Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-19 · Civilinė byla Nr. e2A-919-656/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-19
Bylos Nr.
e2A-919-656/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02748-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
Sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
  • 2.6.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.e2A-919-656/2020Teisminio proceso Nr.2-52-3-02748-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui Sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl permokėtų įmokų priteisimo, įpareigojimo Sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – SB „(duomenys neskelbtini)“, Bendrija) pakeisti įstatus, bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimų panaikinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovas A. L. ieškiniu prašė: 1) panaikinti 2019-05-18 SB „(duomenys neskelbtini) “ pakartotinio ataskaitinio bendrijos narių susirinkimo 2019-05-18 Protokolo Nr. 19-02 6.8.3 punktą; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo 197,99 Eur įnašų permoką; 3) įpareigoti SB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkime pakeisti Įstatų 23.7 punktą taip, kad jis atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, t. y. kad neliktų prieštaravimo CK 4.76 straipsniui ir proporcingumo principui; 4) panaikinti SB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio ataskaitinio bendrijos narių susirinkimo 2019-05-18 Protokolo Nr. 19-02 4.1 ir 5.1 punktus.

2. Ieškinyje nurodė, kad jis yra Bendrijos narys, kuriam asmeninės nuosavybės teise priklauso 3 sklypai. 2013 m. buvo priimtas nutarimas išpirkti bendrojo naudojimo žemę iš valstybės. Panaudojus tikslinės paskirties sodininkų lėšas, Bendrija minėtą žemės plotą išpirko iš valstybės, todėl bendrojo naudojimo žemė tapo bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems sodininkams priklausančia žeme. 2016-09-24 bendrijos narių susirinkime buvo priimtas nutarimas, kuriuo buvo nuspręsta keisti įstatus, t. y. įtvirtinti bendrosios dalinės nuosavybės lygių dalių principą. Bendrojo naudojimo objektai pagal naujus Bendrijos įstatus visiems sodo bendrijos nariams priklauso lygiomis dalimis, tačiau mokesčiai už jo naudojimą bei išlaikymą mokami priklausomai nuo asmenine nuosavybe valdomo ploto. Ieškovo tvirtinimu, jis moka ženkliai didesnius įnašus nei kiti Bendrijos nariai, tačiau jo dalis bendro naudojo objektuose yra lygi su kitų narių. Ieškovo tvirtinimu, pakeitus įstatus atsirado prieštaravimai tarp bendrijos įstatų 23.7 (sumokėti nuo sklypo dydžio) ir 87 (nepriklausomai nuo sumokėtų įmokų dydžio priklauso bendros dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis) punktų, kurie prieštarauja imperatyviam CK 4.76 straipsnio reikalavimui (bendrijos nario prievolės proporcingumas nustatytai jo daliai bendrijoje dalinėje nuosavybėje).

3. 2016-10-05 pareiškimu ieškovas kreipėsi į valdybą prašydamas perskaičiuoti ir grąžinti permokėtą dalį jo įnašų, sumokėtų už bendrijos teritorijos ribų nustatymą ir registravimą, teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektą bei žemės matavimus, už valstybinės žemės išpirkimą bendrijos tikslams. 2016-10-22 protokolu Nr. 16-07 valdybai netenkinus, ieškovas papildomai ne vieną kartą teikė panašaus turinio pareiškimus valdybai ir susirinkimui. Ieškovo 2019-04-10 pateiktas pareiškimas buvo apsvarstytas 2019-05-18 bendrijos narių susirinkime, kuriame buvo padarytos išvados, jog grąžinti dalį įnašų ieškovui nėra nei teisinio, nei kito pagrindo. Taip pat buvo nutarta valdybai neatsakinėti į besikartojančius ieškovo raštus žemės ir dalies mokesčių grąžinimo klausimais. Ieškovo tvirtinimu, protokolo 6.8.3 punktas turi būti naikinamas, kadangi jis prieštarauja teisiniam reguliavimui. Taip pat naikintini nurodyto protoloko 4.1 ir 5.1 punktai, kuriais buvo nuspręsta nustatyti 2019 m. ir 2020 m. bendrijos nario mokestį 5,60 Eur/arui nuo valdomo sklypo dydžio. 4.1 ir 5.1 punktai prieštarauja ir neatitinka teisės aktų normoms, teismų praktikai ir taip pat pažeidžia ieškovo teisėtus interesus ir lūkesčius. Šiais dviem priimtais punktais pažeidžiamas lygių dalių principas, nustatytas CK 4.76 straipsnyje.

