Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Renault Master“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš V. G. solidariai su nuteistuoju A. V. nukentėjusiajam D. Š. priteista 400 eurų turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. V., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

1. V. G. nuteistas už tai, kad kartu su A. V., turėdami tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami kartu 2015-06-19 apie 21 val., iš mobiliojo ryšio telefono su Sim kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino telefono numeriu nurodytu internetiniame puslapyje skelbiu.lt., kurį D. G. patalpino skelbime apie išnuomojamus automobilius, ir sutarė, kad iš pastarojo išsinuomos automobilį, abu kartu maždaug po 20 minučių nuvyko į D. G. nurodytą vietą, adresu (duomenys neskelbtini), bei čia, A. V. prisistatęs D. G. A. K., pasinaudodamas A. K. vardu išduotu asmens dokumentu, su IĮ „A“ atstovaujama direktoriaus D. G., pasirašė automobilio Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, pagal kurią laikotarpiui nuo 2015-06-19 iki 2015-06-21 išsinuomojo minėtą automobilį bei sumokėję 50 Eur nuomos mokestį ir 90 Eur užstatą, perėmė iš D. G. IĮ „A“ priklausantį, 2000 Lt (579,24 Eur) vertės, automobilį Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, tęsdami nusikalstamą sumanymą, turėdami tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, tą patį vakarą, t.y. 2015-06-19 apie 21.00 val. iš mobiliojo ryšio telefono su Sim kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajam A. V. ir V. G. melagingai prisistatęs A. K., bei žinodamas, kad automobiliu Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedisponuoja ir kad neturi teisės minėto automobilio parduoti, pasiūlė A. V. minėtą automobilį pirkti, o 2015-06-19 apie 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), A. V. pasinaudojus A. K. vardu išduotu asmens dokumentu, sudarė su nukentėjusiuoju A. V. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir automobilį Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastarajam pardavė už 600 Eur, tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą, IĮ „A“ priklausantį turtą – automobilį Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 579,24 Eur vertės, ir A. V. priklausančias pinigines lėšas – 600 Eur, tai yra šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat V. G. nuteistas už tai, kad kartu su A. V., turėdami tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami kartu su A. V., 2015-06-20, apie 14 val., iš mobiliojo ryšio telefono su Sim kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) vėl paskambino D. G., ir pasakė, kad A. K. vardu nori išsinuomoti ir kitą D. G. turimą nuomojamą automobilį Opel Astra, bei nurodė, kad šį automobilį ir 2015-06-19 išsinuomotą automobilį Renault Master, grąžins vienu metu, t.y. 2015-06-21 vakare, maždaug po 15 minučių nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), bei čia, A. V. prisistatęs D. G. A. K., pasinaudodamas A. K. vardu išduotu asmens dokumentu, su IĮ „A“ atstovaujama direktoriaus D. G. pasirašė automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, pagal kurią laikotarpiui nuo 2015-06-20 iki 2015-06-21 išsinuomojo minėtą automobilį bei sumokėję 20 Eur nuomos mokestį ir 100 Eur užstatą, perėmė iš D. G. IĮ „A“ priklausantį, 2700 Lt (781,97 Eur) vertės, automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, tęsdami nusikalstamą sumanymą, turėdami tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, tą pačią dieną, t.y. 2015-06-20 tarpe 14.00-15.00 val., iš mobiliojo ryšio telefono su Sim kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), V. G. paskambinus nukentėjusiajam D. Š., ir melagingai prisistačius E. O., žinodami, kad automobiliu Opel Astra, valst. Nr, (duomenys neskelbtini), nedisponuoja ir, kad neturi teisės minėto automobilio parduoti, pasiūlė D. Š. minėtą automobilį pirkti, o 2015-06-20 apie 17.00 val., UAB „K“ priklausančioje saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodami E. O. vardu išduotu asmens dokumentu, sudarė su nukentėjusiuoju D. Š. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastarajam pardavė už 400 Eur, tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą, IĮ „A“ priklausantį turtą – automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 781,97 Eur vertės, ir D. Š. priklausančias pinigines lėšas – 400 Eur, tai yra šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo nesutinkantis su jam paskirta bausme, kadangi, apelianto nuomone, subendrinta bausmė jam paskirta per griežta. Nurodo, kad abiem atvejais sutartis dėl automobilių nuomos kito asmens vardu pasirašinėjo A. V., o byloje pakanka duomenų apie tai, kad parduodant automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantas nedalyvavo.

