- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- 2-21-761/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00777-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Osvaldas Briedis
- Ieškovas
- G. K.
- Išvadą teikia
- Šilalės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Atsakovas
- D. K.
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant ieškovei ir ieškovės G. K. atstovei pagal įstatymą V. L., jos atstovui advokatui V. J., atsakovo atstovei kuratorei advokatei J. U., institucijos teikiančios išvadą Šilalės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. M., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ir ieškovės G. K. atstovės pagal įstatymą V. L. patikslintą ieškinį atsakovui D. K., institucijai teikiančiai išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ir ieškovės G. K. atstovė pagal įstatymą V. L. patikslintu ieškiniu prašo nustatyti nepilnametės dukters G. K., gim. 2012-10-21, gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo D. K., dukters G. K. išlaikymui po 162,50 € kas mėnesį išmokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo D. K. išlaikymo įsiskolinimą už 35 mėnesius, skaičiuojant po 162,50 €, viso 5687,50 €, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė bei teisme paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gimė jos ir atsakovo duktė G. K.. Tuo metu ieškovė gyveno kartu su atsakovu D. K., todėl jis pripažino savo tėvystę ir suteikė dukrai savo pavardę. Gimus dukrai ieškovė su atsakovu kartu gyveno dar apie pusę metų, po to su juo išsiskyrė ir su dukra išsikraustė pas savo tėvus. Atsakovas dar kurį laiką retkarčiais atvykdavo aplankyti dukters, tačiau pastaruoju metu iš vis nesilanko. Jis gimus dukrai nesirūpino ja, išlaikymo niekada neteikė ir neteikia, yra įsiskolinęs nuo pat dukters gimimo. D. G. K. nuo pat gimimo gyvena tik su ieškove, bendrauja tik su ja ir jos tėvais, pas kuriuos šiuo metu ir gyvena. Ieškovės žiniomis atsakovas šiuo metu dirba Norvegijoje kartu su jos broliu. Apie bylą atsakovas žino, nes po ieškinio pateikimo teismui, atsakovas 2015-10-21, per dukters gimtadienį, skambino ieškovei, domėjosi apie dukrą ir priekaištavo kodėl ji kreipėsi į teismą.
Atsakovo atstovė kuratorė advokatė J. U. sutiko su ieškovės reikalavimu nustatyti nepilnamečio vaiko G. K. gyvenamąją vietą su mama V. L., tačiau dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio sutiko iš dalies. Paaiškino, kad ieškovė pati nurodė, jog gimus dukrai su atsakovu kartu gyveno pusę metų, taigi už šį laikotarpį negali reikalauti priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Išlaikymo įsiskolinimas galėtų būti priteistas nebent nuo 2013-04-21. Taip pat nurodė, jog prašomo priteisti išlaikymo suma turėtų būti mažintina iki 1 MGL dydžio sumos, nes atsakovo finansinė padėtis sudėtinga, turto neturi, išskyrus vieną automobilį. Ieškovės prašomas pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas galėtų būti priteistas nebent už tą laikotarpį kuomet atsakovas dirbo, t. y. nuo 2015-06-11 iki 2015-09-22.
Institucijos teikiančios išvadą Šilalės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė I. M. paaiškino, jog jie neturi duomenų, kad V. L. šeimoje būtų pažeidinėjami vaiko interesai. Nuo tada kai ieškovė išsiskyrė su atsakovu, nepilnamečiu vaiku rūpinasi tik ieškovė. Atsakovas nesirūpina dukters priežiūra, sveikata, auklėjimu, išlaikymu. Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad vaiko G. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina V. L..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad G. K. gimė (duomenys neskelbtini). 2012 m. spalio 26 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame G. K. gimimo liudijime Nr. AA Nr. 822507, jos motina nurodyta V. L., o tėvas – D. K. (b. l. 6). Šalys yra nesusituokę, kartu negyvena, nepilnametis vaikas G. K. gyvena kartu su ieškove.