Atsiliepimas

4. Atsakovas SB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį arba ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsiliepime nurodė, kad 2016-09-24 atsakovo pakartotiniame narių neeiliniame susirinkime buvo patvirtinta iki šiol galiojanti Bendrijos įstatų redakcija. Siūloma įstatų redakcija iš anksto buvo pateikta bendrijos nariams susipažinimui ir pastabų teikimui. 2016-09-24 atsakovo pakartotiniame narių neeiliniame susirinkime buvo nutarta, kad išpirkta ir valdoma bendrąja daline nuosavybe, skirta rekreacijai žemė negali būti parduodama. Ieškovas pastabų apie naują įstatų redakciją iki pakartotinio narių neeilinio susirinkimo pateikęs nebuvo, o į pakartotinį narių neeilinį susirinkimą apskritai neatvyko. Bendrijos įstatai atitinka Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5 punktą, nustatantį, kad įmokos bendrijos nariams apskaičiuojamos atsižvelgiant į turimo sklypo dydį. Ieškovas nuolat teikia savanaudiškus prašymus (jų beveik 30) pakeisti bendrijos narių susirinkimo patvirtintus įstatus, grąžinti sumokėtų mokesčių dalį ar padalinti jam į asmeninės nuosavybės teisę dalį Bendrijai priklausančio ir visiems bendrijos nariams skirto bendro naudojimo žemės sklypo dalį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo raštai buvo ne kartą svarstomi, į juos pateikiami motyvuoti atsakymai, todėl 2019-05-18 pakartotinis ataskaitinis bendrijos narių susirinkimas (Protokolo Nr. 19-02) 6.8 punkte priėmė sprendimą į ieškovo raštus, į kuriuos jau buvo atsakyta, nebeatsakinėti. Ieškovas, mokėdamas įmokas, suprato už ką moką, sutiko mokėti, neginčijo Bendrijos nutarimo dėl įstatų pakeitimo. Ieškinio reikalavimui dėl įmokų grąžinimo yra suėjęs senaties terminas. Atsakovo susirinkimo 2019-05-18 protokolo 4.1 ir 5.1 punktuose yra atkartota nuostata įmokas bendrijos nariams mokėti nuo žemės sklypo ploto, t. y. arų. Bendrijos įstatai reglamentuoja, kad sodo bendrijos nario mokestis skaičiuojamas nuo turimo sklypo dydžio, todėl atsakovas nematė reikalo šių punktų keisti, kadangi dėl tokios mokėjimo tvarkos nusprendė sodo bendrijos nariai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6. Vilniaus regino apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 1 202,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad ieškovas yra SB „(duomenys neskelbtini)“ narys ir jam nuosavybės teise priklauso trys šios sodininkų bendrijos sklypai. 2013-05-18 visuotinis sodininkų bendrijos susirinkimas priėmė nutarimą išpirkti iš valstybės valstybinės bendro naudojimo žemės, skirtos rekreacijai, nustatant tikslinį kiekvieno bendrijos nario įnašą 8,80 Lt nuo asmeninio privačia nuosavybe valdomo sodo sklypo ploto. Išpirkti sklypai skirti bendram naudojimui.

8. Teismas nurodė, kad esminis šios bylos ginčas sietinas su 2016-09-24 Bendrijos narių susirinkime priimtu nutarimu, kuriuo buvo nuspręsta pakeisti galiojusius bendrijos įstatus. Ieškovas ginčija naujose Bendrijos įstatų normose esantį 23.7 punktą, kuris nustato bendrijos narių mokesčių mokėjimo tvarką, susijusią su bendro naudojimo objektų valdymu, priežiūra, „atsižvelgiant į sklypo dydį.“. Bendrijos įstatų 87 punkte nurodoma, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso bendrojo naudojimo objektai. Anot ieškovo, tarp minėtų dviejų įstatų punktų atsirado normų kolizija. Ieškovo nuomone, paliekant galioti 87 punktą (lygių dalių principą), turi būti keičiamas 23.7 punktas, jame nustatant, kad mokamos tikslinės įmokos, neatsižvelgiant į žemės sklypo dydį. Atsižvelgiant į minėtą įstatų 23.7 ir 87 punktų neatitikimą, ieškovas tvirtina patyręs 197,99 Eur permoką, kurią prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovas taip pat prašo panaikinti 2019-05-18 SB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio ataskaitinio bendrijos narių susirinkimo Protokolo Nr. 19-02 6.8.3 punktą, kuriame buvo nutarta valdybai neatsakinėti į besikartojančius ieškovo raštus žemės ir dalies mokesčių grąžinimo klausimais bei to pačio protokolo 4.1 ir 5.1 punktus, kuriuose nustatytas 2019 ir 2020 metų 5,60 Eur/arui nuo valdomo sklypo dydžio bendrijos nario mokestis.

9. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad reikalavimams panaikinti bendrijos narių susirinkimų nutarimus ar jų dalį taikytinas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

10. Ieškovo tvirtinimu, apie savo pažeistas teises jis sužinojo tik 2019-06-18, kai gavo 2019-05-18 pakartotinio ataskaitinio bendrijos narių susirinkimo protokolą Nr. 19-02. Taip pat nurodo, kad momentą, kada jis sužinojo apie savo pažeistas teises, dar galima laikyti 2019-07-13, kai valdybos pranešime ieškovo atžvilgiu buvo priimtas galutinis sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta, kad grąžinti dalį ieškovo įnašų nėra teisinio pagrindo. Kadangi ieškinys teismui buvo paduotas 2019-09-03, ieškovo manymu, ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Šalies argumentai

11. Teismas nurodė, kad 2016-09-24 pakartotiniame bendrijos narių neeiliniame susirinkime buvo nuspręsta keisti įstatus. 2016-10-06 pareiškimu ieškovas kreipėsi į valdybą, prašydamas perskaičiuoti ir grąžinti permokėtą dalį jo įnašų, sumokėtų už bendrijos ribų nustatymą ir registravimą, teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektą bei žemės matavimus, už valstybinės žemės išpirkimą bendrijos tikslams. 2016-10-22 Protokolu Nr. 16-07 valdyba netenkino ieškovo prašymo. Ieškovas teikė ir daugiau prašymų (2017-04-08 ir 2017-05-21, 2017-08-31, 2017-09-12, 2018-10-30, 2019-04-10, 2019-06-13, 2019-06-25) dėl dalies įnašų grąžinimo, bendrijos narių susirinkimo patvirtintų įstatų neatitikimo CK, tačiau prašymai patenkinti nebuvo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad ieškovui buvo pateikiami motyvuoti atsakymai, teismas sprendė, kad ieškovas dar 2016 metų spalio mėnesį galėjo kreiptis dėl savo teisių gynimo, todėl nei 2019-05-18 pakartotinis bendrijos narių susirinkimo protokolas Nr. 19-02, kuriuo 6.8.3 punkte nurodoma, jog nutarta nebeatsakinėti į besikartojančius ieškovo raštus žemės ir dalies mokesčių grąžinimo klausimais, ir kurį ieškovas prašo panaikinti, nei 2019-07-13 valdybos pranešimas, kuriame nurodoma, kad ieškovui grąžinti dalį įnašų nėra jokio pagrindo, negalima laikyti galutiniu sprendimu ir atitinkamai momentu, nuo kurio ieškovas sužinojo apie jo pažeistas teises. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2016 metų spalio mėnesio. Teismas pažymėjo, kad kiti ieškinio reikalavimai laikyti išvestiniais iš ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą narių susirinkime pakeisti Bendrijos įstatų 23.7 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas ieškinį laikė paduotą pasibaigus ieškinio senaties terminui, dėl ko ieškinį atmetė (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

13. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinio skundo argumentai:

13.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas praleidęs ieškinio senaties terminą. Ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2019-06-18 (2019-05-18 Protokolo dėl nutarimo nebeatsakinėti į ieškovo raštus žemės ir dalies mokesčių grąžinimo klausimais išrašas, kuris nebuvo pasirašytas, buvo gautas elektroniniu paštu tik 2019-06-18). Ieškovo sužinojimo apie jo pažeistas teises momentu galima laikyti ir 2019-07-13, kuomet valdybos pranešime ieškovo atžvilgiu buvo priimtas galutinis sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta, kad nėra pagrindo grąžinti dalį ieškovo įnašų. Ieškovas pateikė ieškinį teismui 2019-09-03, t. y. nepraleidęs trijų mėnesių ieškinio senaties termino.

