- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-28
- Bylos Nr.
- AN2-472-365/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02546-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. T.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Suinteresuotas asmuo
- MB Vertas LT
- Advokatai
- Evaldas Klimas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto I. T. atstovo advokato Evaldo Klimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Institucija, ir VMSA) 2020-08-28 nutarimu Nr. SAVAD-13-ANRN-13912-2020 (toliau – ir Nutarimas), kai protokolas nesurašomas, I. T. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 366 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) turto ūkio valdybą bei administravimą, 2020-07-28 apie 16.03 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiame pravažiavime valstybinėje žemėje tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribojo eismą eksploatuojant pakeliamą kelio užtvarą. Užtvaro svirtis buvo nuleista. Tokiais veiksmais I. T. pripažintas pažeidęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-11-23 sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Taisyklės) 15.20 punktą ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutinkadamas su Institucijos 2020-08-28 nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto I. T. atstovas advokatas Evaldas Klimas pateikė skundą apylinkės teismui. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-29 nutartimi I. T. skundas netenkintas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-08-28 nutarimas Nr. SAVAD-13-ANRN-13912-2020 paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjas pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jam paskirta švelniausia sankcijoje numatyta nuobaudos rūšis – įspėjimas. Apylinkės teismas akcentavo, jog bylos nagrinėjimo teisme metu, nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, dėl kurių būtų galima panaikinti ar pakeisti nutarimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto I. T. atstovas advokatas Evaldas Klimas (toliau – ir apeliantai) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-29 nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Skundas grindžiamas tuo, kad:
3.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad nagrinėjamoje situacijoje VMSA inicijavo ir atliko tyrimą dėl vieno pažeidimo padarymo, tačiau Nutarimą surašė ir nuobaudą skyrė jau už visai kitą pažeidimą, t.y. nagrinėjamu atveju VMSA inicijavo tyrimą ir jį atliko dėl galimai neteisėtai įrengto pakeliamo kelio užtvaro (Kelio užtvaras) pravažiavime tarp pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (Pravažiavimas). Tuo tarpu 2020-08-28 Nutarimas surašytas dėl neteisėto Kelio užtvaro eksploatavimo. Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-11-23 sprendimu Nr. I-326 (Taisyklės), 15.20 papunktį tai yra skirtingi pažeidimai. Todėl teigia, jog apeliantui nebuvo užtikrinta teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, o VMSA pradėjus administracinę teiseną dėl Kelio užtvaro įrengimo ir nustačius, jog toks pažeidimas nebuvo padarytas, Institucija turėjo nutraukti administracinę teiseną ir tik tada pradėti naują teiseną dėl kito pažeidimo, t.y. kelio užtvaro eksploatavimo.
3.2. Teismas nepagrįstai vertino, jog Bendrovė ir apeliantas yra atsakingi ir už Kelio užtvaro įrengimą. Nurodo nesutinkantys su teismo išvada, jog Bendrovei įsigijus pravažiavimą, jai, kaip naujajam savininkui, perėjo visos ankstesniojo savininko teisės ir prievolės su visais iš to kylančiais padariniais, nes nei Bendrovė, nei apeliantas negali būti laikomi atsakingais už kito asmens galimai neteisėtai įrengtą Kelio užtvarą. Pabrėžia, kad už administracinį nusižengimą atsako tik tas asmuo, kuris jį padarė (ANK 2 str. 3 d. ir 4 d). ANK nenumato atsakomybės už kito asmens padarytą veiką. Be to, pažymi, kad ANK 366 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymui esminę reikšmę turi tiek subjektas, tiek jo padarymo laikas. Pasak apeliantų, šiuo atveju nei VMSA, nei Teismas šių aplinkybių nesiaiškino, nors pvz. nustačius, jog Kelio užtvaras įrengtas iki ANK įsigaliojimo, apelianto administracinė atsakomybė iš viso nėra galima, pateikiant nuorodą į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-13 nutartį byloje Nr. II-480-1011/2019. Todėl vertina, kad apeliantas negali būti laikomas kaltu už kito asmens galimai padarytą administracinį nusižengimą.
