- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-15
- Bylos Nr.
- I-5953-580/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05665-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti 14 492,75 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškino, kad nuo 2011-02-21 iki 2012-03-05 pareiškėjas buvo kalinamas šiurkščiai pažeidžiant jo teises, todėl jam buvo padaryta žala. Tvirtina, kad neturtinę žalą padarė Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) bei Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, kuris pagal kompetenciją gali ir privalo spręsti klausimus, susijusius su laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimu.
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ punktuose 1.3 ir 1.3.1 įtvirtinta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3, 6 kv. m. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo kalinamas neleistinomis sąlygomis, šiurkščiai pažeidžiant nurodytą teisės normos reikalavimą. Nurodė, kad Lukiškių TI-K iš viso yra 399 gyvenamosios kameros ir 5 sekcijos. Iš tardymo izoliatoriui skirtų 236 kamerų tik 19 galima laikyti daugiau nei vieną asmenį. Visų kitų 217 tardymo izoliatoriaus kamerų, 23 karantino kamerų, bei tardymo izoliatoriui kartais naudojamų 15 areštinės kamerų plotai yra nuo 5,33 kv. m iki 8,22 kv. m. Pažymėjo, kad atsakovo atstovas pažymose sąmoningai klaidina suinteresuotus asmenis bei teismą ir deklaruoja ne gyvenamąjį kameros plotą, o pateikia daug didesnius skaičius, įskaičiuoja gyvenamajam plotui nepriskirtiną sanitarinį mazgą. Visose kamerose įrengti sanitariniai mazgai nėra nei atskirti nuo gyvenamojo kameros ploto, nei įrengti atskirose patalpose. Remdamasis sveikatos aplinkos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punktu tvirtina, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas negali būti įskaičiuojamas į gyvenamąjį kameros plotą. Pažymėjo, kad sanitariniai mazgai kamerose užima didesnį nei 2 kv. m plotą.
Atkreipė dėmesį, kad visose vienvietėse kamerose tyčia neteisėtai yra įrengtos 3–5 lovos. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kalinimo sąlygos pripažįstamos netinkamomis, kai asmeniui tenka mažiau nei 4 kv. m kameros ploto ir nėra sudaroma galimybė praleisti ne kameroje mažiausiai 8 valandas per parą. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K kamerų gyvenamąjį plotą mažina ir jose esantys baldai.
Lukiškių TI-K kalinamiems asmenims jokia veikla ne kamerose nėra organizuojama, o pasivaikščioti asmenys išvedami tik vieną valandą per parą. Lukiškių TI-K antrajame korpuse iš pasivaikščioti norinčių asmenų yra atvirai tyčiojamasi – pasivaikščioti siūloma eiti iš karto po signalo keltis (6 val. ryto), dar prieš pusryčius.
Sanitariniai mazgai nei atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, nei apskritai oro šalinimo sistemos neturi, todėl visose Lukiškių TI-K kamerose tvyro išvietės smarvė. Pasinaudoti tualetu žmogaus orumo nežeminančiomis sąlygomis nėra galimybės. Tualetai įrengi tiesiai priešais įėjimo duris, todėl tiek kameros stebėjimo langelis, tiek durys asmeniui naudojantis tualetu gali būti bet kuriuo momentu atidaryti. Prižiūrėtojomis Lukiškių TI-K dirba ir moterys. Tokios kalinimo sąlygos žemina žmogaus orumą.
Visose Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo kalinamas A. V., mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos nebuvo. Kamerų viduje buvo specialiai įrengtos papildomos grotos, kad kalinami asmenys negalėtų pasiekti lango, jo atidaryti ar uždaryti. Vasarą nebūdavo galimybių vėdinti patalpų per langus, todėl buvo tvanku ir karšta, o žiemą nebūdavo galimybių langus užsandarinti, todėl buvo šalta ir drėgna. Tvirtina, kad žiemą temperatūra būdavo mažesnė nei 18 °C.
Visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nuo lubų krisdavo tinkas, kalkės ir dažų atplaišos, ypač intensyvus lubų dangos byrėjimas buvo karantino patalpose. Gyvenamųjų kamerų grindys buvo suirusios ir išdaužytos, nuo jų nuolat kildavo cemento dulkės. Grindų, sienų ir lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos nebuvo lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Kamerų sienos buvo paveiktos pelėsio, o karantino kamerų patalpos nebuvo valomos, jose nėra valymo inventoriaus, valymo ir dezinfekavimo priemonės neišduodamos.
Asmenys yra priversti rūbus skalbti ir džiovinti kamerose, todėl jose tvyrojo didžiulė drėgmė. Nėra galimybių valyti kamerų sienas ir lubas, kadangi valymo ir dezinfekavimo priemonės neišduodamos, todėl ant kamerų sienų ir lubų veisiasi pelėsis.
Beveik visose kamerose, kuriose buvo laikomas A. V., buvo tarakonų. Lukiškių TI-K nėra sanitarinės švaryklos, vietoje jos sudaroma formali galimybė pasinaudoti dušu, tačiau nei muilas, nei rankšluostis neišduodami. Prieš asmeninis, pageidaujančius nusiprausti duše, naudojamas psichologinis smurtas – iš jų įžūliai tyčiojamasi, liepiant neštis į dušą visus savo turimus daiktus ir net išduotą minkštąjį lovos inventorių. Dušai Lukiškių TI-K korpusuose įrengti standartinėse nuo 5,23 iki 7,35 kv. m ploto kamerose. Dušuose nėra nei atitvertos dalies, nei vietos, kur būtų galima susidėti daiktus ar pasikabinti rūbus, todėl viską tenka dėti ant žemės. Grįžus iš dušo, visi turėti daiktai ir minkštasis lovos inventorius būna šlapi.
Nurodė, kad perpildytose kamerose pareiškėjas buvo laikomas su hepatito nešiotojais, taigi, tyčiniu nusikalstamu elgesiu buvo sąmoningai sukuriamas pavojus susirgti užkrečiamosiomis ligomis, daroma žala sveikatai.
Lukiškių TI-K čiužinio ir antklodės eksploatavimas be užvalkalų yra tapęs norma, antra paklodė, antras pagalvės užvalkalas ir antras rankšluostis nėra išduodamas. Atvykusiems asmenims įsakmiai liepiama pasirašyti armatūrinėje kortelėje į maždaug 10–12 tuščių grafų, neaiškinant, už ką jie pasirašo, po to priklausantis inventorius neišduodamas. Atsisakiusiems pasirašyti tuščiose grafose, grasinama drausminėmis nuobaudomis už pareigūnų nurodymų nevykdymą. Lukiškių TI-K administracija atvirai tyčiojasi iš įkalintų asmenų, atsisako vykdyti pareigą išduoti privalomą lovos inventorių iš karto atvykus į įkalinimo įstaigą ir šią pareigą atlieka tik po rašytinio prašymo svarstymo procedūros. Visą tą laiką asmuo yra priverstas naudotis purvinu minkštuoju lovos inventoriumi be paklodės ir be pagalvės užvalkalo bei rankšluosčio. Iš vatos pagamintas minkštasis lovos inventorius negali būti skalbiamas, o sausojo (cheminio) valymo galimybių Lukiškių TI-K neturi. Minkštasis lovos inventorius geriausiu atveju yra tik dezinfekuojamas, tačiau dezinfekavimas nepašalina į minkštąjį lovos inventorių įsigėrusio prakaito, kūno riebalų ir purvo, todėl kalinamiems asmenims išduodamas minkštasis lovos inventorius yra pasibaisėtinos būklės, purvinas, blizgantis nuo įsigėrusių į medžiagą kūno riebalų ir prakaito. Vertimas naudotis tokiu lovos inventoriumi yra nežmoniškas elgesys ir žmogaus orumo žeminimas.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K rūbai neskalbiami, tačiau privati bendrovė formaliai teikia komercinę rūbų skalbimo paslaugą. Šios paslaugos įkainiai yra specialiai nustatyti tokie, kad paslauga nebūtų jokių galimybių naudotis – nustatytos rūbų skalbimo kainos viršija naujų rūbų kainą parduotuvėse. Be to, komercinė paslauga teikiama nekokybiškai, o Lukiškių TI-K administracija jokios atsakomybės neprisiima. Lukiškių TI-K kalinamų asmenų darbinėmis pajamomis neaprūpina, socialinių pašalpų bei išmokų iš paramos fondo neteikia, taigi net ir teorinių galimybių pasinaudoti komercine rūbų skalbimo paslauga nėra. Komercinių paslaugų teikimas Lukiškių TI-K administracijos neatleidžia nuo pareigos, nustatytos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkte. Tvirtina, kad rūbai privalo būti skalbiami ir džiovinami nemokamai – priešingu atveju įkalinimo įstaigoje yra sukuriama antisanitarinė aplinka. Kadangi Lukiškių TI-K administracija minėto higienos normos reikalavimo piktybiškai nevykdo, kalinami asmenys yra priversti rūbus skalbti ir džiovinti gyvenamosiose kamerose, kur rūbai ne išdžiūsta, bet supūna, kamerose kaupiasi drėgmė. Lukiškių TI-K neišduodamos higienos priemonės ir privalomas inventorius – muilas, tualetinis popierius, skutimosi peiliukai, dantų pasta, dantų šepetėlis, čiužinys, antklodė, pagalvė ir jų užvalkalai, paklodė, rankšluostis, indų plovimo bei patalpų valymo priemonės. Tvirtina, kad nesudarius tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjui buvo padaryta 14 492,75 Eur žala.