13.2. Valdyba vis nekonkrečiai atsakydavo arba nepriimdavo galutinio atsakymo į ieškovo prašymą. Ieškovas, negavęs konkrečių atsakymų, kreipėsi ir toliau į atsakovą. Vieną iš paskutinių kreipimųsi į atsakovą patvirtina ieškovo 2019-04-10 teiktas pareiškimas, kuris valdybos prašymu buvo apsvarstytas 2019-05-18 bendrijos narių susirinkime.

Atsiliepimas

14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

14.1. Nesutinka su apelianto argumentais, kad jis apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2019-06-18, gavęs 2019-05-18 pakartotinio ataskaitinio bendrijos narių susirinkimo protokolą. Pažymėjo, kad 2019-05-18 pakartotinio ataskaitinio bendrijos narių susirinkimo metu nebuvo svarstomas klausimas dėl ieškovo prašymo palikti senąją įstatų redakciją bei perskaičiuoti ir grąžinti ieškovui permokėtą dalį jo įnašų. 2019-05-18 pakartotinis ataskaitinis bendrijos narių susirinkimas Protokolo 6.8. punkte svarstė klausimus susijusius su ieškovo nelegaliai nutiestu nuotekų vamzdžiu į bendrojo naudojimo žemės sklypą, taip pat ir faktą, kad ieškovas nuolat siunčia raštus su tais pačiais reikalavimais dėl žemės padalinimo ir dalies mokesčių grąžinimo, dėl ko susirinkimas priėmė nutarimą leisti valdybai šiuo klausimu daugiau ieškovui neatsakinėti.

14.2. Atsakovo tvirtinimu, teismas, visapusiškai išnagrinėjęs bylos aplinkybes bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus, remdamasis suformuota kasacinio teismo praktika bei įstatymais, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas jau nuo 2016 metų spalio mėnesio, kai gavo 2016-10-22 protokolą Nr. 16-07, kuriuo Bendrijos narių valdyba netenkino ieškovo prašymo palikti senąją įstatų redakciją bei perskaičiuoti ir grąžinti ieškovui permokėtą dalį jo įnašų (t.y. reikalavimų, kurie sutampa su ieškinio reikalavimais), galėjo kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo, todėl nuo to momento skaičiuotinas ieškinio senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Dėl esminių faktinių aplinkybių, ginčo esmės

16. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas yra Bendrijos narys ir jam nuosavybės teise priklauso trys šios sodininkų bendrijos sklypai (Nr. 81, 83, 86). 2013-05-18 visuotinis sodininkų bendrijos susirinkimas (Protokolas Nr. 13-02) priėmė nutarimą išpirkti iš valstybės 5,519 ha valstybinės bendro naudojimo žemės, skirtos rekreacijai, o kaip tikslinį kiekvieno bendrijos nario įnašą nustatė 8,80 Lt nuo asmeninio privačia nuosavybe valdomo sodo sklypo ploto. Panaudojant tikslinės paskirties sodininkų lėšas, Bendrija minimą žemės plotą išsipirko iš valstybės, todėl bendro naudojimo žemė tapo bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems sodininkams priklausančia žeme. 2016-09-24 atsakovo pakartotiniame narių neeiliniame susirinkime buvo patvirtinta iki šiol galiojanti sodininkų bendrijos įstatų redakcija. Tiek buvusios įstatų redakcijos (patvirtintos 2011-10-01 Pakartotinio bendrijos narių susirinkime) 22.7. punkte, tiek naujai patvirtintos įstatų redakcijos 23.7. punkte nustatyta ta pati bendrijos išlaidų apmokėjimo tvarka, pagal kurią bendrijos nariui nustatyta pareiga mokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos bendro naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendro naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas šias įmokas mokėjo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad buvusios Įstatų redakcijos 74 punkte buvo nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektai sodininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tuo tarpu naujos Įstatų redakcijos 87 punktas nustato, kad bendrojo naudojimo objektai sodininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis. Ieškovo tvirtinimu, 87 punkte nustačius lygių dalių principą bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsirado kolizija tarp bendrijos įstatų 23.7 punkto ir 87 punkto, o nurodyti punktai prieštarauja imperatyviai CK 4.76 straipsnio normai, nustatančiai, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas. Ieškovo manymu, dėl Įstatų pakeitimo sumažėjo jo idealioji turto dalis bendrijos registruotame bendrojo naudojimo turte.

