Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Č. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 d., 2 d. pagrindu įskaitytas G. Č. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-03-31 9.45 val. iki 2014-04-02 9.27 val. (2 paros).

G. Č. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įskaitoje - palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo Š. A. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš kaltinamųjų G. Č. bei G. G. solidariai jam priteista 59,37 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir G. G., jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Č. nuteistas už tai, kad prašymo būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, o būtent:

2014 m. kovo 17 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, G. Č., žinodamas, kad G. G., gim. 1996 m. lapkričio 3 d., yra nepilnametis, paprašė jo 2014 m. kovo 17 d., apie 20.00 val., apsimesti tariamu mobilaus ryšio telefono pirkėju, kuris apžiūrinės Š. A. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A. P.“, kurio vertė 57,92 Eur (200 Lt), su jame buvusia įdėta SIM kortele „Bitė Labas“, kurios vertė 1,45 Eur (5 Lt), ir pagal išankstinį susitarimą su G. Č., pagrobęs apžiūrimą telefoną, bėgs, o jis (G. Č.) panaudos peilį, siekiant bendrininkų grupėje apiplėšti nukentėjusįjį, po ko jis kartu su G. G. apiplėšė nukentėjusįjį Š. A. ir tokiu būdu įtraukė nepilnametį kaltinamąjį G. G. į nusikalstamą veiką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 159 str.

G. Č. nuteistas ir už tai, kad veikdamas kartu su G. G. pagrobė svetimą turtą, panaudojant peilį, o būtent:

jis, 2014 m. kovo 17 d., apie 20.00 val., vakare, veikdamas bendrininkų grupėje su G. G., būdamas iš anksto susitaręs, kad G. G. bus tariamas pirkėjas, kuris apžiūrinės parduodamą Š. A. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A. P.“, kurio vertė 57,92 Eur (200 Lt), su jame buvusia įdėta SIM kortele „Bitė Labas“, kurios vertė 1,45 Eur (5 Lt), o po to pagal išankstinį susitarimą, pagrobęs apžiūrimą telefoną, bėgs, nuėjo prie tiltelio per Vilkmergėlės upelį, esantį Vilkmergėlės - Kranto gatvių susidūrimo pradžioje, Ukmergės mieste, kur G. Č. laukė savo bendrininko G. G. pasislėpęs krūmuose, o pastarojo nesulaukęs, priėjo prie tiltelio, kur buvo susitikę nukentėjusysis Š. A. ir G. G., tuo metu jau apžiūrinėjęs neva perkamą mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A. P.“, ir pareikalavo, kad Š. A. atiduotų jam G. G. rankose laikytą minėtą mobilaus ryšio telefoną, o nukentėjusiajam pabandžius telefoną atsiimti, G. Č. mėgino Š. A. įspirti, bet nesėkmingai, nes pastarasis spėjo atsitraukti, po ko G. Č. išsitraukė peilį ir juo mojuodamas bei grasindamas Š. A., ėjo link nukentėjusiojo, dėl ko pastarasis, pajutęs grėsmę, paliko savo mobilaus ryšio telefoną G. G. rankose ir pradėjo bėgti, o jis G. Č., Š. A. vydamasis su peiliu rankoje, šaukė žodžius „stok gaidį, atiduok dokumentus“, kuriuos nukentėjusysis bėgdamas pakeliui pametė, ir tokiu būdu G. Č. veikdamas kartu su G. G., G. Č. grasinant su peiliu, bendrais veiksmais plėšimo būdu užvaldė nukentėjusiajam Š. A. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A. P.“, tuo pastarajam padarydami 59,37 Eur (205 Lt) turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. Č. prašo iš naujo išnagrinėti bylą ir jį išteisinti arba nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 294 str., arba sušvelninti bausmę. Nuteistasis nurodo, kad jis nepadarė nusikaltimų, todėl nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir 159 str. Teigia, kad byloje nėra objektyvių jo kaltės įrodymų, o teismas rėmėsi prieštaringais nukentėjusiojo Š. A. ir kaltinamojo G. G. parodymais. Be to, skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad apeliantas turi tris mažamečius vaikus, yra vienintelis šeimos maitintojas, todėl netekę tėvo vaikai patirtų psichologinę traumą, o sugyventinė – finansinių sunkumų.

