Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-764-524/2016

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. birželio 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės G. K. ir ieškovės atstovės pagal įstatymą V. L. ieškinį atsakovui D. K., institucijai, teikiančiai išvadą, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-02-04 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo atstovė kuratorė advokatė J. U. sutiko su ieškovės reikalavimu nustatyti nepilnamečio vaiko G. K. gyvenamąją vietą su mama V. L., tačiau dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio sutiko iš dalies. Paaiškino, kad ieškovė pati nurodė, jog gimus dukrai su atsakovu kartu gyveno pusę metų, taigi už šį laikotarpį negali reikalauti priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Išlaikymo įsiskolinimas galėtų būti priteistas nebent nuo 2013-04-21. Taip pat nurodė, jog prašomo priteisti išlaikymo suma turėtų būti mažintina iki 1 MGL dydžio sumos, nes atsakovo finansinė padėtis sudėtinga, turto neturi, išskyrus vieną automobilį. Ieškovės prašomas pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas galėtų būti priteistas nebent už tą laikotarpį, kai atsakovas dirbo, t. y. nuo 2015-06-11 iki 2015-09-22.

Institucijos, teikiančios išvadą, Šilalės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė I. M. paaiškino, jog neturi duomenų, kad V. L. šeimoje būtų pažeidžiami vaiko interesai. Nuo tada, kai ieškovė išsiskyrė su atsakovu, nepilnamečiu vaiku rūpinasi tik ieškovė. Atsakovas nesirūpina dukters priežiūra, sveikata, auklėjimu, išlaikymu. Neprieštarauja, kad vaiko G. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina V. L..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio, nurodydamas, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik už 17 mėnesių, t. y. nuo 2014-04-21, o ne nuo 2013-04-21, nes iki nurodyto laikotarpio šalys gyveno kartu. Apeliantas taip pat nesutinka dėl kuratoriaus byloje paskyrimo ir prašo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Dėl kuratoriaus paskyrimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad priėmus ieškovės pateiktą ieškinį ir išsiuntus procesinius dokumentus registruotu paštu atsakovui D. K. ieškovės V. L. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai grąžinti teismui, nurodyta, kad adresatas laiško neatsiėmė. Šilalės rajono apylinkės teismas patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie atsakovo darbo vietą ir nustatė, kad atsakovas duomenų tikrinimo metu nedirbo. Teismui LITEKO sistemoje patikrinus Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenis nustatyta, kad atsakovo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Šilalės rajono apylinkės teismas 2015-10-01 nutartimi nustatė ieškovei V. L. terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti atsakovo gyvenamosios (darbo) vietos adresą ar nurodyti kitus CPK 117 straipsnyje nustatytus procesinių dokumentų įteikimo būdus. Vykdydama teismo nutartį ieškovė nurodė procesinius dokumentus atsakovui įteikti kitu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau ir šiuo adresu procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko, jie grąžinti teismui su įrašu, kad adresatas nurodytu adresu negyvena. Dėl nurodytos aplinkybės Šilalės rajono apylinkės teismas 2015-10-21 nutartimi pakartotinai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti atsakovo gyvenamosios (darbo) vietos adresą ar nurodyti kitus CPK 117 straipsnyje nustatytus procesinių dokumentų įteikimo būdus. Vykdydama teismo nutartį ieškovė pateikė prašymą paskirti advokatę J. U. kuratore civilinėje byloje.

Fizinio asmens gyvenamąja vieta pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Siekiant užtikrinti procesinių dokumentų įteikimo efektyvumą, nustatytos bendrųjų procesinių dokumentų įteikimo tvarkos taisyklių išimtys: kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Galimi atvejai, kai nėra žinoma nei šalies gyvenamoji, nei darbo vieta. Tokiu atveju procesinis dokumentas, sukeliantis būtinumą ginti šios šalies teises, iki jos gyvenamoji ar darbo vieta paaiškės, gali būti įteiktas kuratoriui. Kuratoriaus instituto paskirtis yra papildomai apsaugoti asmenų, kurių gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, procesines teises. Kuratorius gali būti paskirtas tik esant tam tikroms sąlygoms: 1) nėra žinoma šalies, kuriai turi būti paskirtas kuratorius, gyvenamoji ir darbo vieta; 2) būtina skubiai atlikti su šia šalimi susijusius procesinius veiksmus (vienas iš tokių veiksmų – teismo šaukimo įteikimas); 3) yra suinteresuotos šalies prašymas skirti kuratorių ir išankstinis sumokėjimas už kuratoriaus atstovavimą; 4) kuratoriumi gali būti skiriamas tik fizinis asmuo; 5) būtinas kuratoriumi skiriamo asmens sutikimas; 6) kuratoriumi paskirto asmens interesai neturi būti priešingi atstovaujamos šalies interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009).