3.3. Teismas nevertino administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės. Pabrėžiama, kad apeliantas neįrengė Kelio užtvaro pravažiavime, todėl jis negali būti laikomas kaltu. Byloje nebuvo nustatyta nei kas, nei kada įrengė Kelio užtvarą, nors tai turi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Todėl apeliantas nežinodamas nei kas, nei kada įrengė Kelio užtvarą, tuo pačiu negalėjo žinoti, ir ar Kelio užtvaras įrengtas teisėtai. Tai reiškia, jog apeliantas negali būti atsakingas ir už neva neteisėtą Kelio užtvaro eksploatavimą, nes jis nesuvokė, jog savo veiksmais daro administracinį nusižengimą. Todėl tvirtina, jog administracinio nusižengimo byloje nenustačius subjektyviosios administracinio nusižengimo pusės, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, negalima jo pripažinti kaltu ir bausti už administracinio nusižengimo padarymą.
3.4. Teismas neteisingai vertino būtinojo reikalingumo sąlygas nagrinėjamu atveju. Apeliantai dėstydami skundžiamos nutarties argumentus dėl gaisrinės saugos ir cituodami gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, įtvirtintus 148 punkte, pabrėžia, kad nuėmus Kelio užtvarą ir pašaliniams asmenims užstačius pravažiavimą automobiliais, šių reikalavimų nebus galima tenkinti, taip bus pažeidžiama gaisrinė sauga bei sukeliamas pavojus Bendrovei priklausančio verslo centro darbuotojams ir klientams. Tuo labiau, kad VMSA negalės sudėti ženklų draudžiančių automobilių statymą, kadangi pravažiavimas yra Bendrovės nuosavybė. Vertina, kad nagrinėjama situacija, atitinka teismų praktikos sąlygas dėl būtinojo reikalingumo, nes Kelio užtvaras yra naudojamas būtent tam, kad pravažiavimas butų tinkamas gaisrinės pagalbos automobilių eismui ir taip užtikrintų aplinkybių pastatų įmonių darbuotojų, klientų ir visuomenės saugumą gaisro atveju. Aplinkybė, jog fotonuotraukoje už Kelio užtvaro užfiksuotos kelios transporto priemonės, nepaneigia būtinojo reikalingumo sąlygų, nes jos priklauso Bendrovei ir atsiradus būtinybei jos nedelsiant būtų patraukiamos. Būtent Kelio užtvaras suteikia galimybę Bendrovei riboti transporto priemonių srautą, tam, kad esant pavojui būtų užtikrinta galimybė gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti prie teritorijos ir pastatų.
3.5. Teismas visiškai nepasisakė dėl skundo argumentų, jog būtent VMSA yra atsakinga dėl susidariusios situacijos, nes dėl jos neveikimo iki šiol nėra suformuotas žemės sklypas, ant kurio stovi pravažiavimas. Atitinkamai VMSA nesiima jokių veiksmų, jog, pašalinus Kelio užtvarą, būtų užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimai. Nurodo, kad Bendrovė 2020-08-20 kreipėsi į VMSA su prašymu nurodyti, kaip užtikrinti gaisrinę saugą aplinkiniams pastatams, jei Kelio užtvaras bus pašalintas, tačiau VMSA iki šiol nėra pateikusi jokio atsakymo į Bendrovės prašymą. Be to, pažymi, kad Bendrovė negali atitikti VMSA reikalavimų dėl pačios VMSA veiksmų ir neformuojamo žemės sklypo, todėl VMSA paskirta nuobauda neatitinka proporcingumo reikalavimų ir yra objektyviai per griežta. Tuo labiau, kad nuo 2020 metų vasario mėnesio, kai VMSA sužinojo apie Kelio užtvarą ir nebaudė Bendrovės ir Apelianto, VMSA savo veiksmais patvirtino, kad Bendrovė turi teisę nevaržoma pradėti ir baigti atitinkamus procesus tam, kad ji galėtų atitikti nepagrįstus VMSA reikalavimus.
