Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-11-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-324-548/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-06
Bylos Nr.
II-324-548/2019
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00093-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Pareiškėjas
J. D.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-324-548/2019Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00093-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.5.3; 16.9.6; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 6 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Vilmai Janonienei, Miglei Tomkutonytei,dalyvaujant pareiškėjui J. D. (J. D.), jo atstovei advokatei M. M.,

nedalyvaujant nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. D. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. J. 2019 m. birželio 17 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK) Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. J. 2019 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 63-ANR_N-915-2019 J. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2019 m. gegužės 25 d. 21.58 val. Kaišiadorių r. sav., rajoninio kelio Kruonis-Anglininkai-Apsuona 3 km vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Už administracinio nusižengimo padarymą J. D. paskirta 800,00 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn. terminui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. D. prašo panaikinti Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. J. 2019 m. birželio 17 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba, netenkinus pirmojo prašymo, sumažinti skirtą minimalią baudą ir skirti 6 mėn. specialiosios teisės atėmimo terminą. Skundas motyvuotas tuo, jog priimtas nutarimas yra neteisėtas, neobjektyvus, todėl prašo nutarimą panaikinti. Nurodo, kad 2019 m. gegužės 25 d. žvejojo su broliu, žvejojo nuo ryto, ketino nakvoti, tačiau broliui netikėtai paskambino jo žmona ir pranešė, kad susirgo jų vaikas, jog vaiką veža į ligoninę. Kadangi brolis susijaudino, norėjo važiuoti namo, susidėjo daiktus ir apie 21.58 val. važiavo į Vilnių. Nuo stovyklavietės nuvažiavus gal du kilometrus, juos sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai paklausė, ar jis nėra gėręs alkoholio, atsakė, jog nuo ryto, per visą dieną buvo išgėręs tris šviesaus, 5 proc. stiprumo alaus. Policijos pareigūnas jį nusivedė prie automobilio ir liepė pūsti į alkotesterį, kuris parodė 0,48 prom. Nesuprato, kodėl pripūtė, nes paskutinį alaus gurkšnį buvo gėręs prieš gerą valandą. Prašė pareigūnų po 15 min. pakarotinai leisti pūsti į alkotesterį, tačiau pareigūnas to daryti neleido. Pareigūnai jam nedavė pačiam išpakuoti tūbelės, nepaaiškino, kad jis turi teisę nuvykti į artimiausią ligoninę ir valandos bėgyje priduoti kraują. Tokiais veiksmais pareigūnai pažeidė jo teisę ir savo pareigas. Be to, kadangi buvo miške, jam nepažįstamoje vietoje, neturėjo galimybės laiku priduoti kraujo. Svarbi aplinkybė, kurios dėl susijaudinimo nepaminėjo pareigūnams, galėjo būti ir tai, kad prieš išvažiuojant iš stovyklavietės gėrė giros, kas ir galėjo turėti įtakos nustatytam neblaivumui. Nagrinėjamu atveju pareigūnas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą, nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Vertintina ir tai, kad paskirta nuobauda neproporcingai apsunkina jo darbinę ir kasdieninę veiklą, asmeninį gyvenimą, finansinę padėtį, nes jo darbinės funkcijos susijusios su vairavimu, turi išlaikyti nepilnametį vaiką, jį vežioti, moka būsto kreditą, todėl yra reikalingos pajamos. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į tai, kad byloje nėra duomenų, jog vairuodamas jis būtų sukėlęs grėsmę kitiems eismo dalyviams ar pažeidęs kitus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavo šeštadienį, kuomet Kaišiadorių rajone nebuvo eismo, galėjo pripūsti nuo neseniai išgertos giros, išklausė kursą, dėl savo elgesio gailisi, pasimokė, už analogiškų nusižengimų padarymą nėra baustas, yra šeimos maitintojas, gali prarasti butą (1 t., b. l. 2-141).

