Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens – Švenčionių rajono savivaldybės administracijos - atstovei Eglei Bainauskaitei,

suinteresuoto asmens – Asvejos regioninio parko direkcijos - atstovams Adrijai Vasiliauskienei, Nerijui Brusokui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal E. O. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis Švenčionių rajono savivaldybės administracija, Asvejos regioninio parko direkcija dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas E. O. paaiškino, kad žemės sklypą, . ( duomenys neskelbtini ), Švenčionių r., jis įsigijo 2006 metais iš D. R.. Žemės sklypo plotas virš 3 ha, žemės sklypo paskirtis žemės ūkio, dalis žemės sklype yra miško, pelkių. Žemės sklypas yra Asvejos parko teritorijoje, tačiau nesupranta kaip Asvejos parko teritorijoje apskritai gali būti žemės ūkio paskirties žemė. Žemės sklypo įsigijimo metu žemės sklype buvo ankščiau buvusio pastato pamatai, rastų likučiai, stogo fragmentai. Mano, kad tai buvo gyvenamas namas. Jis buvo nusprendęs rekonstruoti žemės sklype esantį pastatą, todėl sugriuvusį pastatą demontavo. Kreipėsi į savivaldybę dėl pastato rekonstrukcijos, bet leidimo pastatą rekonstruoti negavo. Tada ant buvusių seno pastato pamatų pastatė pastatą, kuris matomas nuotraukose. Nuotraukoje atvaizduotas pastatas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Mano, kad iki 1940 m. toje vietoje buvo gyvenamasis namas. Iki 1940 m. žemės sklypas priklausė K. šeimai. Iš archyvo pažymos matyti, kad ta teritorija buvo įvardyta kaip sodybvietės teritorija, t. y. įvardijama kaip gyvenamosios paskirties teritorija, buvo skirtos kreditinės lėšos namo statybai ( perkėlimui ). Iš žemėlapio matyti, kad yra daržai, ganyklos. Mano, kad 33 ha žemės sklype, kurį valdė K. šeima, buvo sodyba. Pateiktuose archyviniuose dokumentuose visa teritorija yra įvardijama kaip sodybos teritorija. Tuo laikotarpiu kaimo vietovėse namai nebuvo inventorizuojami ir nebuvo registruojami. Namai buvo registruojami tik miestuose, todėl ir neišliko duomenų apie buvusią sodybą. Jis yra ūkininkas, turi ūkininko pažymėjimą, turimame žemės sklype siekia atkurti buvusią sodybą, kad galėtų naudotis turima žemės ūkio paskirties žeme, vystyti ūkinę veiklą, sodybvietėje galėtų turėti statinius. Prašo pareiškimą patenkinti visiškai.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas E.Budvytis palaikė pareiškėjo prašymą ir prašė tenkinti. Nurodė, kad žemės sklypo pardavėja, t. y. K. šeimos palikuonė papasakojo, kad K. šeima valdė iš viso 65 ha ploto žemės sklypą. Šeimai augant, bręstant vaikams, dalis šeimos narių atsiskyrė. Iš archyvinių dokumentų matyti, kad K. V. buvo suteikta paskola tame pačiame 65 ha ploto sklype statytis namą, t. y. nurodyta paskolos paskirtis – statinių perkėlimas ir statyba. K. V. atsiskyrė nuo sodybos, kur pagal žemėlapius dar ir dabar sodas ( obelys ) matyti, ir atsiskiriant iš K. sodybos, pasistatė savo sodybą. Šias aplinkybes pareiškėjui papasakojo žemės sklypo, kurį įsigijo pareiškėjas, ankstesnė savininkė. Toje vietoje buvo išlikę pamatai, ūkinis pastatas ir pareiškėjas likusių pamatų vietoje, rekonstravo ( restauravo ) ūkinį pastatą. Duomenys VĮ Registrų nėra nuginčyti ir yra teisingi. VĮ Registrų centro išraše nurodyta, kad užstatyta teritorija 498 kv. m ploto, todėl preziumuoja, kad toje teritorijoje ir kur dabar stovi ūkinis pastatas ir buvo gyvenamasis pastatas. Registrų centro išraše matyti, kad sklypui taikomos specialiosios naudojimo sąlygos ( 2019-06-06 Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas ). Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnį, buvusios sodybos vietoje galima statyti naujus pastatus ir inžinierinius statinius. Saugomų teritorijų įstatymas nedraudžia statyti statinių, pareiškėjas norėtų teisės aktų nustatyta tvarka atstatyti iki 1940 m. buvusią V. K. sodybą. Mano, kad viename sklype, vienoje vietoje, šalia viena kitos buvo dvi sodybos, V. ir V. K.. Pareiškimą grindžia į bylą pateiktais duomenimis – Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma, žemėlapiu, planu, liudytojų, galinčių patvirtinti K. sodybos buvimą, pareiškėjo turimame žemės sklype, nėra. Patvirtinus pareiškimą būtų sudarytos prielaidos projektavimo sąlygoms išduoti, todėl prašo pareiškimą patenkinti.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Asvejos regioninio parko direkcijos atstovai N.Brusokas, A.Vasiliauskienė paaiškino, kad pareiškėjas . ( duomenys neskelbtini )Švenčionių r. sav., turi žemės sklypą 3,0812 ha ploto, kuris patenka į Buivydžių hidrografinio draustinio teritoriją. Draustinis įkurtas 1992 m. ir draustinyje leidžiama veikla yra aiškiai reglamentuota tiek Specialiųjų žemės sąlygų įstatyme, tiek Saugomų teritorijų įstatyme. Buivydžių hidrografiniame draustinyje, kaip ir kituose hidrografiniuose draustiniuose, yra aiškiai nustatyta statinių statymo tvarka. Įgyvendinant civilines teises hidrografinio draustinio teritorijoje gali būti atstatoma sodyba. Sodyba visų pirma turi „susidėti“ iš gyvenamojo namo. Jeigu žemės sklype buvo gyvenamasis namas, galima pradėti inicijuoti sodybos atstatymo teisines procedūras. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo turimas ir įregistruotas ūkinis pastatas, nėra gyvenamasis namas. Pabrėžtina ir tai, kad pareiškėjas žemės sklypą įsigijo iš buvusių savininkų K. įpėdinių, kurie, kaip nurodė pareiškėjas, 1940-1947 m. pagal pareiškėjo pateiktą žemėlapį, turėjo net 33 ha ploto žemės sklypą. Pareiškėjas iš K. įpėdinių įsigijo 3,0812 ha ploto žemės sklypą, t. y. dešimt kartų mažesnį sklypą, ir šiai dienai nustatyti tiksliai, kad būtent pareiškėjo turimame žemės sklype buvo sodyba – gyvenamasis namas, yra praktiškai neįmanoma. Pateikti žemėlapiai įrodo, kad pareiškėjo turimame sklype jokių buvusių pastatų nėra. Pagal žemėlapius nuo 1940 m. jokių statinių teritorijoje, kuri šiuo metu priklauso pareiškėjui, nebuvo. Pareiškėjo nurodyta K. sodyba yra ženkliai šiauriau pareiškėjo turimo sklypo, t. y. šalia kelio. Iš pateiktų žemėlapių ištraukų matyti, kad pareiškėjo nurodomi K. sodybos statiniai yra aiškiai kitų savininkų sklype. Šiai dienai K. sodybos išlikusių pastatų nėra, yra likę K. sodybos sodo fragmentai. Pažymėtina ir tai, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymą pareiškėjo nurodyto pobūdžio teritorijoje – viensėdija, sodyba gali būti atkurta tik toje vietoje, kur ir buvo ankščiau, ir buvusios sodybos teritorijoje gali būti atkurta tik viena sodyba, jokiu būdu ne kelios sodybos. Taigi sodyba, kurios pagrindinis elementas yra gyvenamasis namas ir sodybos priklausiniai, vienareikšmiškai gali atsirasti tik toje vietoje kur buvo sodyba, ir gali būti atkurta tik viena sodyba. Draustinių nuostatai nenumato galimybių atkurti sodybos teritorijoje, kurioje nėra buvusi sodyba. Iš archyvų gautose žemėlapiuose galima daryti prielaidą, kad K. sodyba galimai yra buvusi, tačiau ji nepatenka į pareiškėjo valdomo žemės sklypo ribas.

