Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant ieškovui V. J., atsakovei V. J., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui,

viešame teismo išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašo santuoką, įregistruotą 2013-11-22 Marijampolės m. CMS, akto įrašo Nr. 429, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes „J“, „J“, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vieta nustatyti su atsakove, priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 50 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės.

Ieškovo atstovas paaiškino, kad su šalys susituokė 2013 m. lapkričio 22 d. (Marijampolės miesto CMS, akto įrašas Nr. 429). Šalys susilaikė vaikų: sūnaus D. J., gim. 2007-05-18, sūnaus K. J., gim. 2009-11-08, ir dukters E P. J., gim. 2015-06-29. Santuokoje nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. Kreditorių neturi. Šalys negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Teigia, kad santuoka faktiškai iširo dėl abiejų kaltės. Po santuokos nutraukimo pageidauja, kad būtų pasiliktos santuokinės pavardės, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, o iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdį pranešta tinkamai, teismo pranešimu, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepatiekė.

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Nustatyta, jog santuoka tarp šalių sudaryta 2013-11-22 d. (Marijampolės miesto CMS, akto įrašas Nr. 429). Šalims gimė: sūnus D. J., sūnus K. J. ir dukra E P. J., kurie yra nepilnamečiai (b. l. 8-10). Santuokoje šalys bendro nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo (b. l. 11-13).

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Ieškovo atstovo teigimu, santuokoje išryškėjo šalių nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes. Įvertinus ieškinyje išdėstytas ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovo paaiškintas aplinkybes, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje šalys pažeidė sutuoktinių pareigas. Atsakovė aplinkybių, jog santuoka iširo dėl kitų, nei nurodo ieškovas, priežasčių, nenurodė, įrodymų nepateikė. Konstatuotina, kad šalių santuoka egzistuoja formaliai, šalys negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, jos išsaugoti nėra jokių galimybių, nei ieškovas, nei atsakovė nepageidauja taikytis, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl jos iširimo kaltos yra abu šalys (CK 3.27 str., 3.60 str., 3.63 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir turto padalijimo.

Ieškovas nurodė, kad santuokoje šalys nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. Tai patvirtina byloje pateiktos pažymos iš VĮ „Regitra“ (b. l. 12, 13) ir VĮ Registrų centro (b. l. 11), todėl turto padalijimo klausimas byloje nenagrinėtinas.

Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, būtina išspręsti ir santuokoje įgytų prievolių kreditoriams vykdymą po santuokos nutraukimo. Ieškovė nurodė, kad kreditorių neturi.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Konstatavus šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, atsakovė teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovo netenka. Ieškovas reikalavimo priteisti išlaikymą nereiškė, nurodė, kad jam išlaikymas iš atsakovės nereikalingas.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama santuokinė pavardė - J, atsakovei – J (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo nustatymo.

Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų (CK 3.174 str. 2 d.). Ieškovas prašo nepilnamečių sūnaus D. J., gim. 2007-05-18, sūnaus K. J., gim. 2009-11-08, ir dukters E P. J., gim. 2015-06-29, gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakove, jų dvasiniais ir materialiniais poreikiais rūpinasi atsakovė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų: sūnaus D. J., sūnaus K. J., ir dukters E P. J., interesus, užtikrintų įprastą ir saugią socialinę aplinką. Ieškinio reikalavimas tenkintinas, sūnaus D. J., gim. 2007-05-18, sūnaus K. J., gim. 2009-11-08, ir dukters E P. J., gim. 2015-06-29, nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina V. J. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Byloje nėra duomenų, kad ieškovas savo nepilnamečiams vaikams darytų neigiamą poveikį, ar kitaip veiktų prieš vaikų interesus. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nenurodė, kad ieškovui turėtų būti apribotos bendravimo su nepilnamečiais vaikais galimybės. Šiuo metu ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmė, tačiau išėjęs iš įkalinimo įstaigos teigia norįs bendrauti su savo vaikais. Todėl, įvertinant bylos medžiagą bei atsižvelgiant į ieškovo pageidavimus bei atsakovei nepareiškus prieštaravimų, teismas sprendžia, kad ieškovas su savo nepilnamečiais vaikais gali bendrauti nevaržomai.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų galimybė teikti išlaikymą turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).

Ieškovas nurodo, kad nepilnamečių vaikų poreikių užtikrinimui gali skirti kas mėnesį kiekvienam po 50 Eur suma.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 ir 3 dalyse vartojama sąvoka „turtinė padėtis“ aiškintina ir taikytina atsižvelgiant ne tik į faktines pajamas, bet ir į asmens galimybę uždirbti, t.y. darbinį potencialą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, plėtodama šios sąvokos aiškinimą, reikšminga aplinkybe turtinei padėčiai nustatyti pripažino ne tik asmens turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kad asmuo, privalantis teikti išlaikymą, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, jog gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, ir konstatavo, kad išlaikymą privalantis teikti asmuo, būdamas darbingas, turi galimybę rasti geriau apmokamą darbą.

CK 3.192 str. reglamentuota tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas. Tėvų pareiga vaikui teikti išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar nebendravimu su vaiku. Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Abiejų tėvų teisės vaiko atžvilgiu yra lygios. Vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai. Šalių vaikai: sūnus D. J., sūnus K. J., ir dukra E P. J. yra nepilnamečiai. Ieškovas atlieka bausmę, atsakovė gyvena iš socialinių pašalpų ir sugeba užtikrinti tik pagrindinius vaikų poreikius. Ieškovas, kaip ir atsakovė, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti kasdieniai nepilnamečių vaikų poreikiai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vaikų poreikius bei šalių pastangas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, iš ieškovo priteistinas išlaikymas sūnui D. J., sūnui K. J., ir dukrai E P. J. kiekvienam po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-01-05) iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė V. J..

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje susidarė bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos bei išlaidos už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybei turėtų būti priteistinos iš atsakovės (CPK 92 str., 93, 96, 99 str.). Spręsdamas byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas įvertino byloje surinktą medžiagą apie atsakovės turtinę padėtį bei finansines galimybes susimokėti bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje surinktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad atsakovė yra nedirbanti nuo 2015 metų, auginą vaiką (b. l. 33). Atsakovė turto, nei nekilnojamojo, nei registruoto kilnojamojo, neturi (b. l. 11, 13). Kaip nurodė Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje, atsakovė gyvena savavališkai užimtame Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute, gyvenimo sąlygos skurdžios, ji gyvena iš socialinių pašalpų, gaunamų lėšų vos pakanka būtiniausių poreikių tenkinimui (b. l. 23-24). Su atsakove gyvena trys nepilnamečiai vaikai, iš kurių du turi sveikatos problemų (b. l. 23-24, 25). Tad papildomų išlaidų atsiradimas neigiamai paveiktų ne tik pačios atsakovės, bet ir jos nepilnamečių vaikų ir taip skurdžią buitį bei gyvenimo sąlygas. Nors atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nesidomėjo bylos eiga ir savo teisių bei teisinių interesų apsaugą, t.y. veikė pasyviai, tačiau įvertinus tai, kad, kaip nurodyta byloje esančioje išvadoje, atsakovei trūksta socialinių įgūdžių, teismas sprendžia, jog atsakovė tinkamai nesuvokė savo pasyvumo teisinių pasekmių. Teismas neatmeta galimybės, kad atsakovei būnant aktyviai ir konsultuojantis su teisininkais, jai pačiai, atsižvelgus į jos turtinę padėtį, būtų byloje suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, 384 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Santuoką, sudarytą 203-11-22 Marijampolės sav. CMS (įrašo Nr. 429) tarp V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: ieškovui – J, atsakovei – J.

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų: sūnaus D. J., gim. 2007-05-18, sūnaus K. J., gim. 2009-11-08, ir dukters E P. J., gim. 2015-06-29, gyvenamąją vietą su motina – atsakove V. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. J., gim. 2007-05-18, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) nuo 2017 m. sausio 5 d. iki jo pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtais pinigais uzufrukto teise pavedant disponuoti atsakovei V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Materialinio išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš ieškovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. J., gim. 2009-11-08, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) nuo 2017 m. sausio 5 d. iki jo pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtais pinigais uzufrukto teise pavedant disponuoti atsakovei V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Materialinio išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš ieškovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai Emilijai P. J., gim. 2015-06-29, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) nuo 2017 m. sausio 5 d. iki jos pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtais pinigais uzufrukto teise pavedant disponuoti atsakovei V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Materialinio išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad ieškovas V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) galės nevaržomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais sūnumi D. J., gim. 2007-05-18, sūnumi K. J., gim. 2009-11-08, ir dukra E P. J., gim. 2015-06-29.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.