- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-08
- Bylos Nr.
- 2S-125-777/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09017-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, AB SEB bankas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei, dalyvaujant bankrutuojantiems asmenims Arūnui Padagai ir S. P., bankrutuojančių asmenų bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratorių biuras“ įgaliotam asmeniui Mantui Motiejūnui,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko (toliau – pareiškėja) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017-10-10 nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančių asmenų A. P. ir S. P. 2017-09-04 kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano pakeitimas, suinteresuoti asmenys UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2013-10-08 nutartimi A. P. ir S. P. (toliau – ir bankrutuojantys asmenys) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (toliau – bankroto administratorius). 2013-12-05 teismo nutartimi patvirtintas bankrutuojančių asmenų kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, o 2014-03-26 nutartimi patvirtintinas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas.Bankroto administratorius nurodė, jog 2017-08-28 vyko bankrutuojančių asmenų kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai mokumo atkūrimo plano pakeitimui nepritarė dėl priežasčių, nesusijusių su Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Bankroto administratorius 2017-09-04 pateikė teismui prašymą patvirtinti bankrutuojančių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atstatymo plano pakeitimą. Nurodė, kad 2016 metų birželio mėnesį padidėjo bankrutuojančių asmenų pajamos, tačiau padidėjo ir būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos.Pareiškėja atsiliepimu prašė netvirtinti bankrutuojančių asmenų bankroto administratoriaus teikiamų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano pakeitimų, o teismui pripažinus šiurkščius FABĮ nuostatų pažeidimus nutraukti bankrutuojantiems asmenims iškeltą bankroto bylą.Pareiškėja nurodė, kad bankrutuojantys asmenys netinkamai vykdė teismo nutartimi patvirtintą mokumo atkūrimo planą, gaunamas lėšas naudojo savo reikmėms pagal savo norus, o ne taip, kaip yra numatyta teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane. Nurodė, kad bankrutuojantys asmenys nesiekė kaip galima didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus bei užtikrinti teisingą skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyrą.Pareiškėja teismo prašė įpareigoti bankrutuojančių asmenų bankroto administratorių visas pinigines lėšas, sukauptas atidarytoje sąskaitoje, nedelsiant pervesti kreditorių reikalavimams tenkinti ir pateikti kreditorių susirinkimui kreditorių patirtos žalos kompensavimo projektą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2017-10-10 nutartimi patvirtino bankrutuojančių asmenų 2017-09-04 kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tvirtinant bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planą, gaunamos pajamos iš darbo užmokesčio sudarė 861,48 Eur, prašymo nagrinėjimo metu bankrutuojantys asmenys nurodė, jog pajamos sudarė 1 357 Eur, taigi bankrutuojančių asmenų pajamos per mėnesį padidėjo 495,52 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bankrutuojančių asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 1 307 Eur suma ir 50 Eur suma reikalinga kreditiniams reikalavimams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pardavus nuosavybės teise priklausiusius butus, bankrutuojantys asmenys 2016-04-06 išsinuomojo butą, kurio nuomos išlaidos per mėnesį sudaro 340 Eur, sumokėjo dviejų mėnesių 680 Eur užstatą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog nuo teismo nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas, dienos pasikeitė ir dar viena aplinkybė – S. P. nuo 2014-08-22 neteko 55 proc. darbingumo ir, pablogėjus sveikatos būklei, S. P. kas mėnesį vaistams, maisto papildams ir įvairioms procedūroms skiria apie 250 Eur ir daugiau. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nors bankrutuojančių asmenų gaunamos pajamos ir išlaidos padidėjo, tačiau bankrutuojantys asmenys sąžiningai vykdė pirminį mokumo atkūrimo planą, o išaugusios būtinosios pareiškėjų išlaidos yra pagrįstos, todėl pagrindų nutraukti bankrutuojantiems asmenims iškeltą bankroto bylą nėra. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjos argumentai, jog bankrutuojantys asmenys elgėsi nesąžiningai gautas didesnes pajamas išleisdami savo poreikiams tenkinti, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog padidinus bankrutuojančių asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą sumą 461,31 Eur (nuo 845,69 Eur iki 1 307 Eur + 50 Eur kreditoriaus reikalavimams tenkinti) kreditoriaus interesai nebus pažeisti, juolab kad bankrutuojantys asmenys kreditoriams skirs 21,04 Eur daugiau ir papildomai sumokės 1 715 Eur kompensaciją.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vien tai, kad bankroto administratorius neteikė kreditoriui mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitų, nesudaro pagrindo laikyti bankrutuojančių asmenų ar bankroto administratoriaus veiksmus nesąžiningais ir dėl to netenkinti prašymo dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo patvirtinimo.Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatytų fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindų ar bankrutuojančių asmenų nesąžiningumo, konstatavo, jog parengtas ir teismui pateiktas mokumo atkūrimo plano pakeitimas atitinka tiek bankrutuojančių asmenų, tiek ir kreditorių teisėtus interesus, todėl 2017-09-04 teismui bankrutuojančių asmenų pateiktas pakeistas mokumo atkūrimo planas tvirtintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-10-10 nutartį, kuria patvirtintas patikslintas bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano pakeitimas, ir bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano pakeitimo klausimą išnagrinėjus iš esmės priimti sprendimą netvirtinti bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano pakeitimo. Prašė įpareigoti bankrutuojančių asmenų bankroto administratorių visas pinigines lėšas, sukauptas atidarytoje depozitinėje sąskaitoje, nedelsiant pervesti kreditoriaus patvirtintiems reikalavimams tenkinti ir pateikti kreditorių susirinkimui kreditoriaus patirtos žalos kompensavimo projektą. Prašė pripažinus FABĮ nuostatų pažeidimus šiurkščiais nutraukti bankroto bylą.Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamąją nutartį, nagrinėjo bei gilinosi tik į naujai parengtą mokumo atkūrimo plano projektą ir praktiškai visiškai nevertino ankstesnio mokumo atkūrimo plano (ne) vykdymo eigos ir bankrutuojančių asmenų ir bankroto administratoriaus padarytų pažeidimų. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tik formaliai pažymėjo, kad bankrutuojančių asmenų netinkamas mokumo atkūrimo plano vykdymas bei bankroto administratoriaus netinkamas FABĮ numatytų pareigų atlikimas yra tik visiškai nežymūs pažeidimai, kurie nesudaro pagrindo laikyti bankrutuojančių asmenų ar bankroto administratoriaus veiksmus nesąžiningais. Apeliantė pažymėjo, jog bankrutuojantys asmenys, be pajamų, gautų realizavus įkeistą nekilnojamąjį turtą, gavo apie 41 818, 59 Eur pajamų, o kreditorių reikalavimams tenkinti iš šių pajamų skyrė tik 637,16 Eur, o išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti viršijo net 13 910,82 Eur, todėl nesuprantama teismo nuomonė, kaip 1 715 Eur kompensacija gali padengti net 13 910,82 Eur kreditoriaus patirtą nuostolį.Apeliantė taip pat pažymėjo, jog FABĮ nurodyta, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti planą dienos bankroto administratoriaus pareiga sušaukti kreditorių susirinkimą ir pasiūlyti svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, kai iš fizinio asmens gautų lėšų nepakanka atlikti plane nustatytų mokėjimų ar kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus.Apeliantė nurodė, jog nesuprantamas teismo akcentavimas piniginių lėšų, gautų bankroto proceso metu realizavus bankrutuojantiems asmenims priklausantį turtą, nes, apeliantės nuomone, fizinių asmenų bankroto procesas negali būti siejamas vien su bankrutuojantiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto realizavimu bei iš šio turto realizavimo gautų piniginių lėšų paskirstymu. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas gautas pinigines lėšas bei kreditinio reikalavimo padengimo procentą, visiškai neatsižvelgė, kiek gautos piniginės lėšos bei kreditinio reikalavimo padengimo procentas padidėtų, jei bankrutuojantys asmenys bei jiems atstovaujantis bankroto administratorius būtų laikęsi FABĮ nuostatų, tinkamai vykdę įstatymo nustatytas pareigas bei tinkamai vykdę mokumo atkūrimo planu prisiimtus įsipareigojimus.Apeliantė nurodė, jog sutinka, kad bankroto proceso metu atsiradus tam tikrų aplinkybių gali padidėti būtiniesiems poreikiams skirtų išlaidų dalis ir remiantis tomis aplinkybėmis gali būti tikslinamas mokumo atkūrimo planas, ką aiškiai numato ir FABĮ, tačiau nesutinka su tuo, kad mokumo atkūrimo plane numatytų ir teismo patvirtintų pajamų perviršį bankrutuojantis asmuo ar asmenys gali naudoti pagal savo nuožiūrą, jį slėpdami ir neinformuodami kreditorių, kuriems yra ypač svarbus nevykdomų ar netinkamai vykdomų įsipareigojimų klausimas. Apeliantė nurodė, jog bankrutuojantys asmenys bei jų bankroto procesą administruojantis bankroto administratorius šiurkščiai pažeidė FABĮ nuostatas ir net nepateikdami kreditoriui jokių kompensacinių pasiūlymų pateikė kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano pakeitimą, kurio priėmimas pažeidžia kreditorių teises bei tesėtus interesus, užkerta galimybę kreditoriui gauti didesnį jo finansinio reikalavimo patenkinimą, nedrausmina įstatymo nuostatas pažeidžiančių bankrutuojančių asmenų bei jų bankroto procesą administruojančių bankroto administratorių, yra naudingas vien tik bankrutuojantiems asmenims bei jų bankroto procesą administruojančiam bankroto administratoriui, pažeidžia teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.Atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorius nurodė, kad apeliantė savo skunde sutinka su plano tikslinimu pasikeitus aplinkybėms dėl būtiniesiems poreikiams reikalingų lėšų sumos (skundo 4 lapo 2 pastraipa), t. y. iš esmės sutinka, kad bankroto byloje pagrindas planą tikslinti ir pakeitimus tvirtinti egzistuoja, todėl tokia prieštaringa ir nenuosekli apeliantės pozicija tik patvirtina skundžiamos nutarties teisėtumą.Bankroto administratorius nurodė, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes bei jas patvirtinančius rašytinius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, jog pakeitimai nepažeidžia bankrutuojančių asmenų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros, yra teisėti, todėl tvirtintini, o apeliantė savo skunde nenurodė absoliučiai jokių motyvų dėl minėtų pakeitimų tariamo neteisėtumo ar nepagrįstumo.Bankroto administratorius nurodė, jog nepagrįsti apeliantės argumentai, jog vien tai, jog bankrutuojantys asmenys gautas lėšas panaudojo iš esmės būtiniausiems poreikiams tenkinti, yra pagrindas keisti planą, o ne nutraukti bankroto bylą. Bankroto administratorius nurodė, jog bankroto procese apeliantės interesai nėra niekaip pažeidžiami, nes apeliantei yra sumokėtos visos pagal planą numatytos išmokos, taip pat lėšos už parduotą įkeistą turtą, numatyta kompensacija už gautą lėšų perviršį, todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie esminius plano pažeidimus, kartu ir apie bylos nutraukimo pagrindo neegzistavimą yra visiškai logiška, suprantama bei paremta byloje esančiais rašytiniais įrodymais.Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pareiškėja palaikė atskirąjį skundą, o bankrutuojantys asmenys ir bankroto administratoriaus įgaliotas atstovas atskirąjį skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Iš rašytinės bylos duomenų matyti, jog 2014-03-26 teismo nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planas. Tvirtinant pareiškėjų mokumo atkūrimo planą bankrutuojančių asmenų pajamos sudarė 861,48 Eur, išlaidos – 845,69 Eur, kreditiniams reikalavimams tenkinti numatyta 14,48 Eur per mėn. suma (2 t., b. l. 73–79). Iš teikiamo mokumo atkūrimo plano pakeitimo matyti, kad keičiama Plano II dalis „Fizinių asmenų