Ieškovė V. L. prašo nustatyti nepilnametės dukters G. K. gyvenamąją vietą su ja, vaiko motina. Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. CK 3.174 str. 1 d. įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikas faktiškai gyvena su ieškove pas jos tėvus. Teismas laiko, kad tarp ieškovės ir dukros yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi. Kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, pritarė ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Atsakovo kuratorė taip pat neprieštarauja, kad G. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Kadangi ginčo byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, siekiant, kad nepilnamečiui vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko G. K. gyvenamąją vietą su ieškove V. L. (CK 3.169 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Įstatymo 21 str. 2 d. nustatyta, jog abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo dukra G. K. gyvena su motina, kuri rūpinasi jos gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovas savo nepilnametės dukters neaugina, kasdienine jos buitimi bei poreikiais nesirūpina. V. L. šiuo metu niekur nedirba. VĮ Registrų centro bei VĮ Regitra duomenimis ieškovė registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Nepilnametės dukters maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien motinos tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis šiuo metu niekur nedirba. Registruoto nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotas 2002 m. gamybos automobilis VW Passat. Taigi, remiantis byloje esančia medžiaga konstatuotina, kad nė viena iš šalių neturi piniginių lėšų ar kito turto, kurie galėtų turėti įtakos nustatant vaikui reikalingo ir priteistino išlaikymo dydį. Tačiau pasak ieškovės, atsakovas yra išvykęs į Norvegiją, ten dirba ir gauna pajamas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl atsižvelgdamas į atsakovo amžių, teismas laiko, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai.
Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji Gabijos rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikas. Ieškovė nurodė, kad dukters išlaikymui kas mėnesį išleidžia ne mažiau kaip 325 €: 80 € maistui, 100 € rūbams, 30 € avalynei, 30 € kelionėms vaiko reikalais, 20 € vitaminams, kitiems skanumynams, 50 € vaiko pramogoms ir kt. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas tenkintinas - iš atsakovo D. K. nepilnametės dukters G. K., išlaikymui priteistina po 162,50 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2015-09-16 iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 str.)
Ieškovė teismo prašo iš atsakovo D. K. priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 35 mėnesius, t. y. nuo dukters gimimo iki ieškinio teismui pateikimo, skaičiuojant po 162,50 € per mėnesį, viso 5687,50 €. CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog gimus dukrai apie pusmetį dar gyveno kartu su atsakovu, po to išsiskyrė. Byloje nesant duomenų, jog tuo metu kai šalys gyveno kartu atsakovas neprisidėjo prie dukters išlaikymo, teismas laiko, jog teisė reikalauti išlaikymo šiuo atveju atsirado nuo 2013-04-21, t. y. nuo tada kai šalys išsiskyrė. Atsakovo kuratorė teismui nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog nuo to laiko jis teikė materialinį išlaikymą dukrai. Todėl, remiantis CK 3.192 str. 3.200 str. ir išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas dukrai skaičiuojant po 162,50 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už 29 mėnesius iki ieškinio teismui padavimo dienos, iš viso 4712,50 €. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina V. L..
Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. 1 d.). Teismas tenkino 94,3 procentus ieškovės reikalavimų (vaiko gyvenamosios vietos nustatymas – 100 proc., išlaikymas – 100 proc., išlaikymo įsiskolinimas – 82,86 proc.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 58,50 € dydžio žyminis mokestis (162,50 € × 12 mėn. × 3 proc. = 58,50 € (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.)). Reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinus pilnai iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 58,50 € žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškovė sumokėjo 40,68 € žyminį mokestį. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo taip pat tenkintas pilnai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 40,68 € sumokėto žyminio mokesčio. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 €. Nustatyta, kad byloje patirta 7,86 € bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 7,41 € bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.). Iš ieškovės pateiktos teisinių paslaugų sutarties ir pinigų priėmimo kvito, matyti, jog ieškovė advokatui V. J. sumokėjo 900 €, iš kurių advokatas 200 € sumokėjo atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidas. Patenkinus 94,3 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 848,70 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).
Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 - 270 str., teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., gyvenamąją vietą su motina V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., po 162,50 € (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 50 centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2015 m. rugsėjo 16 d. iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti V. L., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 4712,50 € (keturis tūkstančius septynis šimtus dvylika eurų 50 centų) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už 29 mėnesius iki ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2015 m. rugsėjo 16 d. nepilnamečiui vaikui G. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 40,68 € (keturiasdešimt eurų 68 centus) žyminį mokestį bei 848,70 € (aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 70 centų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 58,50 € (penkiasdešimt aštuonis eurus 50 centų) žyminį mokestį ir 7,41 (septynis eurus 41 centą) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.