Atsiliepimas

Protokolą surašiusi institucija – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba – pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad apelianto kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo įrodo administracinio nusižengimo protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nėra nustatyta jokių aplinkybių, jog policijos pareigūnai galėtų būti suinteresuoti neteisingai apkalbėti apeliantą. Pareiškėjui nustatytas 0,48 prom. girtumas, jis, pirminio paaiškinimo teikimo metu, su nusižengimu sutiko ir gailėjosi jį padaręs. Jis ne kartą yra baustas už Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymą, kad rodo, jog jis ignoruoja galiojančius įstatymus. Pažymėta, kad apelianto padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi jis, būdamas neblaivus, valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę. Byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ar tenkinti kitus skunde išdėstytus prašymus. Pareigūnas priėmė pagrįstą nutarimą, kurio naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, protokolą surašiusi institucija prašo apelianto skundo netenkinti (1 t., b. l. 150-153).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. D. palaikė skunde nurodytas aplinkybes ir prašė nutarimą panaikinti arba sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Papildomai nurodė, kad nuo 2012 m. turėjo labai stiprų pusės veido paralyžių, todėl negali vartoti stipriųjų alkoholinių gėrimų, retą sykį gali išgerti alaus. 2019 m. gegužės 25 d. žvejyboje planavo nakvoti, žvejojo, atsigaivino silpnu alumi – išgėrė tris 5 prom. stiprumo alaus skardines. Atėjus vakarui pasikeitė aplinkybės – paskambino brolio žmona, jog brolio vaikui pablogėjo sveikata. Brolis norėjo važiuoti namo, todėl susikrovė daiktus, ruošėsi išvykti. Jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs, manė, jog gali vairuoti. Sėdo už vairo, važiuojant, maždaug už dvejų minučių, buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Elgėsi mandagiai, prisipažino per dieną gėręs alų. Policijos pareigūnai pakvietė papūsti į alkotesterį. Negalvojo, kad gali viršyti leistiną kiekį. Alkotesteris parodė 0,48 promiles. Alkotesterio tūtelės neišpakavo, ji jau buvo uždėta ant alkotesterio. Paprašė pareigūnų leisti antrą kartą pasitikrinti blaivumą, tačiau pareigūnai to daryti neleido, taip pat siūlėsi atlikti blaivumo testus, tačiau to daryti taip pat negalėjo. Tik vėliau sužinojo, kad galėjo atlikti kraujo tyrimą, tačiau pareigūnai jam to neaiškino. Be to, buvo tokioje vietoje, iš kurios nebūtų spėję laiku nuvykti priduoti kraujo. Automobilį vairuoja kiekvieną dieną, nes darbe būtina vairuoti transporto priemones, transportuoti darbo įrankius. Dirba vienas, neturi pagalbinių darbuotojų. Šiuo metu gyvena iš santaupų. Žmona vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl keblu, reikia vaiką vežti į darželį, taip pat, jog reikia mokėti įmokas bankui už būstą, todėl reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Dėl savo elgesio gailisi, toks atvejis pirmas, yra drausmingas. Vairuoja 22 metus. Mano, kad buvo pažeistos jo teisės, nes neturėjo galimybės pasitikrinti kraujo, kadangi nežinojo, jog kraują pasitikrinti gali per valandą. Pareigūnai jam jokios informacijos nesuteikė. Gėrimus vartojo nuo 14.00 val., baigė gerti alų apie 20.00 val. Brolis skambučio sulaukė apie 20.30 val. Iš stovyklavietės važiavo maždaug po valandos, prieš išvažiuodamas dar gėrė girą. Brolis tą dieną taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, jų išgėrė žymiai daugiau, buvo girtesnis. Kad buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, suprato, tačiau nesijautė, kad negalėtų vairuoti. Pareigūnai jam sustabdė teisę vairuoti. Laukė apie 3 val., kol jų atvažiuos paimti. Brolio vaiką išvežė su greitąja. Administracine tvarka yra baustas už greičio viršijimą, vieną kartą buvo nesumokėjęs už parkavimą. Žmona dirba, turi 5 m. amžiaus vaiką, kuris lanko privatų darželį, pagal pajamas jis yra pagrindinis šeimos maitintojas. Sustabdytas neneigė, kad yra vartojęs alkoholio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjo J. D. atstovė advokatė M. M. nurodė, kad nusižengimas padarytas dėl būtinojo reikalingumo, todėl administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta. Taip pat pareigūnai padarė tam tikrus pažeidimus – klausė pareiškėjo, ar jis gėrė alkoholį, tačiau neklausė, ar jis gėrė kitus gėrimus, kada paskutinį kartą gėrė, todėl nebuvo pasakyta aplinkybė dėl gertos giros. Policijos pareigūnai pareiškėjui neišaiškino, jog jis gali vykti į ligoninę priduoti kraujo, neleido antrą kartą pūsti, antgalį ant alkotesterio uždėjo patys, todėl gauti alkotesterio rezultatai negali būti laikomi patikimais. J. D. prisipažino gėręs alkoholinius gėrimus, tačiau ne patį nusižengimą. Prašo teismo, netenkinus pirmojo prašymo nutraukti bylą, atsižvelgti į galimas neigiamas pasekmes J. D. ir sumažinti jam paskirtą baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. Z. nurodė, kad gegužės 25 d. išvažiavo su broliu žvejoti. Važiavo su broliui priklausančiu automobiliu. Žvejoti vyko į Kauno marias. Planavo būti dvi dienas. Apie 20.20 val. paskambino žmona, jog susirgo vaikas. Susinervino, nusprendė baigti žvejybą ir važiuoti į Vilnių. Alkoholio buvo vartoję nedaug, pats buvo išgėręs apie penkis 0,568 l tūrio alaus, brolis buvo išgėręs apie tris skardines alaus. Apsvaigę nesijautė. Susirinko daiktus. Brolis išgėrė giros. Išvažiavus iš žvejybos vietos, juos sustabdė policijos pareigūnai, broliui davė pūsti į pirminį alkotesterį, vėliau liepė nueiti iki automobilio, kur brolis į alkotesterį pripūtė 0,48 prom. Pakartotinai tikrintis blaivumą pareigūnai broliui neleido. Pareigūnai, sustabdę jų automobilį, paklausė dėl alkoholio vartojimą, brolis atsakė, jog dienos eigoje alkoholį vartojo. Brolis jį vežė pas vaiką. Vaikas į ligoninę su greitąja buvo nuvežtas apie 22.00 val., grįžti nespėjo. Vaikas pabuvo stebėjimo kambaryje ir vaiką su žmona paleido namo. Grįžęs vaiką jau rado namuose. Po minėto įvykio brolis nebegali dirbti.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. J. nurodė, kad asmeniui protokolas surašytas už vairavimą neblaiviam. Priimant nutarimą asmuo paaiškino, kad dienos metu vartojo alkoholį. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje buvo nurodyta, kad protokolo surašymo metu asmuo alkoholį buvo vartojęs prieš daugiau nei valandą laiko, todėl jam buvo patikrintas girtumas. Kadangi asmuo gailėjosi padaręs pažeidimą, pripažino dienos metu vartojęs alkoholį, nurodė, kad nesijautė neblaivus, pateikė įvairius dokumentus, jog yra vienintelis šeimos maitintojas ir pan., todėl jam paskirta minimali nuobauda.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. V. nurodė, kad yra pareigūnė, dirba nuo 2013-2014 metų. Paaiškino, kad gegužės 25 d. vykdė priemonę – tikrino automobilius. Sustabdė pareiškėjo vairuojamą automobilį, patikrino vairuotojo blaivumą, buvo nustatyta, kad asmuo yra neblaivus. Neblaivumas tikrinamas vieną kartą. Ar asmuo prašė neblaivumą pasitikrinti antrą kartą, nepamena. Pirmiausia tikrinama su bekontakčiu aparatu, vėliau su alkotesteriu. Pareiškėjas teigė gėręs nestipriuosius gėrimus. Pareiškėjas minėjo, kad ketino pasilikti nakvoti, tačiau apsigalvojo, apie sergantį vaiką nieko neminėjo. Pareigos nusižengimą padariusiam asmeniui nurodyti, kad asmuo gali pasitikrinti kraują, neturi, tai yra asmens teisė. Asmuo su alkotesterio parodymais sutiko. Patikrinimo metu yra sustabdoma transporto priemonė, paklausiama, ar asmuo vartojo alkoholinius gėrimus. Minėtu atveju asmuo pasakė, jog negėrė. Patikrino asmenį bekontakčiu alkotesteriu, kuris parodė, kad nustatytas alkoholio kiekis. Asmeniui liepė prieiti prie automobilio, nes su alkotesteriu reikia pasitikrinti blaivumą. Asmuo priėjo, prie asmens iš bagažinės išėmė alkotesterį, prie asmens akių išlupo antgalį, asmuo tuomet pūtė į alkotesterį. Po bekontakčio tikrinimo su alkotesteriu patikrino maždaug po 15 minučių. Einant į automobilį asmuo nurodė, kad gėrė vieną skardinę alaus. Asmuo minėjo, kad alkoholį vartojo prieš porą valandų, tiksliai nepamena, tačiau asmuo tikrai nurodė, jog ne anksčiau nei prieš pusvalandį. Nusistebėjo, jog nuo tokio alkoholio kiekio ir praėjus tokiam laiko tarpui, asmuo įpūtė tokias promiles. Su vairuotoju vykęs asmuo taip pat norėjo pasitikrinti blaivumą, tačiau su tokiu keleivio prašymu nesutiko, nes visi rodmenys yra fiksuojami. Prie jos ir kito pareigūno asmuo jokių gėrimų nevartojo, nepamena, jog būtų ką nors sakęs apie vartotą girą. Jei būtų asmuo nurodęs, kad prieš mažiau nei 15 minučių gėrė girą, būtų laukę 15 minučių ir tik tada tikrinę blaivumą. Su keleiviu bendravo kitas pareigūnas.