Apeliantas nebuvo deklaravęs išvykimo į Norvegiją, teismas savo iniciatyva tikslino duomenis apie atsakovo gyvenamąją vietą, VSDFV duomenų bazėje tikrino duomenis apie atsakovo darbo vietą. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei tai, kad šeimos bylose teismas privalo būti aktyvus ir turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų galimų priemonių apelianto gyvenamajai ar darbo vietai nustatyti, o ieškovė, prašydama paskirti kuratorių, įrodė CPK 39 straipsnyje numatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą skirti kuratorių, – atsakovo darbo ir gyvenamoji vieta nebuvo žinoma, buvo būtina atlikti procesinius veiksmus byloje, ieškovės atstovė pagal įstatymą pateikė prašymą dėl kuratoriaus skyrimo ir sumokėjo už kuratoriaus skyrimą, nėra duomenų, kad kuratoriaus interesai būtų priešingi atsakovo interesams.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas kuratorių formaliai nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių kuratoriaus skyrimo tvarką, apie atsakovo D. K. kuratoriaus paskyrimą buvo paskelbta viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, byloje nebuvo galimybės kuratoriumi skirti atsakovo giminaičio. Bylos duomenys patvirtina, kad apie teismo posėdžio vietą ir laiką kuratoriui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka, atsakovo atstovė kuratorė advokatė J. U. dalyvavo 2016-01-20 teismo posėdyje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo pranešimų apie bylos nagrinėjimą įteikimas teismo paskirtam kuratoriui pripažintinas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu (CPK 129 straipsnio 1 dalis) ir nėra pagrindo naikinti teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Be to, atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus matyti, kad iš esmės atsakovas pripažįsta netinkamai vykdęs išlaikymo pareigą nepilnamečiam vaikui, sutinka su priteisto išlaikymo dydžiu (162,50 Eur per mėnesį), ginčija tik teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio, todėl civilinės bylos grąžinimas nagrinėti pirmosios instancijos teismui neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis) ir šiuo atveju būtų netikslingas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovės atstovė pagal įstatymą V. L. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gimus dukrai apie pusmetį dar gyveno kartu su atsakovu, po to išsiskyrė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės teisė reikalauti išlaikymo atsirado nuo 2013-04-21, t. y. nuo tada, kai šalys išsiskyrė, ir priteisė iš D. K. 4 712,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui G. K., susidariusį už 29 mėnesius iki ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2015-09-16. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas nuo 2014-04-21, o ne nuo 2013-04-21, nes šalys gyveno kartu iki 2014-04-21.

Apeliantas apeliaciniu skundu įrodinėja, kad aplinkybę, jog šalys kartu gyveno iki 2014-04-21, gali patvirtinti (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinė darbuotoja A. S. ir felčerė Z. A., kurios lankydavosi šalių namuose gimus dukrai. Nagrinėdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo prašomų iškviesti apklausai liudytojų parodymai iš esmės nei patvirtintų, nei paneigtų atsakovo tinkamo išlaikymo pareigos nepilnamečiam vaikui vykdymo faktą. Apeliantas nurodo, kad liudytojų socialinės darbuotojos A. S. ir felčerės Z. A. vizitai buvo fiksuoti oficialiuose dokumentuose, tačiau nurodytų dokumentų teismui teikdamas apeliacinį skundą apeliantas nepateikė, taip pat nepateikė jokių išlaikymo teikimo faktą pagrindžiančių įrodymų ginčijamu laikotarpiu nuo 2013-04-21 iki 2014-04-21 (CPK 178 straipsnis). Įvertinus byloje esančius įrodymus labiau tikėtina, kad šalys išsiskyrė 2013-04-21, atsakovas nuo šios dienos išlaikymo dukrai neteikė ir nuo 2013-04-21 atsirado ieškovės teisė reikalauti išlaikymo įsiskolinimo.

Pažymėtina, kad apeliantas neginčija išlaikymo dydžio sumos (162,50 Eur per mėnesį), todėl apeliacinės instancijos teismas analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl išlaikymo dydžio pagrįstumo nepasisako.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-02-04 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą ieškovės atstovei pagal įstatymą V. L. iš atsakovo D. K. priteistina 200 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1–3 dalys, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 8.11 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovės atstovei pagal įstatymą V. L. iš atsakovo D. K. 200 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme.