- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-04-29
- Bylos Nr.
- e1-1429-1049/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02200-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- P. R.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.14.10.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Donato Jačiausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, pastolių montuotoju, teistas: 1. Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, per mėnesį dirbant po 30 valandų visuomenės labui; Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista 20 MGL (753,20 eurų) bauda; 2. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 10 MGL (376,60 eurų) bauda (bauda išieškota 2018 m. rugsėjo 20 d.); 3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. sausio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, per mėnesį dirbant po 30 valandų visuomenės labui; Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista 28 MGL (1 400,00 eurų) bauda, bauda nesumokėta; 4. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė (neįsiteisėjęs). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 28 d., kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
P. R. 2019 m. lapkričio 16 d. apie 4.36 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimo automatų salone, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu trenkė į sieną ir ją sugadino, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 227,99 eurų turtinę žalą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis P. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 16 d., buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl neprisimena įvykio aplinkybių, bet galėjo lankytis lošimų automatų salone, (duomenys neskelbtini), Kaune ir padaryti nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas. Kaltinamasis lankosi įvairiuose lošimų salonuose, tačiau neprisimena, ar po lapkričio 16 dienos lankėsi būtent tame salone (b. l. 45–46).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Liudytoja E. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno regiono vadovė ir apie 2019 m. lapkričio 16 d. įvykį sužinojo iš darbuotojų, kurie vėliau pastebėję sugadintą turtą, per apsaugos vaizdo kameromis užfiksuotus vaizdo įrašus aiškinosi kaltininką. Paaiškino, kad klientas atėjęs į bet kurį saloną, pateikia asmens dokumentą, kurį nuskenavus, sistemoje mato, ar jam leidžiama, ar draudžiama lošti, todėl darbuotoja atpažino kaltinamąjį, kuris ankščiau lankydavosi salone. Kadangi kaltinamasis neatsakė į elektroninį laišką, dėl įvykio kreipėsi į policiją (b. l. 23–24).
Liudytoja G. Č. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimo automatų salone, (duomenys neskelbtini), Kaune, kur jos pamainos metu 2019 m. lapkričio 16 d., kaltinamasis, kartu su kitu klientu susibendravo, vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau ji jokio konflikto nematė. Sugadintą rūkomosios patalpos sieną pamatė kitą pamainą. Paaiškino, kad į saloną atėjęs klientas privalo pateikti asmens dokumentą, nepateikusius dokumento, neįleidžia, o jį nuskenavus sistemoje matosi, ar jam leidžiama lošti. Iš kitų darbuotojų sužinojo, kad kaltinamasis ankščiau lankydavosi salone, tačiau jos žiniomis po įvykio atvykęs nebuvo (b. l. 33–35).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. sausio 7 d. pareiškimo matyti, kad 2019 m. lapkričio 16 d. apie 4.36 val. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ lošimo automatų salone Kaune, (duomenys neskelbtini), lankytojas P. R. dėl bendrovei nežinomų priežasčių kumščiu trenkė į sieną ir išmušė skylę, taip sugadindamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtą ir padarė bendrovei 227,99 eurų turtinę žalą (b. l. 4).
Iš 2020 m. sausio 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktas įvykio vaido įrašas, kuriame užfiksuota, kaip vyras, dėvintis mėlyną striukę, ranka trenkia į sieną, o po smūgio sienoje matoma skylė (b. l. 5).
Iš 2020 m. sausio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune. Praėjus pro punktą, rūkymui skirtoje patalpoje sienoje matyti nedidelė skylė (b. l. 9).
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad P. R. 2019 m. lapkričio 16 d. apie 4.36 val. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimo automatų salone, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu trenkė į sieną ir ją sugadino, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 227,99 eurų turtinę žalą.
Kaltinamojo P. R. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu apie tai, kad jis 2019 m. lapkričio 16 d. ir kitomis dienomis, buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir dažnai lankosi įvairiose lošimų salonuose, todėl, nors neatsimena įvykio aplinkybių, bet galėjo būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimų automatų salone, (duomenys neskelbtini), kumščiu trenkęs į sieną, ją sugadinti, bet ir liudytojų E. J. ir G. Č. parodymais apie tai, kad pastarosios darbo pamainos metu, kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kurį vartojo salone, sugadino rūkomojo patalpos sieną, padarydamas 227,99 eurų turtinę žalą, kas taip pat patvirtinta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu bei apžiūros protokolu apžiūrėtu apsaugos vaizdo kameromis užfiksuotu vaizdo įrašu ir įvykio vietos apžiūros protokolu iš kurių matyti, kad kaltinime nurodytoje įvykio vietoje vyras mėlyna striuke, kaip vėliau paaiškėjo – kaltinamasis P. R. – ranka trenkė į sieną, padarydamas joje skylę ir taip ją sugadindamas, ir kita rašytinė bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu.
BK 190 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 3 MGL (150,00 eurų), bet neviršija 5 MGL (250 eurų) dydžio.
Iš civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos lokalinės sąmatos matyti, kad susijusių patalpų remontas rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvertintas 227,99 eurais (b. l. 14), šiais duomenimis nėra pagrindo abejoti ir kaltinamasis jų neginčija, o civilinio ieškovo patirtą žalą pašalino savo darbu.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas P. R. dėl nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo, pasitvirtino. Kaltinamasis P. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, be jokios priežasties sudavė kumščiu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ rūkomojo patalpos sieną ir ją sugadino, padarydamas sienoje skylę, taip padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 227,99 eurų turtinę žalą, kas atitinka nedidelės vertės požymį, taigi jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. P. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – areštu ir jos dydžiu (b. l. 99), nukentėjusiajam pranešimas išsiųstas (b. l. 101), prašymų negauta.
BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės viešųjų darbų arba baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo kaltinamojo P. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Pagal nusistovėjusią teismų praktiką prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką paprastai laikomos situacijos, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014).
Kaltinamasis P. R. ikiteisminio tyrimo metu pripažino esmines kaltinime nurodytas aplinkybes, tačiau negalėjo jų konkretizuoti, kaltinamasis įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl manytina, kad jo prisipažinimą dėl šio veikos sąlygojo objektyviai byloje surinkti svarūs jo kaltės įrodymai, taigi, šiuo atveju nėra pagrindo jo dalinį prisipažinimą laikyti P. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
Kaltinamasis teistas (b. l. 55–62), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 64–82), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 86), VĮ Raseinių psichikos sveikatos centre registruotas dėl psichikos sutrikimo (F43.2), tačiau jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 94), yra pakaltinamas, dirba (b. l. 83).
Prokuroras siūlė kaltinamajam už veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. kovo 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta, neatlikta 27 parų arešto bausme ir visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. sausio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta nesumokėta 25 MGL (1 400 Eur) dydžio bauda, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 37 paras arešto ir 25 MGL (1 400 Eur) dydžio baudą.
Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti P. R. skirtinos bausmės rūšį – areštą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis penktą kartą teisiamam, eilę kartų administracine tvarka baustam asmeniui yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti P. R., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, P. R. skirtinos bausmės dydis nustatytinas kiek didesnis nei vidutinis už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 20 (dvidešimties) parų, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Kadangi kaltinamojo atžvilgiu priimtas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 30 d. teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė sumažinta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, visiško bausmių sudėjimo būdu bendrintina tik su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. sausio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, kuri Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. kovo 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pakeista į 28 MGL baudos bausmę, ir skirtina galutinė subendrinta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė ir 28 MGL (1400,00 eurų) dydžio bauda.
Baudos bausmė, kuriai jau vykdomas priverstinis išieškojimas, turi būti sumokėta nedelsiant.
Kaltinamajam P. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49–51) paliktina iki arešto bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
V. Civilinis ieškinys ir kiti proceso klausimai
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Byloje civilinis ieškovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 227,99 (dviejų šimtų dvidešimt septynių eurų ir 99 centų) turtinės žalos atlyginimo, kadangi kaltinamasis, lankydamasis bendrovės lošimų automatų salone, (duomenys neskelbtini), Kaune, kumščiu trenkęs į sieną išmušė joje skylę, padarydamas 227,99 (dviejų šimtų dvidešimt septynių eurų ir 99 centų) turtinę žalą, kas patvirtinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokaline sąmata, pagal 2019 m. kovo mėnesio kainas (b. l. 14, 18).
Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis P. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, padarydamas 227,99 (dviejų šimtų dvidešimt septynių eurų ir 99 centų) turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. G. 2020 m. vasario 27 d. pranešimu informavęs, jog kaltinamasis P. R. savo jėgomis atlygino padarytą žalą, dėl ko pretenzijų jam neturi (b. l. 30).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimamas ir civilinio ieškinio procesas šioje dalyje nutraukiamas.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis).
Civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje gali naudotis BPK 110 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis procesinėmis teisėmis; BPK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio.
Civilinio ieškinio atsisakymo pareiškimo ir priėmimo tvarka BPK nereglamentuota, dėl to, atsižvelgiant į BPK 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą įstatymų taikymo taisyklę, sprendžiant šiuos proceso klausimus turi būti taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normos.
Ieškinio atsisakymas reglamentuotas CPK 140 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą (2 t., b. l. 111). Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą.
Civilinio ieškinio atsisakymas nėra besąlygiškai privalomas bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nutaręs nepriimti ieškinio atsisakymo, teismas dėl to priima motyvuotą nutartį (CPK 140 straipsnio 5 dalis).
Minėta, kad priėmęs ieškinio atsisakymą teismas nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 294 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą; jeigu ši aplinkybė paaiškėja vėlesnėse proceso stadijose, teismas nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi suinteresuoto asmens pareikšto ieškinio atsisakymo priėmimas iš esmės reiškia, kad asmuo atsisako teisminės pažeistos teisės gynybos.
Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškinį patirtai 227,99 eurų turtinei žalai atlyginti ir įmonė buvo pripažinta civiliniu ieškovu (b. l. 19), tačiau baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, nurodė, kad ieškinio atsisako, nes patirtą turtinę žalą kaltinamasis P. R. atlygino savo darbu, jis tokią teisę turi, o civilinis ieškovas patvirtino, kad civilinio ieškinio nebereiškia ir prašė nutraukti procesą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu dėl to joks sprendimas nebuvo priimtas, todėl teismui priimtas baudžiamąjį įsakymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio atsisakymas priimamas procesą dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukiant.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su jame esančiu vaizdo įrašu, saugomas baudžiamosios bylos viršelio galinėje dalyje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
P. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 20 (dvidešimties) parų areštą, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, visiško bausmių sudėjimo būdu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. sausio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. kovo 4 d. nutartimi pakeistą 28 MGL (1400,00 eurų) dydžio baudos bausme ir paskirti galutinę subendrintą 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę ir 28 MGL (1400,00 eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti P. R., kad jis, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus.
Baudos bausmė, kuriai jau vykdomas priverstinis išieškojimas, turi būti sumokėta nedelsiant į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.
Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki arešto bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.
Priimti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo civilinio ieškinio dėl 227,99 eurų turtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje civilinio ieškinio procesą nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su jame esančiu vaizdo įrašu, saugomą baudžiamosios bylos viršelio galinėje dalyje – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.