Vilniaus apygardos teismo nutartis

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos S. H. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes jis negali sukurti pareiškėjai konkrečių teisinių pasekmių.

3. Teismas nurodė, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise, ypatingosios teisenos tvarka kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

4. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408 421/2015; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3-284-219/2020). Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, be kita ko, turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnio 3 punktas). Taigi, jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti (ar prarastus atkurti) kita tvarka, teismas tokio pareiškimo nagrinėti negali.

5. Byloje prašoma nustatyti faktą, kad pareiškėjos senelis 1983 m. valstybinės žemės sklype pastatė pagalbinio ūkio pastatus, remiantis tuo metu Rajono administracijos Komunalinio ūkio valdybos išduotu leidimu. Nors pareiškėja nurodo, kad dokumentai dingo, o archyvai jų nepateikia, tačiau pagal įstatymų ir teismų praktikos reikalavimus toks faktas negali būti nustatytas ypatingosios teisenos tvarka, nes neatitinka CPK 444–445 straipsniuose nustatytų sąlygų. Prašomas nustatyti faktas nėra juridinis faktas CPK prasme.

6. Pagal teismų praktiką, ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomas tik toks faktas, kuris sukuria konkrečias teisines pasekmes, t. y. leidžia įgyti tam tikras teises arba jas realizuoti. Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėjos senelis pastatė statinius, nėra tokio pobūdžio faktas, nes: pats statinių pastatymo faktas nesuteikia nuosavybės teisės į statinius; teismas nenustatinėja, ar statyba buvo teisėta, ar buvo tinkamas projektas, ar statinys galėjo būti suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas; teismas negali pakeisti statinių registravimo, formavimo ar nuosavybės įgijimo procedūrų, todėl toks faktas laikytinas įrodomuoju, o ne juridinę reikšmę turinčiu faktu.