Teismo posėdyje nuteistojo G. Č. gynėjas advokatas Valdas Kersnauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti, G. Č. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. bei paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Prokurorė Asta Poškutė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo G. G. gynėjas advokatas Valentinas Giriūnas palaikė kolegos prašymą dėl veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str.

Nuteistojo G. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t.y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t.y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl G. Č. kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str., 180 str. 2 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs G. Č. kaltę įvykdžius Lietuvos Respublikos BK 159 str., 180 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, išanalizavo jo paties bei kaltinamojo G. G., nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus bei padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei baudžiamojo įstatymo taikymo. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl apelianto kaltės grindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

Nukentėjusysis Š. A. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad jis, internetiniame tinklalapyje www.facebook.com susirašinėdamas su G. Č., su pastaruoju apsikeitė mobilaus ryšio telefonais, t.y. mobilaus ryšio telefoną „Lumia 610“ iškeitė į mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A. P.“. Tačiau jam netiko įsigytame telefone esanti kamera, todėl jis nusprendė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A. P.“ parduoti ir skelbimą apie jo pardavimą patalpino internetiniame tinklalapyje www.facebook.com. 2014-03-17 jam paskambino moteris ir pasakė, kad nori pirkti telefoną, Jis su galima pirkėja susitarė tą pačią dieną, apie 20.00 val., susitikti Vilkmergėlės gatvėje, prie tiltelio, tačiau pastaroji nurodė, jog pati negalės ateiti, todėl ateis jos brolis. Š. A. sutartu laiku atėjo į susitikimo vietą, kur jo jau laukė nepažįstamas vaikinas (G. G.), kuris pasakė, kad atėjo dėl parduodamo mobilaus ryšio telefono. Vaikinui apžiūrint mobilaus ryšio telefoną, prie tiltelio pasirodė vyriškis (G. Č.), su kuriuo jis apsikeitė mobilaus ryšio telefonais. Tuomet nukentėjusysis paklausė G. G., ar šis pirks mobilaus ryšio telefoną, jei nepirks, paprašė jį grąžinti. Tačiau minėtas vaikinas nenorėjo grąžinti telefono ir, laikydamas jį už nugaros, ėmė trauktis atgal. Bandant pasiimti telefoną, nukentėjusįjį užpuolė G. Č., kuris bandė įspirti, tačiau pastarasis spėjo atsitraukti. Tada G. Č. išsitraukė peilį ir, juo mojuodamas bei grasindamas, ėjo link nukentėjusiojo, dėl ko pastarasis pajutęs grėsmę, paliko mobilaus ryšio telefoną G. G. rankose ir pradėjo bėgti. Tuo tarpu G. Č. ėmė jį vytis su peiliu rankoje ir šaukė „stok gaidį, atiduok dokumentus“, kuriuos Š. A. bėgdamas pametė. Nukentėjusysis suprato, kad prie tiltelio jo laukęs G. G. ir po to atėjęs G. Č. buvo pažįstami, nes bėgdamas matė, kaip jie kartu nuėjo nuo tiltelio. Mobilaus ryšio telefono užvaldymo plėšimo būdu aplinkybes nukentėjusysis Š. A. patvirtino akistatos su G. Č. metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu, G. Č., kaip asmenį, su kuriuo apsikeitė mobilaus ryšio telefonais ir kuris kartu su kitu jaunuoliu pagrobė jo mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A. P.“, panaudojant peilį, atpažino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (t. 1, b. l. 6, 10-14, 21-22, 24-29). Taigi, viso proceso metu nukentėjusiojo Š. A. parodymai buvo nuoseklūs, netikėti jais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Juolab, kad juos papildo nuteistojo G. G. parodymai.