Nutarimą priėmusios institucijos – Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK – atstovas į teismo posėdį neatvyko, šaukimas įteiktas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas J. D. surašytas už tai, kad jis 2019 m. gegužės 25 d. 21.58 val. Kaišiadorių r. sav., rajoninio kelio Kruonis-Anglininkai-Apsuona 3 km vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Alkotesterio šaknele nustatyta, kad J. D. 2019 m. gegužės 25 d. 22.12 val. nustatytas 0,48 prom. girtumas (b. l. 76).

Žemesnės instancijos teismas

Administracinio nusižengimo byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės D. P. J. D. 2019 m. gegužės 25 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-42279-2019, kurį surašant administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog per visą dieną suvartojo tris skardines alaus, paskutinę suvartojo prieš pusantros valandos, jautėsi gerai, nesitikėjo, kad gali viršyti leistinas promiles, taip pat nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apgailestauja (b. l. 72-73); Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. J. J. D. 2019 m. birželio 17 d. sutarytas nutarimas Nr. 63-ANR_N-915-2019 (b. l. 74); alkotesterio šaknelė, kurioje užfiksuoti duomenys, jog J. D. 2019 m. gegužės 25 d. 22.12 val. nustatytas 0,48 prom. girtumas (b. l. 76); sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 77).

ANK 422 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Pareiškėjas J. D. teigia, jog vairavo išgėręs tik todėl, nes reikėjo parvežti brolį į Vilnių dėl staiga pablogėjusios brolio sūnaus sveikatos, t. y. jog veikė esant būtinajam reikalingumui. Be to, policijos pareigūnai padarė pažeidimus – nedavė antrą kartą pūsti į alkotesterį, neišaiškino jam teisės vykti į gydymo įstaigą priduoti kraujo, taip pat nedavė pačiam išlupti alkotesterio tūbelės. Taip pat nurodė, kad nustatytas promiles galėjo viršyti dėl išgertos giros.

Pagal ANK 16 straipsnio 1 dalį asmuo neatsako pagal ANK už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, jog veikė esant būtinajam reikalingumui, nes norėjo parvežti brolį į Vilnių staiga pablogėjus brolio sūnaus sveikatai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. V. nurodė, jog pareiškėjas minėjo, kad ketino pasilikti nakvoti, tačiau apsigalvojo, apie sergantį vaiką nieko neminėjo. Byloje taip pat nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų dėl pareiškėjo brolio sūnaus sveikatos būklės 2019 m. gegužės 25 d., kurie įrodytų, jog pareiškėjui buvo būtina neblaiviam vairuoti transporto priemonę. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas pareiškėjas ir liudytojas V. Z. nurodė, jog pareiškėjo brolio sūnų į priėmimo skyrių su greitąja nuvežė brolio žmona, į namus grįžus pareiškėjo broliui, brolio sūnus jau buvo namuose. Taigi nustatytos aplinkybės paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytą versiją, jog jis administracinį nusižengimą padarė esant būtinajam reikalingumui.

Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo 4 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Taisyklių 6 ir 6.1 punktais, siekiant nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus, policijos ar administracijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką arba nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos II skyriaus 2 punkte įtvirtinti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Esant šiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė ir esant pagrįstiems įtarimams, kad vairuotojas yra neblaivus, jo patikrinimas tęsiamas Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas J. D. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar, kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Taisyklėmis, nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių.

Nagrinėjamu atveju tokių abejonių nekilo. Byloje pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas, nurodant galimas paklaidas, alkotesterio numerį, patikros metodiką ir pan. Šis sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas J. D. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo (sertifikatas galiojo iki 2019 m. liepos 31 d.). Taip pat pažymėtina, kad teisės aktai neįtvirtina pareigūnams pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus tikrinti asmenį alkotesteriu, tuo nepaneigiant asmens teisės prašyti, jei jis nesutinka su alkotesterio duomenimis, kad jis būtų dar kartą patikrintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12/2014). Taigi asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas. Ši teisė numatyta Taisyklių 29 punkte (jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos ar administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis).

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, vadovaujantis Taisyklių 4 punkto nuostatomis, policijos pareigūnai neturėjo pareigos J. D. blaivumą tikrinti antrą kartą, nes teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. V. nurodė, jog sustabdžius J. D. vairuojamą transporto priemonę, vairuotojas pasakė, jog negėrė. Liudytoja patikrino asmenį bekontakčiu alkotesteriu, kuris parodė, kad nustatytas alkoholio kiekis. Asmeniui liepė prieiti prie automobilio, nes su alkotesteriu reikia pasitikrinti blaivumą. Asmuo priėjo, prie asmens iš bagažinės išėmė alkotesterį, prie asmens akių išlupo antgalį, asmuo tuomet pūtė į alkotesterį. Po bekontakčio tikrinimo su alkotesteriu patikrino maždaug po 15 minučių. Einant į automobilį asmuo nurodė, kad gėrė vieną skardinę alaus. Asmuo minėjo, kad alkoholį vartojo prieš porą valandų, tiksliai nepamena, tačiau asmuo tikrai nurodė, jog ne anksčiau nei prieš pusvalandį. Minėti liudytojos parodymai įrodo, jog pats J. D., sustabdžius jo vairuojamą automobilį, pareigūnams nurodė, jog negėrė, todėl laukti 15 minučių pareigūnai neturėjo pagrindo. Liudytoja taip pat nurodė, kad su alkotesteriu asmenį patikrino maždaug po 15 minučių nuo tikrinimo bekontakčiu alkotesteriu, todėl alkotesteriu gauti duomenys laikytini patikimais.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. V. nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su pažeidimu sutiko, ką patvirtina 2019 m. gegužės 25 d. J. D. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su pareiškėjo paaiškinimu, jog per dieną išgėrė tris skardines alaus, jautėsi gerai, nesitikėjo, kad gali viršyti leistinas promiles. Pareiškėjas teigia, kad policijos pareigūnai neišaiškino jam teisės vykti į gydymo įstaigą priduoti kraujo.

Pažymėtina, jog pagal Taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos ar administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis.

Nagrinėjamu atveju liudytojos D. V. parodymais ir administracinio nusižengimo protokolu nustatyta, kad pareiškėjas neginčijo padaryto pažeidimo fakto, nurodė gėręs alų, todėl konstatuotina, kad pareiškėjui, sutinkančiam su nusižengimu ir jo neginčijant, pareigūnai neturėjo pareigos aiškinti jo teises neblaivumą pasitikrinti gydymo įstaigoje.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad policijos pareigūnai netinkamai tikrino jo neblaivumą, nes alkotesterio tūbelę išlupo pati pareigūnė.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. V. nurodė, kad antgalį išlupo prie asmens akių, asmuo tuomet pūtė į alkotesterį. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tikrinimo metu ginčijo neblaivumo nustatymo procedūrą, todėl aplinkybė, jog alkotesterio antgalį išlupo ne pats pareiškėjas, nepaneigia alkotesteriu nustatytų neblaivumo duomenų.