Pareiškimas netenkinamas.

Nustatyta, kad E. O. nuosavybės teise turi 3,0812 ha ploto žemės ūkio pagrindinės paskirties žemės sklypą ( unikalus daikto Nr. . ( duomenys neskelbtini )), esantį . ( duomenys neskelbtini ), Švenčionių r. sav., įgytą 2006-06-28 pirkimo – pradavimo sutarties Nr. PJ-3662 pagrindu, su žemės sklype esančiu pagalbinio ūkio paskirties 35 kv. m ploto ūkiniu pastatu ( unikalus Nr. . ( duomenys neskelbtini )), įregistruotu 2013-01-17 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu. Pareiškėjo žemės sklypui taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nuostatos, susijusios su hidrografinių, gamtinių ir kompleksinių draustinių, pelkių ir šaltinynų, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų, bei miško žemės specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo nuosavybės teise turimas 3,0812 ha ploto žemės sklypas yra Buivydžių hidrografinio draustinio teritorijoje. Prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Saugomų teritorijų įstatyme atsiradimu, todėl sprendžiant dėl pareiškėjo prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taikytinos ir Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 8 punktą, draustinis – saugoma teritorija, skirta moksliniu ir pažintiniu požiūriu vertingoms gamtos ir (ar) kultūros paveldo vietovėms, jose esančioms gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms, kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti. Šioje teritorijoje esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant joje ūkinės veiklos. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, draustinių apsaugą ir tvarkymą nustato šis įstatymas, Vyriausybės patvirtinti bendri gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, atskirų draustinių nuostatai, tvirtinami juos steigiančių institucijų, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms ( juos sunaikinti, sužaloti ). Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad: „leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus. < ....>“. Pagal šio įstatymo 3 dalies 7 punktą, buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba. Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-12 nutarimu Nr. 106 patvirtintas Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašas ( toliau – Aprašas ). Pagal šio Aprašo 2 punktą, sprendimus dėl buvusių sodybų atstatymo valstybės įsteigtose saugomose teritorijose priima šių saugomų teritorijų direkcijos, o dėl buvusių sodybų atstatymo savivaldybių tarybų įsteigtose saugomose teritorijose – savivaldybių administracijos. Šio Aprašo 10 punkte nustatyta, kad: „tais atvejais, kai iš pateiktų valstybės archyvuose saugomų kartografinių dokumentų kopijų matyti, kad žemės sklype, kuriame norima atstatyti buvusią sodybą, buvo pastatyti tik vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastato ( namo ) priklausiniai, o vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas ( namas ) buvo pastatytas kitame žemės sklype, pirmajame žemės sklype sodybos atstatyti neleidžiama. Sodybą leidžiama atstatyti tik tame žemės sklype, kuriame buvo vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas ( namas ). Tais atvejais, kai plotas, kuriame buvo norimos atstatyti sodybos gyvenamasis namas, patenka į kelis žemės sklypus, sodybą leidžiama atstatyti tik tame žemės sklype, į kurį patenka didžioji dalis namo.“.

Juridinę reikšmę turinčiam ( sodybos buvimo ) faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo sodyba. Ši aplinkybė – sodybos buvimo žemės sklype faktas, yra esminė ir suteikianti statybos teisę ( nustačius juridinę reikšmę turintį faktą ). Tokią praktiką ( statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu ) formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009 ). Sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu.

Pareiškėjas nurodė, kad jam 2006 m. įsigijus žemės sklypą, sklype buvo pastato likučių ( rastų, stogo liekanos ), ir kad šio pastato vietoje pastatė pastatą, kuris yra registruotas kaip ūkinis pastatas ( unikalus daikto Nr. . ( duomenys neskelbtini )).