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, kad A. V. į teismą kreipėsi dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už nuo 2011-02-21 iki 2012-03-05. Skundą dėl žalos atlyginimo pareiškėjas surašė 2014-12-18. Atsižvelgdamas į tai, atsakovo atstovas prašė A. V. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Paaiškino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pažymėjo, kad 2011-03-22 ryte, 2011-05-26 ryte, 2011-07-08 vakare, nuo 2011-07-09 iki 2011-07-12, 2011-07-13 ryte ir 2011-07-22 ryte vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.
Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti ūkio darbus. Pažymėjo, kad nuo 2014 m. gegužės mėnesio Lukiškių TI-K leistinas laikyti asmenų skaičius nėra viršijamas.
Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.
Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką pristatomas į kameras, išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą.
Pažymėjo, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taip pat, ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, kapitaliai remontuojantiems, rekonstruojantiems, įrengiantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietas bei vykdantiems valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę.
Pažymėjo, kad teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymo Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ skirsnyje „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos: tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ yra nurodyta, kokie baldai ir inventorius turi būti kamerose. Šiame įsakymo skirsnyje nėra nurodyta, kad kamerose turi būti veidrodis ar tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).
Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, III skirsnio 14.1 punkto reikalavimais, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Nurodė, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.
Pažymėjo, kad kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-06-20 patvirtintu įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri ir suteikia mokamas skalbimo paslaugas. Naudotis tokia paslauga yra suimtųjų bei nuteistųjų asmenų teisė, bet ne pareiga. Suimtasis ar nuteistasis, norintis pasinaudoti teikiama paslauga, užpildo prašymą. Planuodamas paslaugą jis turi atsižvelgti į jo esamą asmeninėje sąskaitoje pinigų sumą bei planuojamus maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimus. Jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, jis gali raštu kreiptis į SRS būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai.
Norintys dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje asmenys, laikomi Lukiškių TI-K, turi parodyti savo iniciatyvą pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. A. V., būdamas Lukiškių TI-K, turėjo galimybę kiekvieną dieną bendrauti su jo kameras kuruojančiu Socialinės reabilitacijos būrio viršininku, žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti kiek savo tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę ir teisinę literatūrą bei periodinę spaudą. Pareiškėjas kiekvieną dieną buvo vedamas į pasivaikščiojimą gryname ore, kur turi galimybę užsiimti fiziniu lavinimu, sportu.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pasivaikščiojimas gryname ore, yra suimtųjų teisė bet ne pareiga. Pareiškėjo teiginiai, kad pasivaikščioti suimtieji vedami 6 val. ryte, iš karto kai atsikelia, neatitinka tikrovės. Suimtieji (nuteistieji) asmenys į pasivaikščiojimus vedami pagal Lukiškių TI-K nustatytą dienotvarkę, pradedant nuo 6.30 val.
