- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2023-10-13
- Bylos Nr.
- AN2-262-634/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00326-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- H. K.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu H. K. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, padarė išvadą, kad H. K. kaltę pagrindžia VMI pareiškime ir jo prieduose pateikti duomenys: tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla. Teismas padarė išvadą, kad H. K. žinojo apie mokestines nepriemokas, pats H. K. pripažino, kad įmonės sąskaitoje nebuvo lėšų, iš kurių VMI galėtų išieškoti mokestinę nepriemoką. Nors jis nurodė, kad įmonė turėjo turto, tačiau dėl subjektyvių, išimtinai nuo jo valios priklausančių aplinkybių nepateikė visų reikiamų finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie H. K. minimą turtą ir nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo inicijuoti bankroto procedūros. Skirdamas nuobaudos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyta H. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tai, kad per 5 metus jis yra baustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį už metinių pajamų deklaracijų nepateikimą, bei už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 431 straipsnio 1 dalyje, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra, administracinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia ir nusprendė paskirti mažesnę nei sankcijos vidurkis baudos bausmę.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, H. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iškviesti liudyti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę ir suteikti galimybę užduoti klausimų VMI apie ieškinį ir bylos medžiagą.
3.1. Skunde nurodoma, kad teismas nesirėmė bylos medžiaga, kuri įrodo, kad įmonė turėjo turto – piniginių lėšų pas trečiuosius asmenis, kuris buvo nurašytas tik 2022 m. gruodžio 31 d.
3.2. Apeliantas kėlė klausimą, ar turtas, esantis pas trečiuosius asmenis yra laikomas įmonės turtu, tačiau į šį klausimą atsakyta nebuvo. Teismas nevertino dokumentų, su kuriais VMI nereikalavo susipažinti.
3.3. Skunde taip pat pabrėžiama, jog priėmus ginčijamą nutartį, nemokumo administratorė pateikė civilinį ieškinį, kuriuo yra įrodinėjama, kad įmonei atskaitingi asmenys negrąžino daugiau nei 384 092,20 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į H. K. skundą Institucija prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą galioti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumas yra nustatytas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, todėl įmonės nemokumo fakto administracinio nusižengimo byloje įrodinėti nereikėjo.
4.2. H. K. patekta Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bei ieškinys dėl žalos atlyginimo nėra susiję su nagrinėjama situacija.
4.3. Vadovaujant H. K., 2022 m. balandžio 7 d., 2022 m. gegužės 2 d., 2022 m. gegužės 12 d., 2022 m. gegužės 19 d., 2022 m. birželio 3 d. buvo surašyti nurodymai nurašyti mokestinę priemoką, o 2023 m. liepos 15 d., 2022 m. rugpjūčio 22 d., 2022 m. spalio 12 d. priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Taigi, apie įmonės finansinę situaciją H. K. vėliausiai galėjo suvokti 2022 m. balandžio 7 d., tą dieną jam kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą arba pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliantas prašė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas.
6. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimas iš naujo, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), todėl ir apelianto motyvai dėl žodinio bylos nagrinėjimo, suteikiant galimybę užduoti klausimų pareiškėjai Valstybinei mokesčių inspekcijai apie ieškinį ir bylos medžiagą vertintini kaip nepagrįsti. Kartu su apeliaciniu skundu pateikiamas nemokumo administratoriaus civilinis ieškinys UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingiems asmenims H. K., I. A. ir R. J. dėl 419 507,96 Eur žalos atlyginimo. Šiomis aplinkybėmis apeliantas nori įrodinėti, kad įmonė nagrinėjamu laikotarpiu turėjo turto, todėl jis neprivalėjo pradėti nemokumo procedūrų. Teismas pažymi, jog nurodomos aplinkybės (kad atskaitingi asmenys disponavo įmonei priklausančiomis lėšomis) tiesiogiai nesusijusios su įmonės nemokumo klausimu, taigi jos yra nesvarbios sprendžiant dėl įmonės vadovo administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį.
7. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kurios įpareigotų teismą bylą nagrinėti žodine tvarka, o apelianto prašyme pateikti motyvai nesusiję su byloje nagrinėjamu apelianto kaltės klausimu pagal ANK 120 straipsnį.
8. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 punktas nustato, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.
9. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
10. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnis nustato, kad juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus.
