Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-08-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-21322-931/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-08-12
Bylos Nr.
e2YT-21322-931/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas
E. S.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-21322-931/2021 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16109-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. S. po savo motinos H. S. mirties per 3 mėnesių terminų yra priėmusi H. S. palikimą. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos E. S. motina H. S. mirė (duomenys neskelbtini). H. S. sutuoktinis G. S. mirė (duomenys neskelbtini). H. S. ir G. S. buvo sudarę (duomenys neskelbtini) santuoką. H. S. keletą metų iki mirties dėl senyvo amžiaus ir prastos sveikatos būklės ((duomenys neskelbtini); tai patvirtina H. S. medicininiai dokumentai) gyveno VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ (iki H. S. mirties pareiškėja kas mėnesį mokėjo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ įmokas už H. S. gyvenimą globos namuose). H. S. pareiškėją E. S. po G. S. mirties įsivaikino. Pareiškėja E. S. buvo vienintelis H. S. vaikas, kitų vaikų ji neturėjo. Šiuo metu pareiškėja E. S. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), į kurią ji išvyko dar prieš (duomenys neskelbtini) metų, o į Lietuvą sugrįždavo tik aplankyti savo senyvo amžiaus motinos H. S. Paskutinė H. S. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Palikėja (testatorė) H. S. buvo sudariusi 2011 m. kovo 17 d. testamentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip pareiškėjai E. S. yra žinoma, visą turtą, likusį po testatorės mirties, paliko jai, t. y. savo vieninteliai dukrai E. S. Pagrindinis testatorės H. S. palikimas – nekilnojamasis turtas (butas / patalpa – butas) su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja E. S. kreipėsi į Vilniaus miesto 9 notarų biurą dėl pareiškimo palikimui priimti padavimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau notaras atsisakė pareiškimą priimti ir nurodė, kad pareiškėja, pateikdama pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui, praleido 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Nurodė, kad dėl palikimo priėmimo pareiškėja E. S. turi kreiptis į teismą ir tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui pareiškėja vėl galės kreiptis į notarą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad H. S. mirė (duomenys neskelbtini). Šeiminė padėtis: mirusi našle, sutuoktinis G. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pilnamečiai H. S. vaikai: E. S. (pareiškėja šioje byloje).

Pareiškėja teigia, kad po motinos mirties pareiškėja priėmė motinos palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

Nagrinėjamu atveju iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja rūpinosi H. S. apgyvendinimu globos namuose, mokėjo už globos namų paslaugas, mokėjo komunalinius mokesčius už H. S. butą, jo draudimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdinei, t. y. pareiškėjai, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja turėjo teisę paveldėti mirusiosios turtą pagal įstatymą, kadangi ji laikoma įpėdine pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Todėl darytina išvada, kad pareiškėja po H. S. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą H. S. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos E. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po H. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą H. S. palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po H. S. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Stankevičienė