3.6. Apibendrinant skundo argumentus manoma, kad apeliantas negali būti laikomas atsakingu subjektu dėl VMSA neveikimo, jis turėtų būti atleistas nuo atsakomybės, sudarant sąlygas Bendrovei baigti pradėtus Kelio užtvaro derinimo procesus, juolab, kad VMSA nuo vasario mėnesio netrukdė Bendrovei investuoti į reikiamų procedūrų atlikimą, todėl sukūrė Bendrovei teisėtą lūkestį, kad ji nėra padariusi pažeidimo ir jai bus leista baigti procedūras susijusias su kelio užtvaru.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į skundą Institucija prašo skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį nepakeistą. Mano, kad bylos nagrinėjimo metu teismas visapusiškai įvertino surinktus įrodymus, administracinio nusižengimo esmė įrodyta, byla ištirta išsamiai, nutartis teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pateiktame apeliaciniame skunde ginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
6. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs Institucijos priimtą nutarimą, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
7. ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl būtina konstatuoti konkrečios taisyklės, įtvirtintos kitame teisės akte, pažeidimą. Apeliantas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnį 1 dalį patrauktas už tai, kad pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 (2015 m. birželio 17 d. tos pačios tarybos sprendimo Nr. 1-70 redakcija) patvirtintas Tvarkymo ir švaros taisykles (toliau – ir taisyklės). Šių taisyklių 15.20 punkte nustatytas draudimas eismo zonose įrengti, eksploatuoti ar naudoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus, atitvarus, užtvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius, informacinius ar kitokius stovus ir kt.) be leidimo, kuris išduodamas pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą Techninių eismo reguliavimo priemonių ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašą. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783 ,,Dėl Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo” patvirtino aprašo 3 punktu, įrengti ir eksploatuoti eismo reguliavimo priemones, įskaitant ir atitvarus, bendro naudojimo teritorijoje galima tik gavus leidimą. Aprašo 5 punktas nustato, kad techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schema ar projektas turi būti suderintas su Savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba.
8. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pravažiavimas (0,174 km), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra statinys – kelias (gatvė) – kuris, nuosavybės teise nuo 2020-01-13 priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiam pravažiavimui nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Taigi, kaip pagrįstai konstatuota pirmosios instancijos teismo, minėtas pravažiavimas laikomas keliu (gatve) ir priskiriamas pagalbinės gatvės kategorijai. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis Taisyklių 5.1 papunkčiu, Institucija teisėtai pravažiavimą laikė eismo zona. Taip pat byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-13 nuosavybės teise varžytinių būdu įsigijo pravažiavimą iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“, pravažiavime tarp pastatų, (duomenys neskelbtini), yra įrengtas pakeliamas kelio užtvaras, kuris riboja eismą ir patekimą į teritoriją, to neneigia ir apeliantai. Tačiau byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo leidimą (teisinį pagrindą), išduotą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, įrengti pakeliamą kelio užtvarą pravažiavimo teritorijoje, todėl konstatavus šiuos faktus ir atsižvelgus į tai, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-08-26 įgaliojimą I. T. yra atsakingas asmuo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ūkio valdybą bei administravimą pagal 2018-02-01 Turto valdymo paslaugų sutartį, vadovaujantis ANK 608 straipsnio 4 dalimi, nenustačius ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, buvo surašytas nutarimas, kuriuo I. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą, ANK 366 straipsnio 1 dalyje.
9. Apeliantai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįrengė pakeliamo kelio užtvaro, todėl apeliantas negali būti laikomas kaltu už kito asmens galimai padarytą administracinį nusižengimą. Sutiktina, jog byloje nėra nustatyta kas tiksliai ir kada sumontavo užtvarą, blokuojantį įvažiavimą. Kita vertus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-13 nuosavybės teise varžytinių būdu įsigijus pravažiavimą iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir neneigiant aplinkybės, kad užtvaras ir nutarimo priėmimo metu iš tiesų yra įrengtas ir jis yra eksploatuojamas (nesant duomenų apie tai, kad užtvarui įrengti ir/ar eksploatuoti buvo gautas leidimas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento), rodo, kad toks pakeliamo kelio užtvaro įrengimas eismo zonoje buvo neteisėtas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakingas už tokio užtvaro eksploatavimą kelio (gatvės) dalyje, todėl šie argumentai nešalina I. T. atsakomybės.