11. Iš VMI teismui pateikto pareiškimo turinio matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. Bendrovės vadovu nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2023 m. kovo 3 d. buvo H. K.. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 16 d. nutartimi iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal VMI pareiškimą, nutartis įsiteisėjo 2023 m. vasario 28 d. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. balandžio 5 d. duomenimis, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 61 764,13 Eur, kuris susideda iš: 625,49 Eur (nenurodoma); 55 353,21 Eur (pelno mokestis); 5 785,43 Eur (pridėtinės vertės mokestis). H. K. vadovavimo laikotarpiu Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ ,,Registrų centrui“ nėra teikusi. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė pagal Bendrovės pateiktas deklaracijas: pridėtinės vertės mokesčio nuo 2021 m. kovo mėnesio, pelno mokesčio nuo 2021 m. birželio mėnesio. Nurodymuose ir sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti iš bendrovės nepavyko.
12. VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Bendrovės vardu registruoto turto nėra. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu registruotos 2 transporto priemonės, kurioms taikomi apribojimai – areštai. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad butų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. VMI manymu, H. K. apie Bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma 2022 m. balandžio 7 d. VMI priėmus nurodymą išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), tačiau pareigot kreiptis į teismą nevykdė. Pareiškime pažymima, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 16 d. iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti Bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo. Bankroto byla iškelta pagal VMI pareiškimą ir, VMI nuomone, tai tik įrodo faktą, kad Bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. (1 t., b. l. 2–5).
13. Remiantis šiais duomenimis, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad įmonės finansiniai duomenys patvirtina, jog H. K. vadovavimo metu įmonė buvo nemoki, neturėjo jokių perspektyvų patenkinti kreditorių reikalavimų, turėto turto vertė nebuvo pakankama kreditorių reikalavimams, įsipareigojimams ir skoloms padengti, todėl vienintelė išeitis apsaugoti nemokios įmonės kreditorių interesus buvo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau H. K., būdamas įmonės vadovas ir suprasdamas finansinės padėties sunkumą, minėtų veiksmų nesiėmė, taip pažeidė kreditorių teises.
14. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad, apelianto manymu, teismas nesirėmė bylos medžiaga, kuri įrodo, kad įmonė turėjo turto – piniginių lėšų pas trečiuosius asmenis – atskaitingus asmenis, turto, kuris nurašytas tik 2022 m. gruodžio 31 d. Iš to apeliantas daro išvadą, kad įmonė nebuvo nemoki, jis neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o tuo pačiu jo veiksmuose (neveikime) nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
15. Atsakant į apeliaciniame skunde keliamą klausimą, ar piniginės lėšos, esančios pas atskaitingus asmenis, laikytinos įmonės turtu, ar ne, VMI atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai pažymėjo, kad teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Taip turi būti vertinamos ir piniginės lėšos, esančios pas atskaitingus asmenis nagrinėjamu atveju. Teismas pabrėžia ir tai, kad įstatymas numato vadovui pareigą inicijuoti nemokumo procesą ne tik tais atvejais, kai juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, bet ir tada, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įmonės piniginės lėšos, buvusios pas atskaitingus asmenis, įmonei nebuvo grąžintos, įmonė neturėjo realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).
17. Tiriamu laikotarpiu įmonė turėjo didelių problemų dėl atsiskaitymų su kreditoriais, tame tarpe ir su VMI (2022 m. balandžio 7 d. VMI pradėjo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą), bet įmonės vadovas H. K. nepateikė jokių įrodymų apie veiksmus, kuriais būtų buvę siekiama susigrąžinti pinigines lėšas, esančias pas atskaitingus asmenis ir atsiskaityti su kreditoriais. Be to, nustatyta, kad H. K. vadovavimo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ netgi nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ ,,Registrų centrui“. Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, konstatuotina, jog pareiškėja VMI pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ minimu laikotarpiu buvo nemoki – negalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių.
19. Vienok, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas savo nutarime neanalizavo ir visiškai nepasisakė apie tai, nuo kada įmonės vadovui neabejotinai kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Teismas tenurodė, kad H. K. „nuo 2021 m.“ turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, tačiau to visiškai nemotyvavo.
20. Administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra trunkamojo pobūdžio – tęsiasi tol, kol egzistuoja Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 punkte nustatytos sąlygos ir jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Taigi trunkamoji veika paprastai pasibaigia, kai: 1) kaltininkas pats ją nutraukia; 2) tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos; 3) atsiranda kitų aplinkybių, trukdančių toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą; 4) išnyksta kaltininko pareiga atitinkamai veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
21. Liteko duomenimis civilinėje byloje Nr. eB2-595-775/2023 pagal ieškovės valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovės pareiškimas byloje gautas 2022 m. lapkričio 17 d. Kaip minėta aukščiau, VMI su pareiškimu į teismą kreipėsi 2022 m. lapkričio 17 d. Taigi trunkamojo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarymo laikas yra nuo 2022 m. balandžio 7 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
H. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą patikslinti, nurodant, kad administracinis nusižengimas padarytas laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 7 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.