17. Ieškinio reikalavimu ieškovas prašė įpareigoti atsakovą Sodininkų bendrijos narių susirinkime pakeisti Įstatų 23.7 punktą taip, kad neliktų prieštaravimo CK 4.76 straipsniui ir proporcingumo principui. Taip pat prašė dėl pasikeitusio reglamentavimo priteisti ieškovui iš atsakovo susidariusią 197,99 Eur įnašų permoką. Ieškovas taip pat prašė panaikinti 2019-05-18 SB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio ataskaitinio bendrijos narių susirinkimo Protokolo Nr. 19-02 6.8.3 punktą, kuriame buvo nutarta valdybai nebeatsakinėti į besikartojančius ieškovo prašymus žemės ir dalies mokesčių grąžinimo klausimais, bei to paties protokolo 4.1 ir 5.1 punktus, kuriuose nustatytas 2019 ir 2020 metų 5,60 Eur/arui nuo valdomo sklypo dydžio bendrijos nario mokestis.

18. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad ieškovas ieškinį pareiškė praleidęs ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmetė šiuo pagrindu. Ieškovas nesutinka, kad yra praleidęs ieškinio senaties terminą.

Dėl ieškinio senaties termino

19. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

20. CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais (analogiška nuostatas atkartojama ir CK 82 straipsnio 4 dalyje). Kasacinis teismas išaiškinęs, jog bendrija yra juridinis asmuo, o bendrijos narių susirinkimas yra bendrijos valdymo organas, todėl bendrijos narių susirinkimo nutarimo (sprendimo) apskundimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-695/2017).

21. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas vienu iš ieškinio reikalavimų siekia sodininkų bendrijos įstatų, patvirtintų 2016-09-24 Bendrijos narių susirinkime priimtu nutarimu, 23.7 punkto pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, kad minėtam ieškinio reikalavimui dėl juridinio asmens organo sprendimo taikytinas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad minėtam ieškinio reikalavimui ieškinio senatis buvo aiškiai praleista. Kartu laikytini pagrįstais teismo argumentai, kad kiti ieškinio reikalavimai (dėl permokos grąžinimo, dėl 2019-05-18 bendrijos narių susirinkimo nutarimų, kuriais nutarta neatsakinėti į ieškovo jau išnagrinėtus prašymus bei atkartota įstatų nuostata įmokas bendrijos nariams mokėti nuo žemės sklypo ploto) yra išvestiniai, todėl ieškinio senatis taikytina visiems ieškinio reikalavimams.

22. Tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde ieškovas siekia įrodyti, kad apie savo pažeistas teises jis anksčiausiai sužinojo 2019-06-18, kai gavo 2019-05-18 pakartotinio ataskaitinio bendrijos narių susirinkimo protokolą Nr. 19-02, kuriame buvo nutarta nebeatsakinėti į ieškovo raštus žemės ir dalies mokesčių grąžinimo klausimais. Ieškinys teismui buvo paduotas 2019-09-03, todėl, ieškovo įsitikinimu, ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

23. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovo nurodyti argumentai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

24. 2016-09-24 pakartotiniame bendrijos narių neeiliniame susirinkime buvo nuspręsta keisti bendrijos įstatus, kurių redakciją ieškovas laiko pažeidžiančia jo teises. Byloje nėra ginčo, tą patvirtina ir pats ieškovas, kad į sodininkų bendrijos valdybą jis dėl savo teisių gynimo nevienkartinai kreipėsi su raštiškais prašymais. 2016-10-06 buvo pateikęs pareiškimą, prašydamas perskaičiuoti ir grąžinti permokėtą dalį jo įnašų, sumokėtų už bendrijos ribų nustatymą ir registravimą, teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektą bei žemės matavimus, už valstybinės žemės išpirkimą bendrijos tikslams. Ieškovo prašymas buvo išnagrinėtas ir valdybos 2016-10-22 Protokolu Nr. 16-07 buvo netenkintas. Ieškovas iš esmės analogiškus prašymus teikė valdybai bei susirinkimui 2017-08-31, 2017-09-12 ir 2018-10-30. Nesutikdamas su nauja įstatų redakcija, ieškovas 2017-04-08 ir 2017-05-21 pareiškimais kreipėsi į valdybą, prašydamas palikti senąją bendrijos įstatų redakciją. Minėti pareiškimai nebuvo tenkinti. Panašaus turinio pareiškimai, kuriuose, be kita ko, buvo nurodomi argumentai dėl sodininkų įstatų neatitikimo CK normoms bei įstatų punktų prieštaravimo vienas kitam, bei prašymai dėl permokų grąžinimo buvo teikti ir 2016-10-06, 2019-04-10, 2019-06-13, 2019-06-25. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovui nebuvo pateikiami konkretūs atsakymai į jo paklausimus ir prašymus.

