalbantis su buvusia sugyventine, ji iš pavydo sudavė vyrui peiliu. Nukentėjusysis S. J. visiškai patvirtino tokius kaltinamosios parodymus. Liudytojai V. K. ir V. P., nors paties smūgio sudavimo nematė, patvirtino, kad S. J. kažkas paskambino, jis išėjo į virtuvę kalbėtis, J. J. išėjo jam iš paskos, neužilgo S. J. grįžo, parodė žaizdą krūtinėje ir pasakė, kad tai padarė J. J. Šiuos parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Taigi yra įrodyta, kad J. J. žodinio konflikto metu tyčia virtuviniu peiliu dūrė savo šeimos nariui – sutuoktiniui S. J. į krūtinę, tuo padarydama nukentėjusiajam S. J. specialisto išvadoje nustatytą sužalojimą - krūtinės ląstos dešinės pusės priekiniame paviršiuje, ties VI šonkauliu durtinę - pjautinę žaizdą su kraujavimu į krūtinplėvės ertmę, kuri kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu J. J. sunkiai sužalojo savo šeimos narį - sutuoktinį S. J. Kaltinamoji veikė netiesiogine tyčia, nes ji, suduodama S. J. smūgį peiliu į krūtinę, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių savo veiksmų gali sunkiai jį sužaloti, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. J. J. padaryta nusikalstama veika visiškai atitinka BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Pasitvirtino ir kaltinime J. J. inkriminuojama jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad ji veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors neblaivumas jai nebuvo nustatytas alkotesteriu, nes iškart po įvykio ji pasišalino ir pareigūnai neturėjo galimybės to padaryti, ji patvirtino, kad vartojo alkoholį, nukentėjusysis ir liudytojai V. K. ir V. P. taip pat parodė, kad J. J. kartu su jais vartojo alkoholį tiek dieną prieš įvykį, tiek tą pačią dieną. J. J., aiškindama savo elgesio priežastis, parodė, kad buvo truputį apsvaigusi nuo alkoholio, susinervino. Taigi suvartotas alkoholis neabejotinai turėjo įtakos jos veiksmams.

Baigiamojoje kalboje kaltinamosios gynėjas nesutiko su kaltinamosios veikos kvalifikacija. Gynėjo nuomone, kaltinamosios veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 136 straipsnį, nes jos veiksmai buvo padaryti staiga labai susijaudinus dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio ją nukentėjusiojo poelgio – J. J. veiką padarė dėl savo vyro buvusios sugyventinės skambučio nukentėjusiajam sukelto didelio pavydo. Teismas su šiais gynėjo argumentais nesutinka.

Pagal BK 136 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio. Staigus didelis susijaudinimas reiškia fiziologinio afekto būseną, kai patirtas emocinis stresas labai susilpnina asmens gebėjimą suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus. Šią būseną turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis ir ji nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, o prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė - psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Be to, veika, padaryta staiga labai susijaudinus, gali būti pripažįstama tik nustačius, kad nukentėjusiojo poelgis atitinka BK 136 straipsnio dispozicijoje aprašytas sąlygas ir tik esant jų visumai kaltininko veika kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas labai susijaudinus. Aptariamo straipsnio prasme, neteisėtas poelgis yra tada, kada padaromas teisės pažeidimas, kėsinantis į kaltininko ar jam artimo žmogaus sveikatą, kitas teises ar teisėtus interesus. Itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis yra tyčiniai veiksmai, prieštaraujantys moralės bei dorovės principams, pažeidžiantys žmogaus garbę ir orumą ir galintys taip paveikti kaltininką, kad sukeltų jam labai didelį susijaudinimą, fiziologinio afekto būseną (Lietuvos Apeliacinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-307/2020)

Kaltinamoji nurodė, kad vyrui peiliu smogė dėl to, kad jis bendravo su buvusia sugyventine, vyro bendravimas su buvusia ją žeidžia, jai buvo apmaudu, ji susinervino. Iš kaltinamosios, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, kad minėtas telefoninis pokalbis įvyko ne nukentėjusiojo iniciatyva – buvusi sugyventinė paskambino nukentėjusiajam S. J. Teismas sutinka, kad nukentėjusiojo bendravimas su buvusia sugyventine kaltinamajai galėjo sukelti neigiamas emocijas, tačiau tokie nukentėjusiojo veiksmai negali būti laikomi kaip prieštaraujantys moralės ir dorovės principams, pažeidžiantys žmogaus garbę ir orumą ar galintys taip paveikti kaltininką, kad sukeltų jam labai didelį susijaudinimą ar fiziologinio afekto būseną. Iš teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-200/2021 matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu J. J. pagal savo psichikos būklę galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taigi nėra pagrindo pripažinti egzistavus BK 136 straipsnio dispozicijoje nurodytas sąlygas. Nors iš kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad S. J. nestipriai trinktelėjo kaltinamajai, norėdamas atgalia ranka ją atstumti, kad netrukdytų pokalbiui, kaltinamoji, kaip savo elgesio priežastį vis tik nurodo ne kaltinamojo suduotą smūgį, o pavydą dėl jo pokalbio su kita moterimi, kas, kaip jau aptarta, nelaikytina neteisėtu ar itin įžeidžiančiu poelgiu.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios J. J. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl teismas pripažįsta jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajai J. J., teismas atsižvelgia į jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos sukeltas pasekmes, kaltinamosios asmenybę.

Vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Kadangi nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis), šio straipsnio sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Kaltinamoji padarė labai sunkų nusikaltimą, tačiau nusikalto esant netiesioginei tyčiai pasekmių atžvilgiu. Nukentėjusiojo elgesys bendraujant su buvusia sugyventine, ranka atstumiant J. J., kad netrukdytų pokalbiui, nors ir nėra itin įžeidžiantis BK 136 straipsnio prasme, tačiau kaltinamajai buvo nemalonus, sukėlė neigiamas emocijas. Iš kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad nusikalstama veika padaryta spontaniškai, nebuvo planuojama. Vertinant nusikalstama veika sukeltas pasekmes pažymėtina, kad sunkus sveikatos sutrikdymas apima platų spektrą kūno sužalojimų, nuo sukeliančių itin sunkias, negrįžtamas pasekmes (pvz., regos netekimas arba 30 proc. darbingumo netekimas ir kt.), iki santykinai mažiau pavojingų. Šiuo atveju sveikatos sutrikdymas pripažintas sunkiu pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (Kolegialių institucijų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. V-298/158/A1-86) 6.6.9 punktą dėl to, kad nustatytas krūtinės ląstos ertmės kiauryminis sužalojimas, kuris gali būti nustatytas su ar be vidaus organų pažeidimo. Šiuo atveju nenustatyta vidaus organų pažeidimo. S. J. nurodė, jog sužalojimo pasekmių nejaučia, trečią dieną po įvykio galėjo dirbti fizinį darbą, gerai jautėsi. Akivaizdu, kad S. J. padarytas sveikatos sutrikdymas sąlyginai lengvesnio pobūdžio, nei dauguma Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse įtvirtintų sunkių sveikatos sutrikdymų. Sprendžiant dėl bausmės skyrimo svarbi ir nukentėjusiojo pozicija: jis kaltinamajai atleido, toliau su ja bendrauja, turi su ja gyvenimo planų, nuo pat įvykio nenorėjo, kad kaltinamajai būtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė (tai patvirtina vaizdo įrašai iš greitosios medicinos pagalbos automobilio). S. J. nurodė, kad jį tenkintų, jei teismas kaltinamajai skirtų bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, civilinio ieškinio byloje nereiškė. Nors vaizdo įrašuose S. J. užsimena apie anksčiau esą buvusius panašius įvykius, ir būtent tai akcentuoja prokuroras prašydamas skirti kaltinamajai realią laisvės atėmimo bausmę, teisme S. J. tai paneigė, nurodęs, kad yra buvęs atvejis, kai J. J. jam grasino peiliu, tačiau nesudavė, peiliu jo nepalietė, o nagrinėjamas įvykis jam buvo labai netikėtas. Liudytojas V. K. apie anksčiau galimai vartotą smurtą nurodė tik iš S. J. žodžių, pats to nebuvo matęs, ir priešingai, nurodė žinantis, kad S. J. yra pakėlęs ranką prieš sutuoktinę ir ne kartą matęs J. J. su mėlynėmis.

Atsižvelgdamas į pirmiau išvardintas aplinkybes, skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas nustatė, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo vietą, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Taip pat, įvertinęs kaltininkės asmenybę, teismas nustatė, kad laisvės atėmimo bausmės jai paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nurodytoms aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Teismas, vertindamas kaltininkės asmenybės pavojingumą, atsižvelgė į jos elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo ir priėjo prie išvados, kad kaltinamosios J. J. asmenybės pavojingumas nėra didelis. Kaltinamoji nuo pat pradžių visiškai pripažino kaltę, davė nuoseklius parodymus apie bylos aplinkybes, veika padaryta spontaniškai, vienkartinio pobūdžio, teisiamoji teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. J. J. anksčiau neteista, administracine tvarka bausta, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, dirba, darbe charakterizuojama teigiamai, nukentėjusiojo atsiprašė. Be to, teismas įvertintina tai, kad kaltinamosios atskyrimas nuo darbo, šeimos, artimųjų gali neigiamai paveikti jos socialinius ryšius, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus ją nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, J. J. skiriant bausmę pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina švelnesnė, negu įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta bausmė. J. J. skiriama maksimali įstatymo nustatyta laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus, kurie padės pasiekti bausmės tikslus. Taip pat, kadangi nusikalstama veika padaryta šeimos nariui, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. J. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. gegužės 9 d. 23.40 val. iki 2021 m. gegužės 10 d. 16.25 val. (viena diena) (t. 1, b. l. 100, 116). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, kaltinamosios laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į jai paskirtąją bausmę. Kardomoji priemonė paliekama nepakeista ir panaikinama nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš kalto asmens priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 468,94 eurų turtinę žalą dėl nukentėjusiojo S. J. gydymo ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Iš byloje pateiktų duomenų dėl žalos PSDF biudžetui apmokėjimo matyti, kad žala už S. J. gydymą yra 468,94 eurų.

Kaltinamosios J. J. su nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalies nuostatomis, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iš PSDF biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamosios J. J. nusikalstama veika PSDF biudžetui buvo padaryta 468,94 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už S. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Tokiu būdu, iš kaltinamosios Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos S. J. gydymo išlaidos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškino, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškinio reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Todėl civilinei ieškovei priteistinos 5 (penkių) procentų metinės palūkanos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo įvykdymo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai - peilis, nukentėjusiojo trumpų rankovių marškinėliai, vilnonis megztinis, pilkos ir mėlynos spalvos megztinis, perduoti saugoti pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2021 m. liepos 1 d. nutarimą (b. l. 63) ir saugomi Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje (2021 m. liepos 8 d. kvitas B, serija BBB Nr. VRPK004397) (b. l. 64), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu sunaikintini, DVD laikmena (1 vnt.), prijungta prie baudžiamosios bylos, paliktina saugoti prie šios baudžiamosios bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. sausio 17 d. rašte Nr. (12.32Mr) PT-458) nurodo, kad kaltinamajai J. J. šioje baudžiamojoje byloje ir ikiteisminiame tyrime advokatas Mykolas Girdiušas teikė antrinę teisinę pagalbą. (t. 2, b. l. 9) Iš advokato M. Girdiušo pranešimo apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidas matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 301,29 eurų. Teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi konstatavo, jog gynėjo dalyvavimas būtinas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teismas priimdamas sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Kaltinamoji dirba UAB (duomenys neskelbtini), valytoja, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gyvena nuomojamame bute, neturėjo galimybės atvykti į teismo posėdį ir apie neatvykimą pranešti telefonu, paskutinio žodžio metu nurodė, kad yra nedarbinga, ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad dėl persirgtos Covid-19 ligos ilgą laiką buvo nedarbinga. Šiuo nuosprendžiu patenkinus Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, iš J. J. yra priteistas turtinės žalos atlyginimas, palūkanos, taip pat kartu su bausme jai nustatytas įpareigojimas atlyginti turtinę žalą, kurio nevykdant gali būti priimamas sprendimas pakeisti laisvės apribojimo bausmę griežtesne bausme. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. J. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš J. J. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirti jai laisvės apribojimą dvejiems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

1) bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

2) bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti alkoholio (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas);

4) per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir J. J. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šią priemonę įvykdyti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. gegužės 9 d. 23.40 val. iki 2021 m. gegužės 10 d. 16.25 val. (viena diena), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir paskirtosios laisvės apribojimo bausmės laiką sumažinti 2 (dviem) dienomis.

Kardomąją priemonę J. J. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš J. J. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 468,94 eurų (keturi šimtai šešiasdešimt aštuonis eurus ir 94 ct) nukentėjusiojo S. J. gydymo išlaidų atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nepriteisti iš J. J. valstybės naudai 301,29 eurų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – peilį, nukentėjusiojo trumpų rankovių marškinėlius, vilnonį megztinį, pilkos ir mėlynos spalvos megztinius, perduotus saugoti pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2021 m. liepos 1 d. nutarimą ir saugomus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje (2021 m. liepos 8 d. kvitas B, serija BBB Nr. VRPK004397) sunaikinti; DVD laikmeną (1 vnt.), prijungtą prie baudžiamosios bylos, palikti saugoti prie šios baudžiamosios bylos

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Ugnė GailiūnienėNuorašas tikras