- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-25
- Bylos Nr.
- ATP-916-493/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00577-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kategorijos
- 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nutarimo E. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. 2014 m. vasario 3 d., apie 16 val., neturėdamas įsigijimą ar mokesčių sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, pažeisdamas nustatytą tvarką, į lengvojo automobilio Opel Astra, valst. tranzitiniai Nr. (duomenys neskelbtini), priekaboje esančią plastikinę talpą įsipylė 539 litrų dyzelinio kuro iš Rusijos Federacijos pil. E. G. vairuojamo vilkiko „Daf XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). E. M. savo lengvojo automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaboje esančioje plastikinėje talpoje neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes, t. y. automobilinius degalus – dyzeliną, kuris pagal ištirtus kokybės rodiklius – sieros kiekį ir riebalų rūgščių metilo esterio (toliau – RRME) priedo kiekį – neatitinka dyzelino, kuris Lietuvoje naudojamas kaip automobiliniai degalai – dyzelinas bei standarto LST EN 590 reikalavimų (išskyrus sieros kiekį ir RRME). E. M. vairuojamo lengvojo automobilio Opel Astra, valst. tranzitiniai Nr. (duomenys neskelbtini), priekaboje esančioje plastikinėje talpoje rasta ir išimta 539 litrų dyzelino, kurio vertė 2123,66 litų (16,33 MGL). Šiais savo veiksmais E. M. pažeidė Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117, 12 punkte numatytą reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nutarimu E. M. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 3 dalyje, už kurį jam skirta 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) dydžio bauda. Neteisėtai laikytus 539 litrus dyzelinio kuro nutarta konfiskuoti.
Nesutikdamas su šiuo teismo nutarimu E. M. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje policijos pareigūnai padarė eilę procesinių klaidų – nesurašė administracinio sulaikymo protokolo, neatliko kuro bako apžiūros, neatliko asmenų turimų daiktų (pinigų) apžiūros (kas ypač aktualu konstatuojant pirkimo-pardavimo santykius), ko pasekoje surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, o tai sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą. Apelianto nuomone, byloje esančių įrodymų nepakanka jo kaltei pagrįsti, todėl visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymi, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kuro išleidimas remonto tikslu yra tik gynybinė apelianto versija. Atkreipia dėmesį, kad jis viso proceso metu nuosekliai teigė, jog nepadarė administracinio teisės pažeidimo, o teismo akcentuojamas nenuoseklumas pirminiuose parodymuose yra tik dėl to, jog asmeniui buvo taikomas administracinis sulaikymas ir jo parodymai fiksuoti ne, kaip jis nurodė faktines aplinkybes, o kaip policijos pareigūnai klausimų – atsakymų forma juos užrašė. Teigia, kad apylinkės teismas priimdamas, kaip besąlygiškai teisingus ir taip suteikdamas prioritetą, vieno iš policijos pareigūnų (A. Berčiūno) paaiškinimus, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus vertindamas, kaip asmens siekimą išvengti administracinės atsakomybės, neatkreipė dėmesio į kito policijos pareigūno (R. Bendoriaus) paaiškinimą bei pastarojo tarnybinio pranešimo turinį, kad įvykio vietoje vilkiko DAF XF vairuotojas nurodė, jog dyzelinas iš kuro bako buvo išleistas sugedus vilkiko kuro bakui, tačiau net ir disponuojant šia informacija nebuvo patikrintas vilkiko kuro bakas. E. M. manymu, abejones būtų išspręstos apklausus Rusijos Federacijos pilietį E. G., tačiau teismas tokį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo prašymą atmetė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininkas prašo palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
E. M. apeliacinis skundas atmestinas
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, be kita ko grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t. y. ne išankstiniu įsitikinimu, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. M. kaltu, padarius ATPK 163² straipsnio 3 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą, procesinį sprendimą pagrindė išsamiu ir objektyviu esminių bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.
Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, E. M. versija, kad dyzelinas buvo išpiltas dėl būtinumo remontuoti parkiurusį vilkiko kuro baką, vertintina kaip gynybinė siekiant išvengti atsakomybės už akcizais apmokestinamos prekės degalų laikymo ir įsigijimo tvarkos pažeidimus ir išvengti šios prekės konfiskavimo. Akivaizdu, kad E. M. kaltė įrodyta visiškai, o būtent: paties E. M. paaiškinimai dėl kuro perpylimo aplinkybių nėra nuoseklūs, t. y. iš pradžių apeliantas iš viso prašė pareigūnų neforminti pažeidimo, po to nurodė, kad kurą jam atvežė už skolą, o apie tai, kad kuras ištrauktas dėl kuro bako gedimo apskritai nenurodė. Iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad iš išorės apžiūrėjus vilkiko kuro baką, jo gedimo požymių, kuro bėgimo požymių nesimatė. Nepaisant to, kad detali kuro bako apžiūra naudojant specialias priemones nebuvo atlikta, tačiau tokių priemonių nenaudojo ir E. G., konstatuodamas neva kuro bako gedimą. Kita vertus, vilkiko kuro bakas išpylus degalus toje vietoje nebuvo remontuojamas, o tęsė kelionę į paskirties vietą Kaliningrado srityje, kas tik patvirtina, kad kuras išpiltas buvo ne dėl kuro bako gedimo. Be to, sutiktina, kad kuro perpylimui panaudotos specialios su savimi turėtos priemonės (siurblys, žarnos, akumuliatorius, pakankamai didelė talpa kurui) kelia pagrįstų abejonių dėl iš anksto numatyto tariamo kuro bako gedimo.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria Institucijos nuomonei, kad apeliantas, vadovaudamas krovinių pervežimu užsiimančiai įmonei, turi žinoti, kad ir automobilio gedimo atveju naftos produktų išleidimas iš automobilio bako turi būti atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. surašomi aktai, apie tai informuojama Valstybinė mokesčių inspekcija. Taip pat nėra aišku, kodėl reikėjo išleisti kurą Lietuvoje, nors vilkikas su sugedusiu kuro baku nuvažiavo į Kaliningrado sritį, kur neva buvo taisomas gedimas. Nors į bylos medžiagą pateikti dokumentai dėl vilkiko kuro sistemos pratekėjimo remonto, tačiau juose nėra užfiksuota, kokie konkretūs ir kokios detalės virinimo darbai buvo atliekami, nepateikti apmokėjimą patvirtinantys buhalterinės apskaitos dokumentai (b. l. 43).
Tai, kad nebuvo surašytas administracinio sulaikymo protokolas, nepaneigia administracinio teisės pažeidimo fakto, todėl nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog E. M. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 163² straipsnio 3 dalį, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, paneigti byloje surinktais įrodymais bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, E. M. asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas paskirdamas nuobaudą. Taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nutarimą nepakeistą ir E. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.