Skunde taip pat nurodo, kad teisėja nuosprendyje rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nors A. V. tiesą kalbėjo teisme. Teigia, kad teisėja neatitikimus parodymuose turėjo vertinti kaip abejones, kurios traktuojamos kaltinamojo naudai.

3. Teismo posėdžio metu gynėjas nuteistojo skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

4. Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendis dėl apelianto skundžiamos jam paskirtos bausmės pagrįstas ir teisėtas.

5. Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme, teigdamas, kad jo vaidmuo nusikaltimuose buvo menkesnis už bendrininko. Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. G. bausmę už nusikaltimus, nustatytus skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Matyti, kad teismas, paskirdamas apeliantui bausmes tiek atskirai už nusikaltimus, tiek galutinę subendrintą, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai yra, kad pastarasis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat nuosprendyje nurodė nuteistajam V. G. skiriamų bausmių rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.

5.1. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam V. G. už padarytus nusikaltimus, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 nusikaltimai), pagrįstai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apeliantas praeityje teistas 7 kartus, tame tarpe ir už analogiškas veikas, skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, kas rodo apelianto polinkį nusikalsti. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino kaip neigiamai charakterizuojančias apeliantą, kadangi matyti, kad pastarasis nelinkęs daryti išvadų dėl savo ankstesnių teistumų, neteisėtų veiksmų bei keisti gyvenimo būdo, teismų skirtos švelnesnės bausmės, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos apeliantui įtakos nepadarė, jis vėl nusikalto.

5.2. Aukščiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam V. G. gali būti pasiekti tik paskiriant griežčiausią iš baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimą. Kolegijos nuomone, tiek teismo parinkta bausmė, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam V. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtoji subendrinta bausmė V. G. nėra aiškiai per griežta, todėl keisti ją švelnesne vados nėra.

6. Skunde apeliantas taip pat ginčija ir tai, kad pastarasis nedalyvavo parduodant automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai apeliantą pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Renault Master“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, pastarojo veika įvertinta teisingai, byloje pakanka įrodymų, kad V. G. padarė jam inkriminuotą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl automobilio „Renault Master“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

6.1. Išanalizavus apelianto skunde nurodytas aplinkybes, baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo bei nukentėjusiojo A. V., liudytojų parodymus, asmens parodymo atpažinti protokole, skambučių išklotinėse užfiksuotus duomenis bei kitą rašytinę medžiagą, akivaizdu, kad apelianto versiją, kad pastarasis nedalyvavo automobilio „Renault Master“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavime, paneigia nukentėjusiojo A. V. paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis ne tik nurodė, kad 2015-06-19 parduoti automobilį Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko du vyriškiai, bet taip pat ir pakankamai tiksliai apibūdino jų išvaizdą (1 tomas, b.l.56). Taip pat iš byloje esančios skambučių išklotinės nustatyta, kad su apeliantu susijusios Sim kortelės, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktuose A. V. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo jau nuo 2015-06-05, nors automobilis „Renault Master“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam buvo parduotas tik 2015-06-19. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad prieš išsinuomojant automobilį „Renault Master“ jau buvo ieškoma žmogaus, kuriam būtų galima parduoti išsinuomotą automobilį.

Kolegijos nuomone, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas, grįsdamas apelianto kaltę, šiais parodymais vadovavosi.

6.2. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuojama, kad apelianto V. G. kaltė dėl automobilio „Renault Master“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo skundžiamu nuosprendžiu nustatyta pagrįstai, teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.

7. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo V. G. apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais.

8. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 26,06 Eur susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo ginant V. G., atlyginimo. Apygardos teismas pažymi, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo apelianto valios. Esant nurodytoms aplinkybėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo yra netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo V. G. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.