25. Kaip matyti iš paties ieškovo pateiktų duomenų, jis 2016-10-05 pareiškimu kreipėsi į sodininkų bendrijos valdybą prašydamas grąžinti jam įmokų permoką dėl sodininkų bendrijos visuotiniame susirinkime patvirtintos naujos įstatų redakcijos, kuria bendrosios dalinės nuosavybės teisę padalinama lygiomis dalimis kiekvienam sodininkui. Valdybos posėdyje apelianto pareiškimas buvo išnagrinėtas ir 2016-10-25 raštu apeliantui pateiktas atsakymas, jo prašymą atsisakyta tenkinti motyvuojant tuo, kad sprendimą tikslinės paskirties įnašą rinkti nuo asmeninio privačia nuosavybe valdomo žemės sklypo ploto priėmė visuotinis sodininkų bendrijos susirinkimas, sprendimo rinkti įnašus lygių dalių principu nebuvo, todėl jokia dalis sumokėtų įnašų už projekto rengimą ir valstybinės žemės išpirkimą apeliantui nebus grąžinama. Valdybos rašte taip pat pabrėžta, kad išpirkta valstybinė žemė priklauso sodininkų bendrijai, ji valdoma sodininkų dalinės nuoavybės teise ir naudojama visų sodininkų poreikiams tenkinti ir rekreacijai. Rašte taip pat nurodyta, kad sodininkų bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimu bendro naudojimo žemė negali būti dalinama dalimis bei parduodama. Atsižvelgiant į aptartą, kolegija sprendžia, kad valdyba pateikė motyvuotą atsakymą, kuriame aiškiai išdėstė valdybos poziciją dėl ieškovo reikalavimų netenkinimo. Todėl laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad į ieškovo pareiškimus nebuvo tinkami reaguojama ir nebuvo pateikiami konkretūs atsakymai.

26. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia sietina su minėto valdybos 2016-10-25 atsakymo gavimo momentu, o ne su 2019-05-18 pakartotinio bendrijos narių susirinkimo 6.8.3 punkto nutarimu (nurodytu apelianto), kuriuo nutarta nebeatsakinėti į besikartojančius ieškovo raštus žemės ir dalies mokesčių grąžinimo klausimais. Ieškinys teismui buvo paduotas 2019-09-03, aiškiai praleidus trijų mėnesių ieškinio senaties terminą. Jis paduotas net beveik po trejų metų nuo ieškovo sužinojimo apie galimai pažeistas jo teises.

27. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas atnaujinamas. Aiškindamas šią nuostatą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, pripažįstamos šio termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios trukdė asmeniui ginti savo pažeistas teises ir interesus bei nepriklausė nuo asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2008).

28. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti yra praleistas, nepagrįstai nesprendė ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo. Tačiau tai neturi teisinės reikšmės priimtam procesiniam sprendimui, nes, kolegijos vertinimu, šiuo atveju atnaujinti praleistą terminą nėra pagrindo. Kaip matyti iš procesinių dokumentų, ieškovas neprašė atnaujinti termino, nenurodė jokių reikšmingų termino praleidimą pateisinančių priežasčių. Priešingai, ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad terminas nėra praleistas. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas yra senyvo amžiaus, senaties termino pabaigos metu jam buvo 73 metai. Tačiau vien ši aplinkybė, nesant kitų duomenų apie jo išsilavinimą, gebėjimą suvokti ir įvertinti situaciją, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovo amžius jam trukdė tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises pačiam arba per atstovą (kaip ir šiuo atveju teikiant ieškinį). Nagrinėjamu atveju ieškovas pats pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, daugkartinai kreipiantis į atsakovo valdybą ar visuotinį susirinkimą, o ne į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties terminas praleistas itin ženkliai, net trejus metus, kolegija sprendžia, jog šiuo atveju prioritetas teiktinas teisinių santykių stabilumui ir ieškinio senaties terminas neatnaujintinas.

29. Esant praleistam ieškinio senaties terminui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė procesinį sprendimą - ieškinį atmesti (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

30. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

33. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Eur atstovavimo išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. L. (duomenys neskelbtini) atsakovo Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina