Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarties L. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento energetikos ir statinių skyriaus (toliau – ir Institucija) 2010 m. birželio 23 d. nutarimu L. B. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 189³ straipsnio 2 dalyje ir jam skirta 200 Lt bauda. Nuobauda skirta už tai, kad 2010 m. birželio 11 d., apie 9 val., nustatyta, jog L. B., būdamas UAB „Corpus A“ direktoriumi, iki 2010 m. gegužės 30 d. neįvykdė atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo 2010 m. kovo 10 d. akto Nr. A32-179(2.9.2.9.-UK1) administruojančiai įmonei UAB „Corpus A“ pavesto reikalavimo operatyviai lokalizuoti terasos – perdangos – pakabinamų lubų defektines vietas ir likviduoti defektus (kad konstrukcijų būklė tenkintų esminius statinio konstrukcijų reikalavimus). Drėgmė gadina pastato konstrukcijas. L. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 1-347 patvirtintų Statinių techninės priežiūros taisyklių 5 dalies 30.3 ir 30.5 punktais nesiėmė priemonių, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus ir nesiėmė priemonių suremontuoti, rekonstruoti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

L. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 189³ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad būdamas UAB „Corpus A“ direktoriumi, neįvykdė pavesto reikalavimo operatyviai lokalizuoti terasos – perdangos – pakabinamų lubų defektines vietas ir likviduoti defektus (kad konstrukcijų būklė tenkintų esminius statinio konstrukcijų reikalavimus), drėgmė gadina pastato konstrukcijas. L. B. nesiėmė priemonių, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus ir nesiėmė priemonių suremontuoti, rekonstruoti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Apeliantas neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, jog už pastato, kuriame buvo nustatyti defektai, remontą yra atsakingi rangovai, kadangi dar nėra pasibaigęs garantijos terminas, be to, jis, būdamas namą administruojančios bendrovės direktoriumi, įvykdė jam priklausančią pareigą lokalizuoti defektus ir organizuoti jų šalinimą. Taip pat nurodo, jog nustatyti defektai nekelia pavojaus žmogaus gyvybei.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pažymėtina, kad iš 2010 m. kovo 10 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A32-179(2.9.2.9-UK1) matyti, kad pastato terasos-perdangos-pakabinamų lubų vietose buvo nustatyti defektai (hidroizoliacija praleidžia vandenį, pirmo aukšto palubėje atsirado pūslės, hole per hidroizoliacinį terasos perdenginį prasiskverbia vanduo ir t. t.), dėl kurių drėksta ir yra gadinamos pastato konstrukcijos (b. l. 11-12). Formuluojant kaltinimą L. B., nurodyta, jog jo veika (neveikimas) pažeidžia Aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 30.3 punkto reikalavimus. Šioje teisės normoje numatyta, jog statinio technine priežiūra rūpinasi statinio naudotojas, kuris privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų ištaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus (pagal statybos techninius reglamentus STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas. „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“; STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“; STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga; STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas. „Naudojimo sauga“; STR 2.01.01(5):2008 „Esminis statinio reikalavimas. „Apsauga nuo triukšmo“; STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas. „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“). Akivaizdu, jog minėtame statinio techninės priežiūros patikrinimo akte užfiksuoti defektai, gadinantys pastato esmines konstrukcijas, mažinantys jų atsparumą, neatitinka reglamentuose keliamų reikalavimų. Todėl, sistemiškai aiškinant minėtą teisės normą kartu su statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir įgyvendinimo tvarka“ 1, 11, 13 punktų, VII skyriaus, Statybos įstatymo 4, 41 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, jog UAB „Corpus A“, būdama statinį administruojančia bendrove, t. y. techniniu prižiūrėtoju, privalėjo imtis priemonių minėtiems defektams pašalinti. Galiojantys teisės aktai nenumato išimčių, jog statinio garantiniu laikotarpiu, namo techninis prižiūrėtojas būtų atleistas nuo pareigos užtikrinti teisės aktuose įtvirtintų techninių reikalavimų laikymąsi. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog nustatyti statinio defektai buvo aprašyti ar kad UAB „Corpus A“ išsiuntė keletą raštų namo rangovams, nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo suorganizuotas defektų šalinimas. Iš byloje pateiktų susirašinėjimo dokumentų (b. l. 32-39) matyti, jog bendrovės apskritai nesutaria, ar šie trūkumai priskiriami prie garantinių defektų, ar jie atsirado dėl tinkamo pastato neprižiūrėjimo. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos pozicija, jog tokiu atveju namą administruojanti bendrovė turėjo imtis priemonių nustatytiems defektams pašalinti, o vėliau spręsti patirtų išlaidų atlyginimo klausimą civiline tvarka. Taip pat pabrėžtina, jog statinio techninės priežiūros patikrinimo akte numatytas ilgesnis nei 2,5 mėnesio terminas įpareigojimams atlikti, paneigia apelianto argumentus dėl reikalavimo atlikti darbus ypač skubiai. Be to, iš byloje pateiktų dokumentų nematyti, jog UAB „Corpus A“ būtų ėmusis kokių nors realių veiksmų, kad įpareigojimas būtų įvykdytas. Atkreiptinas dėmesys, kad netgi praėjus pakankamam laiko tarpui nuo įpareigojimo surašymo, apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad iki šio laiko pastato defektai būtų pašalinti.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

L. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį L. B. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.