10. Apeliantų teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepastebėjo ir nevertino, jog administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta dėl kito pažeidimo nei apeliantas buvo nubaustas, nėra teisingas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos pareigūnas, gavęs nusiskundimų, dėl galimai neteisėtai įrengto ir eksploatuojamo kelio užtvaro pravažiavime tarp pastatų (duomenys neskelbtini), atliko tyrimą ir tik objektyviai ir visapusiškai ištyręs surinktus įrodymus priėmė nutarimą, dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas. Tyrimo metu nebuvo nustatyta ANK 591 str. numatytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, todėl pradėta teisena negalėjo būti nutraukta. Be to, visos esminės faktinės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės Institucijos priimtame Nutarime aiškiai nurodytos aprašant I. T. inkriminuoto pažeidimo esmę, todėl nėra pagrindo matyti, kad I. T. šaukime atvykti nurodyta aplinkybė „dėl galbūt neteisėtai įrengto pakeliamo kelio užtvaro <...>“ sutrukdė suvokti už kokiomis aplinkybėmis padarytą nusižengimą jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tai, kad I. T. suprato jam pareikštą kaltinimą bei Institucijos Nutarimo turinį, patvirtina ir išsamūs jo paties paaiškinimai užfiksuoti Nutarime dėl administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, kuriais I. T. pažeidimą pripažino, nesutikdamas su įpareigojimu pašalinti (nuimti) pakeliamą kelio užtvarą (b.l. 13), bei teisminio bylos proceso metu jo veiksmingas teisės į gynybą realizavimas ginantis nuo pareikšto kaltinimo dalyvaujant advokatui. Be to, atliekamo tyrimo pradiniai veiksmai tiriant aplinkybes pagal registruotus gyventojų nusiskundimus dėl neteisėtai įrengto ir eksploatuojamo kelio užtvaro nebūtinai turi sutapti su administracinio nusižengimo Nutarime nurodytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu, ir tai nelaikytina administracinio nusižengimo protokolo trūkumu, kas nepagrįstai akcentuojama apeliaciniame skunde.
11. Apeliantų iškelta versija, jog I. T. neva nežinojo apie tai, jog kelio užtvaras įrengtas neteisėtai ir jo eksploatavimas negalimas, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestina. Tokius argumentus paneigia dar 2020-02-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas į VMSA siųstą raštą, kuriame Bendrovė nurodė, kad jai priklauso verslo centras, esantis (duomenys neskelbtini), o taip pat pravažiavimas esantis tarp (duomenys neskelbtini) pastatų, kurį bendrovė įsigijo iš varžytynių. Bendrovė, be kita ko, nurodė, kad panaikinus ar išardžius pakeliamą užtvarą, nebus galima užtikrinti, kad pravažiavimas bus tinkamas gaisrinės pagalbos automobilių eismui ir tai pažeistų gaisrinės saugos reikalavimus. Prašoma leisti palikti stovėti pakeliamą užtvarą tol, kol bendrovė ir Vilniaus miesto savivaldybė suras sprendimus (b.l. 26-27). Šis atsakymo turinys patvirtina, kad apeliantas žinojo ir suprato, jog užtvaras, kuris riboja eismą eksploatuojamas neteisėtai (neturint leidimo), todėl tik deklaruojamas nubaustojo nežinojimas, nesudaro pagrindo jo atleisti nuo atsakomybės.
12. Apeliantų argumentai dėl veikimo būtinojo reikalingumo sąlygomis (dėstant argumentus dėl gaisrinės saugos, savivaldybės neveikimo, nesuformuojant žemės sklypo) nėra nauji, jie detaliai įvertinti pirmosios instancijos teismo, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su šiomis išvadomis, jų nekartoja ir vertintina, jog šie skundo argumentai yra akivaizdus siekis išvengti administracinės atsakomybės, juolab, kad šie argumentai padarytų pažeidimų teisiniam vertinimui įtakos neturi.
13. Taip pat apygardos teismas sprendžia, kad apeliaciniame skunde pateikta nuoroda į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-13 nutartį byloje Nr. II-480-1011/2019, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamus Institucijos nutarimą bei apylinkės teismo nutartį, kadangi precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Apeliantų nurodomas procesinis sprendimas nėra tapatus arba itin panašus šios bylos faktinėms aplinkybėms, nes minimoje byloje buvo vertinama situacija dėl betoninio bortelio, teismui konstatavus, kad aptariamas betoninis bortelis neatitinka teisės norminiuose aktuose įvardintų kelių eismą reguliuojančių priemonių požymių, o jo įrengimo paskirtis buvo sutvirtinti šlaitą, darant išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo įrengta techninė eismo reguliavimo priemonė, o objektą įrengusių asmenų tyčia apėmė kelių eismo reguliavimą. Be to, pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylose apylinkės teismai teismų praktikos neformuoja, vienodą teismų praktiką formuoja aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip tai numatyta Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, tai leidžia teigti, jog minima apylinkės teismo nutartis aukštesnės instancijos teismo nesaisto.
14. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindė savo išvadas, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad Institucijos 2020-08-28 nutarimu I. T. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnio 1 dalyje padarymo, administracinėn atsakomybėn patrauktas ir administracine nuobauda – įspėjimu nubaustas, teisingai ir pagrįstai. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šio teismo padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-29 nutartį, todėl apeliantų skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
I. T. atstovo advokato Evaldo Klimo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.