Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-29 · Civilinė byla Nr. 2S-2155-603/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-12-29Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-04-23Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-07-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-29
Bylos Nr.
2S-2155-603/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26775-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Lipnickienė
Pareiškėjas
G. V.
Suinteresuotas asmuo
P. I. V., E. R.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2155-603/2014(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26775-2014-3)Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 122.3.; 122.4.; 129.1.; 129.19.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. V. ir suinteresuoto asmens P. I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. skundą dėl antstolio Valdo Čegliko veiksmų, suinteresuoti asmenys P. I. V., E. R., antstolis, kurio veiksmai skundžiami – Valdas Čeglikas.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja G. V. pateikė skundą dėl antstolio Valdo Čegliko 2014 m. liepos 17 d. akto, prašydama šį aktą panaikinti, tačiau antstolis 2014 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-141 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos G. V. skundą dėl antstolio veiksmų. Nutartyje pagal byloje esančią medžiagą nustatė, kad antstoliui vykdyti yra pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-5431-602, išduotas 2007-04-19 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-10-04 sprendimą, kuriuo teismas įpareigojo pareiškėją savo lėšomis nugriauti statinio – ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto 3J1p, rekonstruotą dalį, atstatant ūkinį pastatą į buvusią 1956 baigtą statyti Nekilnojamojo turto registre nurodytą padėtį – 8 kv. m. užstatyto ploto, 22 kub. m. tūrio. Taip pat nustatė, kad 2014-07-17 antstolis surašė aktą, kurį pareiškėja pateikdama skundą dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) ir kuris už nurodytų funkcijų vykdymą turi teisę gauti atlyginimą. Viena iš antstoliui pavestų funkcijų – faktinių aplinkybių konstatavimas. Vykdant šią funkciją antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo, konstatuoja faktiškai esančią šiuo metu vienų ar kitų aplinkybių būklę (padėtį), o dokumentas, kuriame antstolis fiksuoja konstatuotas aplinkybes yra vertintinas kaip rašytinis įrodymas, kuriuo remiantis yra (gali būti) nustatomas tam tikrų aplinkybių buvimo (nebuvimo) faktas. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo turinį, padarė išvadą, kad jame pareiškėja ginčija iš esmės rašytinio įrodymo pagrįstumą bei teisėtumą, todėl laikė, jog tokio pobūdžio reikalavimas turėtų būti nagrinėjamas bendra ginčo teisenos, bet net Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėja G. V. ir suinteresuotas asmuo P. I. V. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-11 nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti G. V. skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad CPK 444 str. yra nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 str. nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančius reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Be to, CPK 447 str. reikalauja, kad pareiškime reikia nurodyti, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Nurodo, kad antstolis V. Čeglikas jokių matavimų nedarė, nes geodezinių matavimų, esančių VĮ Registrų centre ir jo filiale Vilniuje nuneigti nuotraukų pagalba įstatymas neleidžia. Juolab, kad ignoruojami jau įsiteisėję teismų sprendimai ir nutartys antstolio raštuose. Iš nuotraukų neva matyti, kad išardyta yra tik pastato sienos nedidelė dalis“ (anga), paliekant visą pastatą ne po stogu. VĮ Registrų centras duomenų bazėje 2011-10-19 užregistruoti ginčo statinio duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad skolininkė įvykdė teismo sprendimą. Ginčo statinio matavimai, atlikti asmenų, turinčių specialių žinių, šių duomenų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, nėra lygiaverčiai šalių paaiškinimams, ar jų atliktoms fotonuotraukoms. Nagrinėjamu atveju reikšmingas yra faktas, ar antstolio V. Čegliko akto surašymo metu - 2014-07-17 skolininkė G. V. buvo tinkamai įvykdžiusi teismo sprendimą – nugriovusi ūkinio pastato rekonstruotą dalį ir atstačiusi jį į buvusią 1956 m. baigtą statyti Nekilnojamojo turto registre nurodytą padėtį – 8 kv. m. užstatyto ploto, 22 kub. m. tūrio. Pagal LAT praktiką laikomasi nuostatos, kad antstolis neturėtų spręsti klausimų, priskirtinų teisėjo kompetencijai, tuo tarpu šioje byloje yra atvejis, kai antstolis savavališkai nustatinėja juridinę reikšmę turintį faktą – duomenis apie ūkinio pastato 3/1p teisinį statusą, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo. Antstoliui neiškilo abejonių, ar registrų centro duomenys dėl nekilnojamojo turto statuso (ar jis atstatytas į pradinę padėtį ar ne) yra teisingi ir jis nesikreipė pagalbos į kitas institucijas dėl informacijos gavimo, pvz., į matininkus, statybos inspektorius ir t. t. ir šių duomenų pagrindu įstatymų nustatyta tvarka minėtus registrų centro duomenis įstatymų nustatyta tvarka neprašė nuginčyti. Atvirkščiai, antstolis, ignoruodamas to nepadarė ir vienašališkai pats atliko konstatavimą, kad teismo sprendimas neva nėra įvykdytas. Šioje byloje su teisinės valstybės ir teisingumo principais yra nesuderinama tai, kad antstolis, suinteresuotas sprendimo vykdymu bei išieškotojo interesais, sprendimo įvykdymo (tariamo sprendimo neįvykdymo) juridinį faktą, pasitelkdamas nuotraukas, konstatuoja pats taip, kaip palankų išieškotojui, nepaisydamas oficialių registrų centro duomenų. Ginčo statinio matavimai, atlikti asmenų, turinčių specialių žinių, šių duomenų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, nėra lygiaverčiai šalių paaiškinimams, ar pateiktoms į bylą fotonuotraukoms, o oficialūs įrašai Nekilnojamojo turto registre turi svarbesnę įrodomąją galią.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskirąjį skundą taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos G. V. skundą dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.

Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, antstoliui vykdyti yra pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-5431-602, išduotas 2007-04-19 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-10-04 sprendimą, kuriuo teismas įpareigojo pareiškėją G. V. savo lėšomis nugriauti statinio – ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto 3J1p, rekonstruotą dalį, atstatant ūkinį pastatą į buvusią 1956 baigtą statyti Nekilnojamojo turto registre nurodytą padėtį – 8 kv. m. užstatyto ploto, 22 kub. m. tūrio. Vykdomosios bylos Nr. 2-5431-602/2006 m. medžiaga patvirtina, jog antstolis 2014-07-17 surašė aktą (v. b. l. 425), dėl kurio pareiškėja G. V. 2014-07-31 antstoliui V. Čeglikui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą 2014-07-17 aktą. Antstolis V. Čeglikas 2014-08-06 patvarkymu Nr. 0116/07/00495 skundo netenkino ir vykdomąją bylą Nr. 0116/07/00495 kartu su skundu persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pažymėtina, kad Pagal LR Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalį antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Bylų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK XXXI skyrius, kuriame įtvirtinta išankstinė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo ne teisme tvarka. CPK 510 str. 2 d. numato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 str. numatytą terminą. Skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 510 str. 2 d., 512 str. 1 d.). Privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013). Antstolio patvarkymas netenkinti skundo gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai laikytasi išankstinės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, tačiau antstoliui atsisakius tenkinti skundą, nurodant, kad skundžiame akte ir nuotraukuose užfiksuota ūkinio pastato rekonstruojamos dalies faktinė situacija, kuri iš esmės nesiskiria nuo 2013-03-28 apžiūros akte užfiksuotos ūkinio pastato rekonstruotos dalies, ir antstoliui patvarkymu perdavus skundą teismui, pareiškėja pagrįstai kreipėsi su atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-11 nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti jos skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 512 str. 5 d.). Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškinio procesines teises normas, reglamentuojančias antstolio veiksmų apskundimo tvarką, ir nepagrįstai atsisakė priimti antstolio V. Čegliko 2014-08-06 patvarkymu Nr. 0116/07/00495 pareiškėjos teismui pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų, nepagrįstai suvaržė pareiškėjos teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jos teisė (CPK 5 str.), todėl skundžiama teismo 2014-08-11 nutartis naikintina (CPK 329str. 1 d., 338 str.) ir skundo priėmimo klausimas perduotinas spręsti teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie susiję su antstolio atliktų skundžiamų veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu, nes teismas atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą jų pagrįstumo ir teisėtumo iš esmės nenagrinėjo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

nutarė:

Pareiškėjos G. V. ir suinteresuoto asmens P. I. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti skundo priėmimo klausimą iš naujo.

Teisėja Loreta Lipnickienė