gaunamos pajamos“, kurioje nurodyta, kad A. P. pajamos per mėnesį yra 600 Eur gaunamas darbo užmokestis, S. P. pajamas per mėnesį sudaro 617 Eur darbo užmokestis ir 140 Eur neįgalumo išmoka, iš viso per mėnesį bankrutuojančių asmenų pajamos yra 1 357 Eur. Keičiama Plano V dalis „S. P. ir A. P. būtinosios išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti“, iš kurios matyti, kad per mėnesį trijų (kartu su pareiškėjais gyvena pilnametėdukra) asmenų šeimai maistui ir gėrimams reikalinga 330 Eur suma; 300 Eur vaistams, maisto papildams, sveikatos priežiūrai, buities prekėms, namų apyvokos daiktams, gyvybės draudimui; būsto nuomos išlaidos kas mėnesį siekia 340 Eur; išlaidos komunaliniams mokesčiams – 150 Eur; transporto išlaidos kas mėnesį sudaro 80 Eur; ryšio išlaidos – 45 Eur; išlaidos kreditorių reikalavimams ir administravimui – 50 Eur; banko komisiniam mokesčiui – 2,00 Eur. Iš viso 1 307 Eur skiriama būtiniesiems poreikiams tenkinti ir 50,00 Eur kreditorių reikalavimams tenkinti. Taip pat iš keičiamo Plano VIII dalies „Kreditoriniai reikalavimai ir jų tenkinimas“ matyti, kad kreditorei AB SEB bankui pareiškėjų skola yra 74 599,71 Eur, iš kurių 51 947,40 Eur skola ir 21 218,17 Eur palūkanos. Patikslintame mokumo atkūrimo plane numatyta, jog iki plano įgyvendinimo termino pabaigos iš kitų asmenų pasiskolintomis lėšomis kreditorių reikalavimams tenkinti bankrutuojantys asmenys sumokės 1 715 Eur (2 t., 157–162). FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą. Sąžiningumo principo taikymas aktualus ne tik iškeliant fizinio asmens bankroto bylą, bet ir viso bankroto proceso metu, vertinant bankrutuojančio asmens pareigų vykdymą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Atsižvelgiant į tai, kad fizinio asmens bankrotu visų pirma siekiama išugdyti žmogaus gebėjimą atsakingai tvarkyti savo finansus ir valdyti turtą, atkurti jo mokumą ir grąžinti aktyviai veikiantį žmogų į visuomenę, bankroto proceso metu itin didelis dėmesys yra teikiamas mokumo atkūrimo plano sudarymui, jo vykdymo priežiūrai ir kontrolei. Fizinių asmenų bankroto įstatymas nenumato kriterijų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, kad fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, yra (buvo) nesąžiningas. Taigi, bankroto procese fizinio asmens (ne)sąžiningumas yra vertinamojo pobūdžio kategorija. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, yra (buvo) sąžiningas ar ne. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, gali būti pripažintas nesąžiningu, jeigu nustatoma, kad jis sąmoningai, tai yra suvokdamas arba turėdamas suvokti, kokias pasekmes sukels jo elgesys, aktyviais ir (ar) pasyviais veiksmais siekė priešingų nei FABĮ numatytų tikslų. FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje išvardyti fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Apeliantė teismo prašė nutraukti fizinio asmens bankroto bylą pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą (jeigu fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, todėl reikėtų įvertinti, ar bankrutuojantys asmenys sąžiningai naudojosi bankroto procesu, ar aktyviais ir (ar) pasyviais veiksmais nesiekė priešingų nei FABĮ numatytų tikslų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančių asmenų kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis) ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Atsižvelgdamas į tai, jog teismas turi būti aktyvus, ir siekiant išsiaiškinti, įvertinti, ar bankrutuojantys asmenys sąžiningai naudojosi bankroto procesu ir nesiekė priešingų nei FABĮ numatytų tikslų, apeliacinės instancijos teismas skyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Teismo posėdžio metu bankrutuojantys asmenys nurodė, jog bankroto administratoriui turėjo būti žinoma apie bankrutuojančių asmenų padidėjusias pajamas, nes banko išrašus, kuriuose matėsi jų gaunamos pajamos, nuolat kas ketvirtį elektroniniu paštu siuntė bankroto administratoriaus nurodytam darbuotojui. Bankrutuojantys asmenys nurodė ir tai, kad padidėjus jų pajamoms, padidėjo ir jų išlaidos. Bankrutuojančių asmenų gaunamos pajamos – 1 357 Eur, patvirtintame