Nagrinėjamu atveju, iš pareiškėjo pateikto 1926 m. plano ( žemėlapio ) ištraukos, matyti vietovėje Bareišiūnai yra statiniai, kurie išsidėstę palei kelią, tačiau iš pateikto plano nėra galimybės nustatyti ar statiniai ( vienas jų ) buvo pastatas – gyvenamasis namas. Vizualiai sulyginus pareiškėjo pateiktą 2012-06-19 UAB „. ( duomenys neskelbtini )“ parengtą žemės sklypo planą ( M 1:2000 ), kuriame yra pareiškėjo valdomo žemės sklypo išdėstymo schema, ir byloje esančius internetinio portalo www.regia.lt duomenis, matyti, kad pareiškėjo žemės sklypas viena kraštine ribojasi su ež. Karis yra išdėstytas palei kairįjį ež. Karis krantą. Su šia aplinkybe sutinka ir pareiškėjas. Iš pareiškėjo pateikto žemės sklypo plano ( M 1:2000 ) matyti, kad pastas ( ūkinis pastatas ), kurį pareiškėjas nurodė kaip galimą ankščiau buvusį gyvenamąjį namą, yra išsidėstęs viršutiniame dešiniajame žemės sklypo kampe, o pareiškėjo plane rankraštiniu įrašu ( raudonu rašikliu ) pažymėti statiniai yra išsidėstę ženkliai dešiniau ež. Karis, ir arčiau kelio. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjo pateiktame 1926 m. plane matomi statiniai patenka į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir antra, kad 1926 m. plane pareiškėjo rankraštiniu įrašu pažymėti statiniai ar vienas jų, ankščiau yra buvę pastatas – gyvenamasis namas.

Kaip jau minėta, VĮ Registrų centras išrašo duomenimis, pareiškėjui priklauso pagalbinio ūkio pastatas – ūkinis pastatas ( unikalus Nr. . ( duomenys neskelbtini )), esantis pareiškėjo žemės sklype ( unikalus daikto Nr. . ( duomenys neskelbtini )) įregistruotas 2013-01-17 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu, šio pastato jo statybos pradžios ir pabaigos metai – 2012. Ir nors pareiškėjas nurodė, kad jam 2006 m. įsigijus žemės sklypą, sklype buvo pastato fragmentai ( dalys ) – rastų, stogo likučiai, bei, kad pagalbinio ūkio pastatą pastatė ankščiau buvusio pastato vietoje, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo žemės sklype ankščiau ( iki 1940 m. ) yra buvęs pastatas – gyvenamasis namas. Tokių duomenų nepateikia ir pareiškėjas. Kaip jau minėta, sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu.

Suinteresuoto asmens – Asvejos regioninio parko direkcijos atstovas N.Brusokas paaiškino, kad K. ( K. ) sodyba ( statiniai ) nėra išlikusi, yra likę K. sodybos sodo fragmentai, o pareiškėjo turimas žemės sklypas yra ženkliai šiauriau buvusios K. sodybos statinių. Iš suinteresuoto asmens pateiktų 1940 m, 1942 m., 1950 m., 1963 m., 1972 m. topografinių žemėlapių ištraukų matyti, kad 1940 m. topografiniame žemėlapyje vietovėje Bareišūnai yra atvaizduoti statiniai, tačiau sugretinus topografinių žemėlapių ištraukas, pareiškėjo pateiktą 1926 m. planą su pareiškėjo sklypo išdėstymu matomu portalo www.regia.lt ištraukoje, darytina išvada, kad 1940 m. topografiniame plane matomi statiniai tikėtina nepatenka į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį 3,0812 ha ploto žemės sklypą, t. y. yra išsidėstę ženkliai dešiniau, o tikslių duomenų apie pareiškėjo plane ir topografiniuose žemėlapiuose matomų pastatų išdėstymą byloje nėra pateikta.

