- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-04
- Bylos Nr.
- 2S-1416-413/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01505-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Graneko“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (ieškovo) R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-13002-615/2018 pagal pareiškėjo (ieškovo) R. M. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-5794-1043/2017 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Graneko“ dėl darbo užmokesčio dalies, neišmokėtų išeitinių išmokų ir kompensacijos už nepanaudotas apmokamas atostogas priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. M., patikslinęs ieškinio reikalavimus, teismo prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. DGKS-112, priteisti iš atsakovės 272,48 Eur neišmokėto darbo užmokesčio dalį, neišmokėtų išeitinių išmokų ir kompensacijos už nepanaudotas apmokamas atostogas, delspinigius, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką bei įpareigoti atsakovę perrašyti ieškovo charakteristiką.Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti UAB „Graneko“ perrašyti charakteristiką nutraukė, kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 11 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Pareiškėjas (ieškovas) R. M. pateikė teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje.Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškime pareiškėjas (ieškovas) nurodo tiktai tai, kad jis nesutinka su teismų sprendimu ir nutartimis, kad ieškovo nuomone, jam buvo suteiktos netinkamos kokybės nemokamo atstovavimo teisinės paslaugos, tačiau jokios konkrečios naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, o ne apeliacinio ar kasacinio proceso procedūrų aplinkybės, pateiktame pareiškime nėra nurodytos (CPK 369 straipsnio 1 dalis 2 punktas).Pareiškėjas (ieškovas) pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5794-1043/2017 nutraukė bylą dėl dalies ieškinio reikalavimų, o kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė; Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą; Lietuvos Aukščiausias Teismas atsisakė priimti ieškovo kasacinį skundą; teismų sprendimas ir nutartys ieškovo nuomone yra neteisingi, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė įstatymus, o Kauno apygardos teismo teisėja „nesuprato lietuvių kalbos ir žodžių reikšmės, įstatymų, argumentų ir motyvų“. Ieškovo nuomone, jam buvo suteiktos netinkamos kokybės nemokamo atstovavimo teisinės paslaugos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjo (ieškovo) R. M. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje laikė nepaduotu.Teismas nurodė, kad pateiktame patikslintame pareiškime pareiškėjas (ieškovas) iš esmės nurodo tiktai vieną naują aplinkybę – kad jis 2018 m. gegužės 4 d. paštu išsiuntė skundą - peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui. Tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu proceso baigtoje byloje atnaujinimo pagrindu, kadangi pagal nurodytą teisės normą proceso atnaujinimo pagrindu baigtoje byloje gali būti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, o ne skundų – peticijų išsiuntimas paštu.Teismas pažymėjo, kad pateiktu patikslintu pareiškimu pareiškėjas (ieškovas) neįvykdė įsiteisėjusios Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties įpareigojimų – patikslintame pareiškime vėl nenurodė jokių konkrečių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių (o ne apeliacinio ar kasacinio proceso procedūrų aplinkybių), t. y. tinkamai nesuformulavo CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodyto proceso atnaujinimo baigtoje civilinėje byloje pagrindo, todėl pareiškimas laikytinas nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 370 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (ieškovas) R. M. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo nurodytus argumentus dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą užbaigtoje byloje Nr. 2-5794-1043/2017. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimas minėtoje byloje yra akivaizdžiai neteisingas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Pareiškėjas R. M. prašo jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirojo skundo nagrinėjimui taikomos apeliacinio skundo nagrinėjamos normos, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teismas sprendžia, kad apeliantas savo paaiškinimus bei poziciją nurodė atskirajame skunde, todėl apelianto prašymas dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkintinas.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo paliko nenagrinėtu, konstatuodamas, kad pareiškėjas nepašalino prašymo trūkumų ir nenurodė proceso atnaujinimo pagrindų.CPK 370 straipsnyje reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra nurodęs, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų: 1) sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 str. 1 d.); 2) nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 str. 2-3 d.); 3) atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai (CPK 370 str. 4 d.). Kiekvienoje iš šių stadijų atliekami jai priskirtini veiksmai. Kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, pradinėje stadijoje – sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą – teismas tik patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą.Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, nes konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Apeliantas pateikė teismui patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau teismas šį prašymą laikė nepaduotu, kadangi pareiškėjas nepašalino teismo nutartimi nustatytų trūkumų. CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas nesutinka su jam nepalankia civilinės bylos Nr. 2-5794-1043/2017 baigtimi, laiko teismų procesinius sprendimus neteisingais, tačiau pareiškėjas nenurodė nė vieno pagrindo, t. y. nė vienos naujai paaiškėjusios aplinkybės. Apeliantas nurodo, kad 2018 m. gegužės 4 d. paštu išsiuntė peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui, tačiau ir ši aplinkybė negali būti pripažįstama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes proceso atnaujinimo pagrindu gali būti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, bet ne peticijos teismui išsiuntimas. Apeliantas pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui ir teismui priėmus jo atskirąjį skundą, pateikė teismui eilę rašytinių paaiškinimų, kuriuose nurodo, jog jam 2018 m. gegužės 28 d. paaiškėjo naujos aplinkybės. Pažymėtina, kad pagal CPK 323 straipsnio nuostatas pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, papildyti atskirąjį skundą yra draudžiama, todėl apelianto rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės nevertinamos.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išreikšta pozicija, kad apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka bendrųjų ir specialiųjų prašymo dėl proceso atnaujinimo turiniui keliamų reikalavimų, todėl sprendžia, kad teismas, apeliantui nepašalinus teismo nustatytų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų, pagrįstai pareiškėjo prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog apeliacijos objektu yra ne teismo nutartis, kuria nustatyti prašymo trūkumai, o nutartis, kuria prašymas laikytas nepaduotu. Pareiškėjas neteikė atskirojo skundo dėl nutarties, kuria buvo nustatyti prašymo trūkumai. Todėl apelianto argumentai, kuriais iš esmės yra nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl prašymo trūkumų nustatymo, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti. Asmens teikiami procesiniai dokumentai turi atitikti jų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 369 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos proceso atnaujinimo institutą, ir pagrįstai taikė dokumento (prašymo) trūkumų neištaisymo teisines pasekmes. Esant tokioms aplinkybėms atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337straipsnio1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.