Nukentėjusiojo Š. A. nurodytas aplinkybes patvirtina nuteistojo G. G. parodymai, tame tarpe ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, kuriuos jis patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu (t. 1, b. l. 148, 150, 159, 162). G. G. parodė, kad jį susitikęs G. Č. pasakė, kad nori iš vaikino atimti mobilaus ryšio telefoną, kurį anksčiau su tuo vaikinu buvo iškeitęs į kitą telefoną. Pastarasis paprašė apsimesti jo broliu ir neva pirkimo tikslu nueiti į susitikimą apžiūrėti parduodamą mobilaus ryšio telefoną, apie kurio pardavimą G. Č. matė skelbimą internetiniame tinklalapyje „facebook“. G. Č. jam papasakojo telefono pagrobimo planą, jų abiejų veiksmus, buvo susitarta telefono užvaldymo metu panaudoti peilį. G. Č. savigynai su savimi visada nešiojosi peilį, vadinamą „plaštake“, išsiskleidžiantį iš abiejų pusių, su geležte apie 10 cm. Šį peilį jis rodė ir įvykio dieną, kai jie ėjo į susitikimą su telefoną parduodančiu vaikinu. Pasak G. G., įvykio vietoje, kai vaikinas norėjo atsiimti jo apžiūrimą mobilaus ryšio telefoną, o jis nebenorėjo jo atiduoti, G. Č. išsitraukė peilį ir ėmė tam vaikinui grasinti. Vaikinas išsigando peilio ir pasileido bėgti, pakeliui pamesdamas dėžutę su dokumentais, kurią jis rado ir paėmė. Mobilaus ryšio telefono užvaldymo plėšimo būdu aplinkybes G. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 152-155). Nuteistojo G. G. parodymai taip pat viso proceso metu buvo nuoseklūs ir negali būti vertintini kaip G. Č. apkalbėjimas, nes nuteistieji susipykę nebuvo, jokių tarpusavio konfliktų neturėjo, todėl netikėti jo parodymais nėra pagrindo.

Iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy A. P.“ priklauso G. Č. sugyventinei R. G., kuri šį telefoną pagal 2013-02-12 su UAB „Bitė“ sudarytą sutartį įsigijo savo vardu išsimokėtinai 24 mėn. laikotarpiui, už kurį įmokos buvo mokamos iki 2015-03-01 imtinai (t. 1, b. l. 52-54, 60, t. 2, b. l. 34-41, 85-90). Tai, kad mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy A. P.“ buvo iškeistas į mobilaus ryšio telefoną „Lumia 610“, patvirtina nukentėjusiojo Š. A. pateiktas susirašinėjimas su G. Č. internetiniame tinklalapyje www.facebook.com (t. 1, b. l. 32-37).

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresn. tyrėjo 2014-03-26 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-03-26 iš nukentėjusiojo Š. A. elektroninio pašto sarius222@gmail.com į policijos pareigūno tarnybinį elektroninį paštą virgilijus.jankauskas@policija.lt buvo gauta siųsta fotonuotrauka su mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy A. P.“ ir priedų prie jo vaizdu, kas įrodo, jog nukentėjusysis nusikaltimo padarymo dieną buvo įdėjęs skelbimą dėl šio telefono pardavimo į internetinį tinklalapį www.facebook.com (t. 1, b. l. 15-19, 64).

Be to, kratos, atliktos adresu Gedimino g. 4-3, Ukmergės m., G. Č. šeimos gyvenamojoje vietoje metu buvo rastas ir paimtas plėšimo būdu užvaldytas daiktas, t.y. mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy A. P.“ su jo priedais, t.y. pakrovėju, dėžute ir dokumentais (t. 1, b. l. 15-19, 52-54).

Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad G. Č., eidamas į susitikimą su nukentėjusiuoju Š. A., su savimi turėjo peilį, kurį rodė G. G.. Pastarasis suprato, kad šis peilis bus naudojamas užvaldant nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną. Be to, prieš tai abu nuteistieji jau buvo sutarę dėl peilio panaudojimo užvaldant telefoną, o įvykio vietoje, kai G. G. nenorėjo grąžinti mobilaus ryšio telefono to prašiusiam nukentėjusiajam, G. Č., siekdamas išlaikyti jau užvaldytą telefoną, demonstruodamas nukentėjusiajam peilį, pastarajam grasino, dėl ko pastarasis, būdamas išsigandęs, paliko mobilaus ryšio telefoną ir pabėgo. Esant tokioms aplinkybėms, kad G. Č. ir G. G. nusikalstami veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., požymius, t.y. svetimo turto pagrobimas, panaudojant peilį.

Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistojo G. Č. veika turėjo būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. kaip savavaldžiavimas, yra nepagrįsti. Veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str., numatantį baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą, kvalifikuojamos nustačius, kad nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai buvo vykdoma ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teisė. Nuteistieji, grobdami iš nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną, jokios tikros ar tariamos teisės nevykdė, kadangi jie neturėjo jokios teisės į pagrobtą turtą nei jokios kitos teisės, kurios vykdymu galėtų būti paaiškintas pagrobto turto paėmimas. Byloje nustatyta, kad G. Č. sugyventinei priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A. P.“ su nukentėjusiuoju iškeitė į mobilaus ryšio telefoną „Lumia 610“. Šis mainų sandoris buvo teisėtas, pats G. Č. jo neginčijo. Tuo tarpu www.facebook.com tinklalapyje pamatęs Š. A. patalpintą skelbimą apie mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy A. P.“ pardavimą, sumanė jį pagrobti ir savo ketinimą įgyvendino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad nuteistojo G. Č. veikoje nėra Lietuvos Respublikos BK 294 str. numatyto nusikaltimo sudėties požymių.

Be to, byloje nustatyta, kad G. G., gim. 1996-11-03, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis (t. 1, b. l. 173). Nuteistasis G. G. parodė, kad jį su G. Č. 2013 m. vasarą supažindino draugas, su kuriuo jis kartu mokėsi specialioje mokykloje. Tada jam buvo šešiolika metų. Jie dažnai susitikdavo, G. Č. jį išmokė visokių dalykų. G. G. G. Č. sakė, kiek jam metų, kad mokosi specialioje mokykloje, kad turi globėją, pas kurią tuo metu gyveno. G. Č. vieną kartą lankėsi globėjos namuose. Jis pats taip pat ne kartą lankėsi G. Č. namuose, bendravo su jo sugyventine, kuri jo klausinėdavo, kiek jam metų, kur jis mokosi, pas ką gyvena. Šiuos G. G. parodymus patvirtina G. G. buvusios globėjos Z. K. ir G. Č. sugyventinės R. G. parodymai. Be to, G. Č. suvokė, kad G. G. yra nepilnametis pagal jo išvaizdą ir bendravimą su juo. Auščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad mobilaus ryšio telefono užvaldymo plėšimo būdu planą sugalvojo G. Č. ir jis paprašė G. G. jam padėti. Esant tokioms aplinkybėms G. Č. į nusikalstamą veiką įtraukė vaiką, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 159 str.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino G. Č. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str., 180 str. 2 d. Tokią išvadą padarė vadovaudamasis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama nuteistajam G. Č. paskirtos bausmės rūšis bei dydis.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d. suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. nustatyta tik laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė. Lietuvos Respublikos BK 159 str. numatytos ne tik laisvės atėmimo, bet ir kitų rūsių bausmės.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. Č. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė veikiant bendrininkų grupėje, įvertino ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. Č. padarė nesunkų ir sunkų nusikaltimus, ankščiau ne kartą baustas administracine tvarka, penkis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, naujus nusikaltimus padarė esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Tai rodo, kad nuteistasis dėl savo nusikalstamų veiksmų išvadų nedaro, kriminalinių polinkių neatsisako. Esant šių aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios yra mažesnės už baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių atsakomybę už padarytus nusikaltimus, sankcijose nustatytus bausmių vidurkius, tikrai nėra per griežtos ir atitinka siekiamus bausmės tikslus. Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių nuteistajam G. Č. galėtų būti skiriamos švelnesnės bausmės už atskirus nusikaltimus, byloje nėra. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir atidėti bausmės vykdymą negalima, nes bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik nustačius pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis išvadų nedaro ir linkęs nusikalsti. Kitos rūšies bausmė savo tikslų nepasiekė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. Č. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes jis augina tris mažamečius vaikus, sugyventinė nedirba, jis yra vienintelis šeimos maitintojas. Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti tokį nuteistojo prašymą nėra pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, į visas šias aplinkybes jau atsižvelgė, todėl dar kartą į jas atsižvelgti bei švelninti ir taip pakankamai švelnią bausmę, nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-11-04 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo G. Č. apeliacinį skundą atmesti.