mokumo atkūrimo plane nurodytos pajamos – 861,48 Eur. Bankroto proceso metu buvo parduoti bankrutuojantiems asmenims nuosavybės teise priklausantys butai, todėl jie buvo priversti nuomotis butą, kurio nuomai išleidžia 340 Eur. Nuo 2014 metų S. P. atsirado sveikatos problemų, jai buvo nustatytas 45 proc. darbingumas, todėl atsirado papildomų išlaidų jos gydymui ir medikamentams (300 Eur). Bankrutuojantys asmenys nurodė, jog tikslo nuslėpti gaunamas pajamas neturėjo, nes apie didesnes gaunamas pajamas turėjo būti žinoma bankroto administratoriui, kuriam buvo siunčiami duomenys. Padidėjus pajamoms dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo nesikreipė, daugiau gaunamų pajamų kreditoriui neskyrė, nes visos gaunamos pajamos buvo naudojamos papildomoms išlaidoms padengti.Teismo posėdžio metu bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo paaiškino, jog pasikeitė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ darbuotojas, prižiūrintis bankrutuojančius asmenis. Pastarasis darbuotojas taikė kitas priežiūros formas ir 2016 m. birželį, liepą nustatė galimus nukrypimus nuo plano. Tuo metu nebuvo ieškoma to priežasčių, o buvo sprendžiama, ką toliau daryti. Anksčiau bankrutuojančius asmenis prižiūrėjęs darbuotojas pas bankroto administratorių nebedirba. Bankroto administratorius neturi duomenų, jog bankrutuojantys asmenys iki nustatytų galimų nukrypimų nuo plano buvo informavę bankroto administratorių apie padidėjusias bankrutuojančių asmenų pajamas ir išlaidas. Ankstesnis bankroto administratoriaus darbuotojas, prižiūrėjęs bankrutuojančius asmenis, neteikė kreditoriams fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atstatymo plano vykdymo ataskaitų, todėl 2017-03-16 buvo sudaryta ataskaita už visą (nuo 2014-04-01 iki 2016-12-31) bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano vykdymo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo laikotarpį. Šios ataskaitos parengimas užtruko, nes apėmė ilgą laikotarpį. Bankroto administratorius bankrutuojančių asmenų tyčios neįžvelgia. Bankroto procesas buvo intensyvus, su kreditoriumi (banku) bankroto administratorius nuolat bendradarbiavo dėl parduodamų butų, tačiau kreditorius nesidomėjo bankrutuojančiais asmenimis, nors nustatytais terminais negavo fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitų. Nurodė ir tai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad bankrutuojančių asmenų padidėjusios pajamos (perviršis) turi atitekti kreditoriui.Kreditorės AB SEB banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, 2018-02-28 gautame rašte nurodė, jog palaiko atskirajame skunde nurodytus argumentus, ir prašė atskirąjį skundą tenkinti. Iš rašytinės bylos medžiagos duomenų nustatyta, kad, kaip minėta anksčiau, bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas 2014-03-26 (2 t., b. l. 104–106). Bankroto administratoriaus fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaita surašyta 2017-03-16 (3 t., 104–107). Iš ataskaitos duomenų nustatyta, jog ataskaitoje pateikti duomenys apie bankrutuojančių asmenų pajamas ir išlaidas per visą laikotarpį nuo plano patvirtinimo, t. y. per laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2016-12-31. Šie ataskaitos duomenys leidžia daryti išvadą, jog bankroto administratorius nevykdė pareigos kreditoriui (FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas). FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte reglamentuota, jog nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikia teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą. Šio straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyta, jog tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus, bankroto administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Iš anksčiau paminėtų duomenų matyti, jog šių pareigų bankroto administratorius nevykdė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog kreditorius nuo pat mokumo atkūrimo plano patvirtinimo (2014-03-26) būtų reikalavęs iš bankroto administratoriaus pateikti ataskaitas ar kitus duomenis apie veiklą, nors tokią teisę turėjo (FABĮ 26 str. 3 p.).Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konstatuoti bankrutuojančių asmenų nesąžiningumą ir tuo pagrindu nutraukti bylą byloje esančių duomenų nepakanka. Bankrutuojantys asmenys didesnes pajamas gavo į banko sąskaitą (ne grynaisiais pinigais), todėl bet kuriuo metu pareikalavus bankrutuojančių asmenų banko sąskaitų išrašo buvo galima nustatyti nukrypimus nuo plano. Todėl labiau tikėtina, kad bankrutuojantys asmenys neturėjo tikslo nuslėpti bankroto proceso metu gautas lėšas ir to nedarė. Pagrįsti bankroto administratoriaus įgalioto asmens argumentai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog bankrutuojančių asmenų padidėjusios pajamos (perviršis) turi atitekti kreditoriui ar buvo panaudotos ne būtiniesiems jų poreikiams tenkinti. Todėl labiau tikėtina, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai mokumo atkūrimo plane numatytų ir teismo patvirtintų pajamų perviršį bankrutuojantys asmenys naudojo be pirminio plano pakeitimo savo nuožiūra, tačiau nepakenkė kreditoriaus (banko) interesams, susiklosčiusi situacija neturėjo esminės įtakos bankrutuojančių asmenų mokumui atkurti. Juolab kad pakeistu mokumo atkūrimo planu bankrutuojantys asmenys įsipareigojo kreditoriui išmokėti 1 715 Eur kompensaciją (CPK 178, 185 str.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančių asmenų, bankroto administratoriaus, kreditoriaus anksčiau nutartyje aptarti veiksmai turėjo įtakos tam, kad apie 2 metus nebuvo nustatyti nukrypimai nuo plano, nebuvo inicijuotas mokumo atkūrimo plano pakeitimas, todėl vien bankrutuojančių asmenų veiksmus pripažinti nesąžiningais bei prieštaraujančiais FABĮ numatytiems tikslams ir vadovaujantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktu nutraukti bankroto bylą nėra teisinio pagrindo. Toks teismo sprendimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.Kaip jau minėta anksčiau, iš 495,52 Eur gaunamų didesnių pajamų bankrutuojantys asmenys 340 Eur skyrė būsto nuomai, 250 Eur gydymo tikslams, ko pradinio mokumo atkūrimo plano tvirtinimo metu nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog papildomai numatytos išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti yra pagrįstos atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Pateiktame mokumo atkūrimo plano pakeitime kreditoriaus reikalavimams tenkinti per mėnesį numatyta skirti 50 Eur (patvirtintame plane 28,96 Eur per mėn.), taigi kreditoriaus reikalavimams tenkinti pareiškėjai skirs 21,04 Eur daugiau. Taip pat pažymėtina, jog bankrutuojantys asmenys iki plano įgyvendinimo pabaigos kreditorių reikalavimams tenkinti papildomai sumokės 1 715 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodyta 1 307 Eur suma bankrutuojančių asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti, 50 Eur kas mėnesį numatyta suma kreditoriaus reikalavimams tenkinti, vienkartinė 1 715 Eur suma, kuri bus sumokėta iki plano pabaigos, atitinka bankrutuojančių asmenų ir jų kreditorių interesų pusiausvyrą ir fizinio asmens bankroto proceso tikslą. Todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patvirtintas patikslintas bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano pakeitimas, nėra pagrindo (CPK 178, 185 str.). Įpareigoti bankrutuojančių asmenų bankroto administratorių visas pinigines lėšas, sukauptas atidarytoje depozitinėje sąskaitoje, nedelsiant pervesti kreditoriaus patvirtintiems reikalavimams tenkinti nėra teisinio pagrindo, nes šios deponuotos lėšos turi paskirtį, yra skirtos administravimo išlaidoms dengti.Vadovaujantis nutarties 33 ir 34 punktais taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti bankrutuojančių asmenų bankroto administratorių pateikti kreditorių susirinkimui kreditoriaus patirtos žalos kompensavimo projektą.Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui ir procesiniam rezultatui byloje.Esant anksčiau nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino bankroto administratoriaus prašymą ir patvirtinto pakeistą mokumo atkūrimo planą ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).Duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017-10-10 nutartį palikti nepakeistą.