Nors pareiškėjas kelia versiją, kad buvo nesilaikoma blaivumo tikrinimo tvarkos, atsižvelgiant į alkotesterio rodmenų reikšmę administracinei atsakomybei konstatuoti, suprantama, jog asmuo, kuriam gresia administracinė nuobauda, turi akivaizdų suinteresuotumą paneigti blaivumo patikrinimo rezultatus, siekiant, kad jie nebūtų pripažintini. Be to, pareiškėjas, rašydamas paaiškinimą administracinio nusižengimo protokole, nurodė, kad per dieną išgėrė tris skardines alaus, todėl alkotesterio parodymų rezultatai yra J. D. alkoholio vartojimo, o ne netinkamos blaivumo tikrinimo tvarkos pasekmės, ką ir parodė alkoholio kiekio matuoklis.

Be to, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. V. nurodė, jog prie jos ir kito pareigūno asmuo jokių gėrimų nevartojo, nepamena, jog asmuo būtų ką nors sakęs apie vartotą girą. Jei asmuo būtų nurodęs, kad prieš mažiau nei 15 minučių gėrė girą, būtų laukę 15 minučių ir tik tada tikrinę blaivumą. Administracinio nusižengimo protokole rašydamas paaiškinimą J. D. taip pat nieko nenurodė apie gertą girą, todėl pareiškėjo ir liudytojo V. Z. aiškinimai, kad pareiškėjas prieš važiavimą vartojo girą, dėl ko galėjo viršyti leistiną promilių normą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Pažymėtina, jog teismas tiki liudytojų G. J. ir D. V. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nes teismui nenurodytos jokios objektyvios priežastys, dėl kurių liudytojais apklausti G. J. ir D. V. galėtų apkalbėti pareiškėją. Joks šių asmens neprocesinis suinteresuotumas bylos baigtimi, nenustatytas. Nenustatyta ir jokių aplinkybių, dėl kurių nurodyti asmenys būtų šališki ir suinteresuoti nepagrįstai pareiškėją apkaltinti nebūto nusižengimo padarymu.

Pareiškėjas skundu prašo, netenkinus prašymo dėl nutarimo panaikinimo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, sumažinti jam paskirtą baudą ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – terminą iki 6 mėn. Skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad paskirta nuobauda neproporcingai apsunkina jo darbinę ir kasdieninę veiklą, asmeninį gyvenimą, finansinę padėtį, nes jo darbinės funkcijos susijusios su vairavimu, turi išlaikyti nepilnametį vaiką, jį vežioti, moka būsto kreditą, todėl yra reikalingos pajamos. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į tai, kad byloje nėra duomenų, jog vairuodamas jis būtų sukėlęs grėsmę kitiems eismo dalyviams ar pažeidęs kitus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavo šeštadienį, kuomet Kaišiadorių rajone nebuvo eismo, galėjo pripūsti nuo neseniai išgertos giros, išklausė kursą, dėl savo elgesio gailisi, pasimokė, už analogiškų nusižengimų padarymą nėra baustas, yra šeimos maitintojas, gali prarasti butą.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių J. D. administracinio nusižengimo byloje nėra. Pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažeidėjo skunde bei teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Šiuo atveju nei darbas, nei šeimos interesai nelaikytini aplinkybėmis, tiesiogiai susijusiomis su transporto priemonės vairavimu. Praradęs teisę vairuoti jis nepraranda pajamų šaltinio, tad pareiškėjas gali ieškoti kitų alternatyvų, pavyzdžiui, naudotis viešuoju transportu, artimųjų pagalba ir pan.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad J. D. paskirta minimalaus dydžio nuobauda – bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas minimaliam terminui, yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga, taigi taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, pagrindo nėra. Nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam šiurkščiam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. J. 2019 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 63-ANR_N-915-2019 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistu, o J. D. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

J. D. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. J. 2019 m. birželio 17 d. nutarimą 63-ANR_N-915-2019 palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. 19101599272, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis