Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-243-634-2014

Teisėja Banga Bartkienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00395-2012-1

2014 m. kovo 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Albino Antanaičio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Čapui, nuteistajam M. S., jo gynėjui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo

M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 str., atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 82 str., M. S. skirtos auklėjamojo poveikio priemones – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam E. F. padarytą turtinę žalą, išdirbti 70 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos naudai 1121,75 Lt (vienas tūkstantis šimtas dvidešimt vienas litas ir 75 ct) žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinys atmestas;

civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 7064,99 Lt (septynis tūkstančius šešiasdešimt keturis litus 99 centus) žalos atlyginimui regreso tvarka už išmokėtą ligos pašalpą;

civilinio ieškovo E. F. naudai 3398,37 Lt (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt aštuonis litus ir 37 ct) turtinės žalos, 1200,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, 6000,00 Lt (šešis tūkstančius litų) neturtinės žalos, likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. už tai, kad 2012 m. birželio 2 d., 01.43 val., Jonavoje, Basanavičiaus g. 6, aikštelėje prie baro „Geltonas“, nesant jokių asmeninio pobūdžio motyvų, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo E. F. atžvilgiu: tyčia, iš chuliganiškų paskatų sudavė nukentėjusiajam E. F. kumščiu du smūgius į žandikaulio sritį, tuo padarė nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžimą kairio kampo srityje ir kairėje 1,2 dantų srityje, tai yra tyčia iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. F. sveikatą.

Nukentėjusysis taip pat nesutinka su skundo motyvu, kad nuteistasis atlygino 500 Lt nukentėjusiojo turtinei žalai. Nukentėjusysis pripažįsta, kad nuteistasis tikrai sumokėjo 500 Lt, tačiau šią sumą jis sumokėjo neturtinės žalos daliniam padengimui, kas ir nurodyta baudžiamojoje byloje. Nuteistasis byloje sutiko su turtinės žalos apskaičiavimu (3398,37 Lt), jos neginčijo ir įsipareigojo ją atlyginti, o apeliaciniu skundu jau sutinka sumokėti tik 2898,37 Lt. Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, kad jis reikalauja, kad jo įmokėtus 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui teismas užskaitytų turtinės žalos atlyginimui, tačiau to negalima padaryti, nes nukentėjęs asmuo ir nuteistasis sutarė šiuos pinigus užskaityti būtent neturtinės žalos atlyginimui, o nukentėjęs asmuo pareiškė, kad šia suma mažina prašomos priteisti neturtinės žalos dydį (iš 40000 Lt į 39500 Lt), todėl toks vienašališkas susitarimo keitimas, ko pageidautų nuteistasis, yra negalimas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinis skundas atmestinas.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistojo gynėjas nesutinka su M. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., ginčydamas nuteistojo veiksmuose chuliganiškų paskatų buvimą, taip pat nesutinka su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteistu dydžiu bei prašo BK 93 str. 1 d. 3 p. pagrindu M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl M. S. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių būtų nepagrįstai suvaržytos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nenustatyta.

Nors nuteistasis M. S. pripažįsta, kad sudavė ne mažiau vieną smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, tačiau tokį savo elgesį iš esmės aiškina tokiomis pat aplinkybėmis, kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kad fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu pavartojo dėl jo paties provokuojančio elgesio, kuomet nukentėjusysis, vartodamas necenzūrinius žodžius, ėjo link M. S.. Gynėjas skunde nurodo, kad aplinkybes, jog nuteistasis buvo išprovokuotas paties nukentėjusiojo agresyvaus elgesio, patvirtina byloje esanti filmuota vaizdo medžiaga, kurios apylinkės teismas iš viso netyrė.

