- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-04
- Bylos Nr.
- e2-7823-251/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03208-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- G. Š.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei G. Š. dėl skolos, kredito kainos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo priteisti iš atsakovės 700,00 Eur negrąžintą kreditą, 560 Eur bendrą kredito kainą, 904,23 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 49,00 Eur žyminį mokestį, 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento, priimti sprendimą už akių.
Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, įteikiant jai asmeniškai. Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovės atsiliepimo į ieškinį ir prašymo nepriimti sprendimo už akių, priimtinas sprendimas už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015-05-14 atsakovė su pradiniu kreditoriumi UAB „Ferratum“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 155817 (toliau – Sutartis) (b. l. 22-33), pagal kurią pradinis kreditorius atsakovei suteikė 700 Eur vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas ir kitas Sutartyje numatytas sumas pradinio kreditoriaus naudai. Sutartyje numatytas kredito grąžinimo grafikas, pagal kurį atsakovė turėjo iki 2016-08-06 mėnesinėmis įmokomis po 84 Eur sumokėti iš viso 1260 Eur (700 vartojimo kreditą ir 560 Eur bendrą kredito kainą įskaitant palūkanas ir kitus mokesčius). Atsakovė nustatyta tvarka nemokėjo įmokų pagal Sutartyje nustatytą mokėjimų grafiką, duomenų, kad grąžino kreditą ir sumokėjo kredito kainą, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad sutartis būtų buvusi nutraukta iki sutartyje nurodyto kredito grąžinimo termino pabaigos.
Iš teismui pateiktų 2016-07-22, 2019-05-09, 2019-05-10 sutarčių, susijusių su skolų (reikalavimo teisių) perleidimu, ir su jomis susijusių dokumentų matyti, kad šiuo metu reikalavimo teises į atsakovės skolą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 155817 turi ieškovė (b. l. 9-21, 34-48).
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, nemokėjo įmokų pagal Sutartį, todėl ieškovės reikalavimai dėl 700 Eur suteikto kredito ir 560 Eur bendros kredito kainos priteisimo laikytini pagrįstais ir tenkintini.
Ieškovė prašo priteisti 904,23 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už laikotarpį nuo Sutartyje numatyto termino grąžinti kreditą pabaigos 2016-08-06 iki 2017-11-08, jas skaičiuoja nuo negrąžinto 700 Eur kredito sumos, pateikia palūkanų paskaičiavimo lentelę (b. l. 52). Ieškovė remiasi Sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punktu ir specialiųjų sąlygų 5.2 punktu, kurie numato skolininko pareigą, praleidus Sutartyje numatytą kredito grąžinimo terminą, mokėti specialiosiose sąlygose nustatyto dydžio palūkanas iki visiško kredito grąžinimo. Specialiosiose sąlygose numatytas palūkanų dydis – 102,71 proc. Iš Sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkto matyti, kad Sutartis taip pat numato skolininko pareigą suėjus kredito terminui mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip už 180 dienų (b. l. 22-23, 30).
Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Paminėtina, kad Sutarties sudarymo metu (2015-05-14) minėta įstatymo norma numatė maksimalų 0,05 proc. netesybų ir kitokių mokesčių dydį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais, nenumatė, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Visgi teismų praktikoje priimta atsižvelgti į šiuo metu įstatyme įtvirtintus ribojimus vertinant vartojimo kredito sutarčių nuostatų dėl netesybų (kitų mokesčių praleidus mokėjimo terminus) sąžiningumą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
Teismų praktikoje priimta, kad jeigu netesybos viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą dydį, tai tokios netesybas nustatančios sąlygos turi būti pripažįstamos nesąžiningomis, negaliojančiomis ab initio, o ne mažinamos iki įstatyme nustatyto 0,05 proc. dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; taip pat žr. 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą, Teismų praktika Nr. 52).
Nagrinėjamu atveju, remiantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, maksimali prievolė, kuri galėtų būti nustatyta vartojimo kredito sutartyje ir mokama dėl prievolių vykdymo terminų pažeidimo (nesvarbu, ar ji pavadinta delspinigiais, kompensuojamosiomis palūkanomis ar kitaip), yra 0,05 proc. mokestis už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Už 180 dienų šis mokestis būtų 63 Eur (700 Eur * 0,05 * 180 dienų / 100). Pagal Sutartį terminą grąžinti skolą praleidęs skolininkas privalo mokėti 102,71 proc. metines kompensacines palūkanas (iki visiško skolos grąžinimo) ir 0,05 proc. delspinigius per dieną (180 dienų). Tokios Sutarties nuostatos pažeidžia Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, todėl, atsižvelgiant į aptartą reglamentavimą ir teismų praktiką, pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio. Atitinkamai kreditoriaus reikalavimas priteisti 904,23 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1-2 dalimis, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė sumokėjo 49 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų teisinei pagalbai (b. l. 49-51), iš viso patyrė 170 Eur bylinėjimo išlaidų. Ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (58,22 proc.), todėl ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 98,97 Eur žyminio mokesčio (58,22 procento * 170 Eur).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, iš atsakovės G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) negrąžintą kreditą, 560,00 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt eurų) bendrą kredito kainą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1260,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 98,97 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų 97 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nustatyta tvarka.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.