Nurodė, kad A. V. skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nuskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo ir judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio jis pateko į laisvės atėmimo vietą. A. V. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovo atstovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės. Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsakovo atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių TI-K atstovui nedalyvaujant.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje A. V. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trūkumų bei kitų kalinimo sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 14 492,75 Eur.
Dėl ieškinio senaties
Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad A. V. skundą teismui surašė tik 2014-12-18, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos.
A. V. skundą teismui dėl žalos atlyginimo surašė 2014-12-18, o paštu jį išsiuntė 2014-12-23, taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2011-12-22 praleido ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjas termino atnaujinti neprašo, svarbių priežasčių, kodėl kreipėsi daugiau nei po trejų metų nenurodo, laikoma, kad A. V. teisę į žalos atlyginimą turi nuo 2011-12-23. Taigi, laikotarpiui iki 2011-12-22 įskaitytinai jis praleido senaties terminą. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjui padarytos neturtinės žalos vertinimo periodas yra nuo 2011-12-23 iki 2012-03-05.
Dėl kamerų ploto reikalavimų
Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tai pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kadangi minėtoje teisės normoje nustatyta, kad sanitarinės patalpos turi būti atskiros, atskiros patalpos plotas negali būti įskaičiuojamas į asmeniui kameroje skiriamą plotą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas, atėmus sanitariniam mazgui skirtą plotą, dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2011-12-23 iki 2012-03-05, A. V. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 303 ir Nr. 310. Šių kamerų plotai atitinkamai yra 8,02 kv. m ir 7,77 kv. m, taigi net neatėmus sanitariniam mazgui skirto ploto, šiose kamerose daugiausia galėjo būti laikomi 2 asmenys, tačiau buvo laikomi 3–4. Laikant pareiškėją Lukiškių TI-K visą ginčo laikotarpį, t. y. 74 dienas, buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.
Dėl Lukiškių TI-K perpildymo
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos gali būti laikomos nežmonišku ir žeminančiu elgesiu.
Dėl baldų, vietos kamerose ir pasivaikščiojimų
Kaip jau minėta, teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2015-04-07 pažymoje Nr. 24-2258 nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose nuo Nr. 104 iki Nr. 200 ir kamerose nuo Nr. 262 iki Nr. 356 yra stalas, 4 lovos, 2 kėdutės, lentyna maisto produktams laikyti ir 4 viršutinių drabužių pakabos. Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m, stalo – apie 0,6 m x 0,5 m, kėdutė užima 0,07 kv. m plotą, o sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 m x 0,7 m (b. l. 56). Atsižvelgiant į kamerų plotus, baldai laikytini pakankamais ir neužimančiais per daug vietos, kad jos neužtektų kalinamiems asmenims, laikant juos nepažeidžiant vienam asmeniui nustatyto privalomo ploto reikalavimų.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Taigi, pareiškėjui ploto trūkumas iš dalies buvo kompensuojamas sudarant galimybę pasivaikščioti kiemelyje. Iš atsakovo atstovo pateiktos ir ginčo laikotarpiu galiojusios Lukiškių TI-K direktoriaus 2011-05-11 įsakymu Nr. 1-67 patvirtintos Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkės matyti, kad asmenys į pasivaikščiojimus vedami po pusryčių, pradedant nuo 6.30 val. (b. l. 32–35), taigi pareiškėjo teiginiai, kad pasivaikščioti siūloma eiti 6 val. ryto dar prieš pusryčius, neatitinka tikrovės.