Pareiškėjo pateikta Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019-05-09 pažyma Nr. R4-1197 apie V.( W .), VL ( WŁ. ) ir S. K. ( K. ) nekilnojamąjį turtą, patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo ipotekos skyriaus archyviniame fonde, Vilniaus – Trakų apskrities Mickūnų valsčiaus Boreišuny ( Borejszuny ) kaimo nekilnojamojo turto ipotekos knygoje Nr. 15469, esančiame Boreišuny ( Borejszuny ) kaimo žemės matavimo 1926 m. sąrašo, patvirtinto 1927-09-30, nuoraše įrašyti V. ( W. ) K. ( K. ), motina E. G. ( G.), V. ( W. ) K. ( K.), motina Sliomea ( S.) ir dėdė ( stryj ) A. K. ( K. ), sklype Nr. 17 turėję 65 ha 4640 m žemės ( iš jų – 9100 m daržų ir žemės po pastatais, 19 ha 4810 m ariamos, 10 ha 2560 m pievų, 2 ha 7250 m ganyklų, 23 ha 0950 m miško, 8 ha 9304 m vandenų, 250 m smėlynų ir kitos nenaudojamos žemės, 416 m kelių ir griovų; pavardės, vardai, kaimo pavadinimas – taip kaip dokumente, dokumentas lenkų kalba ). Taigi, asmenys: V. K. ( W. K. ), motina E. G. ( G. ), V. K. ( W.K. ), motina S. ( S. ) ir A. K. ( K. ), sklype . ( duomenys neskelbtini ), Vilniaus – Trakų apskrities Mickūnų valsčiaus Boreišuny ( Borejszuny ) kaimo teritorijoje 1927-09-30, turėjo 65 ha 4640 m žemės.

Vilniaus apygardos žemės tarnybos pirmininko 1928-03-20 sprendimas patvirtina, kad V. ( Piotro sūnus ) K. atstovaujančiam jam priklausančiam ūkiui bei V., S. K. ir E. G., kurių visų turimas žemės plotas buvo 65,4640 ha ( kolonijos ( sklypo Nr. . ( duomenys neskelbtini ))), atsižvelgiant į dviejų gyvenviečių, išskirtų konsolidavus Vilniaus valsčiaus Bareišiūnų kaimo žemes, savininkų prašymus suteikta paskola statinių perkėlimui ir statybai. Sutiktina, kad Vilniaus apygardos žemės tarnybos pirmininko 1928-03-20 sprendimas patvirtina paskolos suteikimą aukščiau nurodytiems asmenimis, tačiau jame nurodyti duomenys jokia apimtimi nepatvirtina aplinkybės, kad K. sodybos pastatas – gyvenamasis namas, buvo perkeltas būtent į pareiškėjo šiuo metu nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Kaip jau minėta, pareiškėjo žemės sklype esantis ūkinis pastatas pradėtas ir pabaigtas statyti 2012 m., ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sklype ankščiau ( iki 1940 m. ) yra buvę sodybos statiniai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad: tuo atveju, kai nustatoma, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra saugomoje teritorijoje, nėra buvę gyvenamojo namo – pagrindinio sodybos objekto, ir pareiškėjui dėl susidėjusios žemėnaudos teko ta žemės sklypo dalis, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai ( antraeiliai daiktai ), dalis sodybos pastatų ir ( ar ) sodybos liekanų ir pan., tai juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas, nes < ... > privalu užtikrinti, kad be pakankamo pagrindo nebūtų didinamas draustinio teritorijos užstatymas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008 ).

Faktas, ar saugomoje teritorijoje yra buvę statinių ( statinys ), sukelia teisines pasekmes – galimybę atkurti ( atstatyti ) buvusį statinį toje vietoje ( tame žemės sklype ), kur jis anksčiau stovėjo. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad sodyba ( jos pagrindiniai pastatai) atitinkamoje vietoje – pareiškėjo žemės sklype ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )) egzistavo praeityje, todėl pareiškėjo pareiškimas negali būti patenkintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teismas

nutaria:

E. O. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.