Apeliacinės instancijos teisme, siekiant patikrinti nuteistojo keliamą versiją ir pašalinti byloje esančius prieštaravimus, kadangi nuteistasis ir nukentėjusysis įvykio aplinkybes nurodo skirtingai, buvo atliktas įrodymų tyrimas – peržiūrėta 2012-06-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš V. V. paimta filmuota vaizdo medžiaga, kurioje dvejomis vaizdo kameromis užfiksuota įvykio vieta – aikštelė prie baro „Geltonas“, Basanavičiaus g. 6, Jonavoje. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, kad nuteistasis stovi aikštelėje vienas, vėliau iš pastato išeina vaikinas ir atsistoja netoli nuteistojo. Nukentėjusysis stovi arčiau įėjimo, maždaug 3-4 metrų atstumu nuo nuteistojo ir kalbasi su kitais asmenimis, su nuteistuoju nebendrauja, stovi nusisukęs į jį nugara. 01:42:44 nuteistasis kažką sako į nukentėjusiojo pusę, nukentėjusysis atsisuka. 01:42:50 matyti, kaip nuteistasis moja galva nukentėjusiajam tarsi liepdamas prieiti. Nukentėjusysis žengia link nuteistojo 4 žingsnius, nekalba, rankas laiko kelnių kišenėse, neatrodo agresyviai nusiteikęs. Tuo metu nuteistasis paleidžia dešinėje rankoje laikytą butelį, šoka link nukentėjusiojo ir suduoda kelis smūgius nukentėjusiajam į galvą, po ko šis nugriūna. Nuteistasis ir dar trys asmenys, stovėję už vaizdo kameros matomumo ribų (greičiausiai už nuteistojo nugaros), prišoka prie gulinčio nukentėjusiojo ir prasideda susistumdymas.

Šiame vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės objektyviai leidžia pašalinti prieštaravimus tarp surinktų įrodymų, t. y. patvirtina viso proceso metu duotus nuoseklius nukentėjusiojo E. F. parodymus apie tai, kad aikštelėje jis stovėjo ir kalbėjosi su draugais, kai jį iš nugaros pakvietė pasišnekėti nepažįstamas vaikinas (kaip sužinojo vėliau, M. S.), nukentėjusiajam atsisukus ir žengus link nuteistojo, šis be jokio reikalo, nieko neperspėjęs kumščiu trenkė apie 3-4 smūgius nukentėjusiajam į veidą, dėl ko jis nukrito ant betoninio grindinio (t. 1, b. l. 13, t. 2, b. l. 85) ir paneigia nuteistojo M. S. versiją, kad jis neatliko jokių aktyvių veiksmų, konflikto neprovokavo, nukentėjusysis pats prie jo agresyviai priėjo, grasindamas kažką sakė, todėl dėl kilusios grėsmės nuteistasis jam sudavė į veidą (t. 2, b. l. 8, 12, 104-105).

Pažymėtina, kad M. S. kelta versija apie kitokias įvykio aplinkybes buvo kruopščiai tiriama ir pirmosios instancijos teismo, kuris, remdamasis nukentėjusiojo E. F. parodymais, esminėse aplinkybėse sutampančiais su liudytojų D. C., O. J., U. P. ir S. G. nurodytomis aplinkybėmis, kad jokio konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo nei bare, nei lauke nebuvo, motyvuotai atmesta. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, neturi pagrindo daryti kitokios išvados, apkaltinamajame nuosprendyje teismas išdėstė įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, ir motyvus, kuriais atmetė kitus įrodymus. Nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, medicininiai dokumentai ir kiti duomenys, kuriais grįstos teismo išvados, gauti įstatymuose nustatytais būdais, ištirti teisiamajame posėdyje, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir tinkamai įvertinti atsižvelgiant į byloje išnagrinėtų aplinkybių visumą.

Nuteistojo gynėjas ginčija ir veikos kvalifikavimą pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., teigdamas, kad M. S. veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 138 str. 1 d.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytas kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos – reiškia, kad veiką kaltininkas padarė dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba kai kaltininkas elgiasi visai be dingsties, arba panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis kvalifikuojantis požymis gali būti inkriminuotas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas yra chuliganiškos paskatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-37/2014, 2K-506/2013 ir kt.). Nuteistasis, neginčydamas E. F. sumušimo fakto, teigia jį sumušęs ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl asmeninio konflikto, sukelto nukentėjusiojo provokuojamu elgesiu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sudavė kumščiu E. F. į veidą, dėl ko šis pargriuvo ant žemės. Teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad nuteistasis fizinį smurtą prieš E. F. panaudojo ne dėl asmeninių priežasčių, o dėl chuliganiškų paskatų, nes bylos duomenys neabejotinai patvirtina, jog M. S. nesunkiai sutrikdė E. F. sveikatą be jokios priežasties, dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo ir tokie jo elgesio motyvai atitinka chuliganiškų paskatų turinį. Šioms išvadoms pritartina.

Kolegija pažymi, kad M. S. parodymus apie tai, jog jis smūgius nukentėjusiajam sudavė tik reaguodamas į jam kilusią grėsmę iš nukentėjusiojo pusės, paneigia ir liudytojų parodymai: D. C. parodė, kad M. S. buvo su 5-6 draugais, O. J. parodė, kad buvo „jų grupelė“, U. R. parodė, kad M. S. buvo ne vienas, o su kompanija, S. G. parodė, kad po konflikto M. S. šoko su draugais į taksi ir nuvažiavo. Sulyginus šiuos parodymus su vaizdo įraše užfiksuota įvykių eiga, galima kategoriškai teigti, jog nukentėjusysis E. F. konflikto neprovokavo ir jokios grėsmės nuteistajam nekėlė. M. S. pavartojo smurtą iš chuliganiškų paskatų - be jokios priežasties, dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo.

Taigi nei pirmosios instancijos teismas, nei teisėjų kolegija nukentėjusiojo provokuojamo ar agresyvaus elgesio nenustatė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal objektyviai nustatytas aplinkybes, M. S. veikai baudžiamasis įstatymas – BK 138 str. 2 d. 8 p. – taikytas tinkamai, nustačius visus būtinus šio nusikaltimo sudėties požymius.

Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl pareikšto prašymo taikyti BK 40 str. ir atleisti M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors toks prašymas buvo nagrinėjamas teismo posėdyje. Tačiau kolegija sprendžia, kad nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 40 str. nuostatas nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką M. S. padarė būdamas nepilnametis, todėl jo, kaip nepilnamečio, baudžiamąją atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso XI skyriaus nuostatos. Lyginant bendrąsias bausmių skyrimo, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuojančias nuostatas, matyti, kad nepilnamečiams asmenims yra trumpesnis taikomų bausmių rūšių sąrašas, šių bausmių skyrimo specifika, galimybė taikyti alternatyvias auklėjamojo poveikio priemones, švelnesnės atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės sąlygos, teistumo terminų sutrumpinimas ir kt. Nepilnamečiams, kaip ypatumų turintiems nusikalstamos veikos subjektams, yra taikomos specialios teisės normos, kurios esmingai švelnina jų teisinę padėtį, lyginant su bendrosiomis bausmių skyrimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės normomis. Taigi nepilnametis, atitinkantis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, numatytas BK 38 str. ar 40 str., nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas remiantis ne šiomis teisės normomis, o BK 93 str. nuostatomis.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nuteistojo atžvilgiu pritaikyti BK 93 str. nuostatas ir tuo pagrindu M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir bylą nutraukti. Kaip teisingai nurodo nuteistojo gynėjas, M. S. atitinka būtinąsias BK 93 str. 1 d. įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą būdamas nepilnametis, nusikalto pirmą kartą. Tačiau teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina ir tai, kad BK 93 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kolegija konstatuoja, jog BK 93 str. nuostatos nuteistojo atžvilgiu buvo netaikytos pagrįstai.

Vertinant nukentėjusiojo atsiprašymą ir žalos atlyginimą, pažymėtina, kad nuteistasis M. S. nuo nusikalstamos veikos padarymo nepateisinamai ilgai, nuo 2012-06-02 iki pat bylos nagrinėjimo teisme, nesiėmė jokių veiksmų dėl žalos atlyginimo ar nukentėjusiojo atsiprašymo. Jis tik 2013-10-24 atlygino dalį padarytos žalos, tačiau nesusitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, ginčija teismo priteistos neturtinės žalos dydį, tik 2013-10-24 teismo posėdžio metu pareiškė galintis atsiprašyti nukentėjusiojo ir tai padarė, todėl toks atsiprašymas laikytinas formaliu, nenuoširdžiu. Nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjus daugiau kaip pusantrų metų, nuteistasis M. S. nukentėjusiajam sumokėjo tik 500 litų, nors pagal bylos duomenis yra dirbantis nuo 2013-07-29. Taigi tokios aplinkybės nepatvirtina nei kaltininko nuoširdaus gailėjimosi, nei jo noro padėti nukentėjusiam asmeniui ar siekio sušvelninti kilusias pasekmes.

BK 93 str. 1 d. 3 p. reikalauja, kad asmuo turi pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką - kaltinamasis turi besąlygiškai pripažinti teismo nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, duoti teisingus parodymus, sutampančius su minėtomis aplinkybėmis. Nuteistojo parodymai apie tai, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis E. F., kad jis tik gynėsi nuo jam gresiančio smurto, rodo, jog M. S. nepripažino esminių nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių – nepripažino nesunkiai sutrikdęs nukentėjusiojo sveikatą būtent dėl chuliganiškų paskatų. Jis pripažino tik sudavęs smūgius nukentėjusiajam, kadangi šias aplinkybes neginčijamai patvirtino byloje surinkti įrodymai – vaizdo įrašas.

Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu prašoma taikyti BK 93 str., buvo įvertintos bausmės skyrimo procese ir jos lėmė BK 92 str. nuostatų, tai yra laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymą nuteistojo atžvilgiu.

Aukštesnysis teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistasis pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos dalinai atlygino, teismo posėdžio metu nukentėjusiajam sumokėdamas 500 Lt, kurių apylinkės teismas, priteisdamas visą 3398,37 Lt turtinę žalą, nepagrįstai iš šios sumos neišskaičiavo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013 m. spalio 24 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistojo M. S. prašymu prie bylos prijungtas E. F. pakvitavimas, patvirtinantis, kad nukentėjusysis iš M. S. gavo 500 Lt kaip dalinį neturtinės žalos atlyginimą (t. 2, b. l. 101, 105). Todėl apelianto prašymas M. S. sumokėtus 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui užskaityti turtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajam priteisiant 2898,37 Lt turtinės žalos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo klausimas, prašant iš nuteistojo priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 1000 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. (toliau – CK), neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad M. S. nusikalstamais veiksmais buvo nesunkai sutrikdyta nukentėjusiojo E. F. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BPK 109, 113 str., CK 6.250 str. nuostatomis, priteisė iš M. S. atlyginti E. F. padarytą neturtinę žalą.

Nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas patenkino iš dalies. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas nuosprendyje pažymėjo, kad nukentėjusysis dėl sužalojimų patyrė fizinį skausmą, buitinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, patyrė pažeminimą, ilgai nedirbo. Įvertinęs nusikaltimo pobūdį, minėtas žalos pasekmes, atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei į teismų praktiką tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, teismas padarė išvadą, kad E. F. iš M. S. priteistina 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti iš jo reikalautų 40 000 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas tokį sprendimą, teismas CK 6.250 str. nuostatas pritaikė tinkamai, todėl priešingas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo teiginys yra nepagrįstas, kaip ir prašymas neturtinės žalos dydį sumažinti iki 1000 Lt. Teismo nustatytas 6000 Lt neturinės žalos dydis yra teisingas ir atitinka teismų praktiką šios kategorijos bylose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nusikalstama veika nesunkiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2 000 Lt iki 20 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009, 2K-29/2011). Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti CK 6.282 str. 1 d. ir mažinti priteistos neturtinės žalos dydį dėl nukentėjusiojo kaltės, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad nukentėjusysis E. F. įvykio metu neatliko jokių neteisėtų ar provokuojančių veiksmų nuteistojo M. S. atžvilgiu.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir faktus, daroma išvada, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi BPK 51 str. 3 d. (Žin., 2013, Nr. XII-275) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 11, 14.2.3 p., pateikė teismui pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam M. S. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 51 str. 3 d. nuostatos buvo pakeistos 2013 m. gegužės 9 d. įstatymu Nr. XII-275, įsigaliojusiu 2014 m. sausio 1 d., ir jose numatyta, kad <...> paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka <...>. Tačiau šios įstatymo nuostatos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo į valstybės biudžetą, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, taikomos tik po įstatymo Nr. XII-275 įsigaliojimo dienos priimtiems sprendimams dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje sprendimas dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo priimtas 2013-12-30, t. y. dar iki 2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 (Žin., 2013, Nr. 54-2680) nuostatų įsigaliojimo (2014-01-01), todėl šių nuostatų pagrindu iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Nukentėjusysis apeliacinės instancijos teismui pateikė pinigų paėmimo kvitą, patvirtinantį, kad jis už atsikirtimo į nuteistojo apeliacinio skundo parengimą advokatei sumokėjo 250 Lt (t. 2, b. l. 140), ir prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis bei jas priteisti iš nuteistojo M. S.. Pagal BK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Šioje byloje apeliacinį skundą buvo padavęs nuteistojo gynėjas, todėl nukentėjusiojo išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų. Atsižvelgiant į tai, iš nuteistojo išieškotinos proceso išlaidos, patirtos nukentėjusiojo advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

Nuteistojo M. S. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš M. S. E. F. 250 Lt jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.