Dėl tualeto ir sanitarinio mazgo
Pareiškėjas nurodė, kad tualetai įrengti taip, kad nėra jokio privatumo ir kiti asmenys gali matyti gamtinių reikalų atlikimą. Be to, sanitarinis mazgas neturi atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos ir apskritai neturi jokios sistemos, todėl kamerose tvyro smarvė.
Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-09-10 patikrinimo akto Nr. 13(13-3)-13.16-1031 matyti, kad kameroje Nr.310 yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo kameros gyvenamosios patalpos atskirtas betonine sienele (b. l. 25–26). Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2015-04-07 pažymoje Nr. 24-2258 nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa su klozetu nuo likusios kameros dalies atitverta 1,5 metro aukščio pertvara (b. l. 56). Teismo nuomone, tokia tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besišlapinantį ar besituštinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.
Lietuvos higienos normos HN76:2010 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktas nagrinėjamu atveju neturi būti taikomas.
Dėl aprūpinimo higienos reikmenimis bei patalyne ir skalbimo paslaugų
Nuteistųjų ir suimtųjų materialinis buitinis aprūpinimas Lukiškių TI-K vykdomas vadovaujantis teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kuriame nustatytos vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Pagal šio teisės akto nuostatas, nuteistiesiems vyrams išduodama antklodė, čiužinys, pagalvė, du užvalkalai pagalvėms, 4 paklodės, 2 rankšluosčiai, 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo, tualetinis popierius, priemonės indams plauti. Dantų pastos ir dantų šepetėlių išdavimas nustatytas tik suimtiesiems. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Kada šios priemonės turi būti išduodamos, teisės aktai nenustato, tačiau, kadangi tokios priemonės yra reikalingos kiekvieną dieną, daroma išvada, kad jos turi būti išduotos nedelsiant, tą pačią dieną, kai asmuo sulaikomas ir uždaromas į kamerą. Kadangi Lukiškių TI-K higieninių priemonių išdavimo momento, kurį nurodė pareiškėjas, nepaneigė, laikoma, kad patalynė pareiškėjui išduota pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63 punktą.
Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-09-10 patikrinimo akto Nr. 13(13-3)-13.16-1031 matyti, kad atlikus patikrinimą 2012 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, t. y. pareiškėjui jau nebūnat Lukiškių TI-K, nustatyta, Lukiškių TI-K miegui skirtas minkštasis inventorius yra dezinfekuojamas įstaigoje įrengtoje dezinfekcinėje kameroje. Dezinfekcijos kameros darbo žurnale registruojama dezinfekcijos data, dezinfekuojamo inventoriaus pavadinimas, kiekis, dezinfekcijos trukmė, pridavusio ir priėmusio minkštąjį inventorių dezinfekcijai parašai ir atsakingo vykdytojo parašas. Lukiškių TI-K yra atskira patalpa švariems skalbiniams ir minkštajam inventoriui laikyti. Patalpoje yra atskiros vietos švariam minkštajam inventoriui ir lovos baltiniams sudėti. Patikrinimo metu Lukiškių TI-K kameroje Nr. 310 esanti lovos patalynė buvo vizualiai geros būklės, nesuplyšusi (b. l. 25–26). Kitų duomenų nėra pateikta. Pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių higienos priemonių ir patalynės neišdavimą bei patalynės netinkamumą naudoti, nepateikė. Ginčo laikotarpiu jis dėl šių galimai padarytų pažeidimų nei į Lukiškių TI-K administraciją, nei į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė. Taigi, šių faktų dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima. A. V. teiginiai, kad armatūrinėje kortelėje pasirašydavo tuščiose grafose, atmestini kaip nepagrįsti.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 67 punktą lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Jokių įrodymų, patvirtinančių šių teisės aktų pažeidimą, byloje nėra. Tiek Lukiškių TI-K, tiek A. V. nurodė, kad įstaigoje sudaroma galimybė naudotis mokamomis skalbimo paslaugomis. Teismo nuomone, atsakovo atstovas tinkamai vykdo Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkto nuostatą, pagal kurią laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.
Dėl kitų kalinimo sąlygų
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 41 punkte nustatyta, kad sanitarinėje švarykloje turi būti įrengiamas nusirengimo kambarys, dušas, dezinfekavimo kameros patalpa, apsirengimo kambarys, švarios patalynės sandėlis, valymo inventorius, plovimo ir dezinfekavimo priemonių laikymo patalpa. Nors A. V. nurodė, kad duše nebuvo atitvertos dalies daiktams susidėti, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Dėl netinkamo sanitarinės švaryklos pareiškėjas nei į Lukiškių TI-K administraciją, nei į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, todėl šiuo metu negalima nustatyta, kaip ši patalpa atrodė A. V. kalėjimo Lukiškių TI-K laikotarpiu.
Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2015-04-07 pažymoje Nr. 24-2258 nurodė, kad visos kameros vėdinamos natūraliai per langą (b. l. 56). Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ginčo laikotarpiu buvusios temperatūros, drėgnumo bei kitų duomenų. Taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kamerų būklę ar valymo inventoriaus bei valymo priemonių išdavimą 2011-12-23–2012-03-05 laikotarpiu. Kadangi dėl netinkamos kamerų būklės ar kitų kalinimo sąlygų A. V. nei į Lukiškių TI-K administraciją, nei į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, darytina išvada, kad sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Aptariamų faktų dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima.
Aplinkybių dėl jo laikymo su hepatito nešiotojais pareiškėjas plačiau neargumentavo. Jis nepaaiškino, su kuo konkrečiai ir kada buvo laikomas, iš kur jam žinoma informacija apie tai, kad tam tikri asmenys yra hepatito nešiotojai, ar tai buvo žinoma įkalinimo įstaigos administracijai. Taigi nurodytas A. V. teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklų 14.1 punktu, lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Atsakovo atstovas paaiškino, kad tam, jog metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad vidinės grotos dedamos dėl saugumo ir siekiant užkirti kelią nuteistiesiems daryti pažeidimus, o ne siekiant iš jų tyčiotis bei žeminti nuteistųjų orumą.
Kaip teisingai pažymėjo Lukiškių TI-K, norintys dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje asmenys, laikomi Lukiškių TI-K, turi parodyti savo iniciatyvą pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Byloje nėra jokių įrodymų, kad A. V., būdamas Lukiškių TI-K, kreipėsi į Socialinės reabilitacijos būrio viršininką ar kitus pareigūnus ir išreiškė norą užsiimti kokia nors veikla, tačiau jam nebuvo leista tai padaryti. Pareiškėjas kiekvieną dieną buvo vedamas pasivaikščioti į lauką, kur turėjo galimybę užsiimti fiziniu lavinimu, sportu.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K dėl dezinsekcijos, deratizacijos yra sudaręs sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi (2012-05-18 pavadinimas pakeistas į UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba; b. l. 39–41, 42). Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Tai rodo, jog Lukiškių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Teismui nėra pateikta duomenų, kad kamerose būtų buvę kenkėjų, todėl šio fakto dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimų, tualeto tinkamo neatskyrimo bei patalynės iš karto atvykus į įkalinimo įstaigą neišdavimo. Lukiškių TI-K teigia, kad tinkamai laikytis kalinimo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, kaltė nėra svarbi. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Motyvas dėl galimumo daryti įtaką suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui galėtų būti reikšmingas sprendžiant Lukiškių TI-K, o ne valstybės atsakomybės klausimą. Valstybė turi pareigą užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.
Pareiškėjas prašo priteisti 14 492,75 Eur neturtinės žalos atlyginimą. A. V. nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas, tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Lukiškių TI-K pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas bei taip sukėlus jam nepatogumus ir emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, A. V. subjektinės teisės – būti kalinamam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 430 Eur. A. V. reikalavimas priteisti 14 492,75 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2015 m. vasario mėnesį sudarė 251,49 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, nuo 2015-01-01 sudaro 300 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.
Kadangi neturtinę žalą pareiškėjui sukėlė Lukiškių TI-K darbuotojų veiksmai, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis, šios žalos atlyginimas turi būti priteisiamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. V. (A. V.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 430 Eur (keturis šimtus trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.