Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo VĮ Turto banko prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys G. P., R. P., antstolė Nijolė Viešchnickienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš antstolės Nijolės Viešchnickienės gauta ir prie civilinės bylos prijungta vykdomoji byla Nr. 0073/06/00290, kuri susijusi su prašymo nagrinėjimu.

Prašymas (pareiškimas), teismui pateiktas vadovaujantis CPK 667 straipsniu (dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo), nagrinėtinas CPK 593 straipsnio nustatyta tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims per 7 dienas nuo jo priėmimo dienos rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju žodinis nagrinėjimas nėra būtinas (CPK 593 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (LR CPK 666 straipsnio 1 dalis). LR CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0073/06/00290 duomenų nustatyta, kad antstolė Nijolė Viešchnickienė vykdo Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro 1995-05-02 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1711 dėl 16 508,12 EUR skolos bei vykdymo išlaidų išieškojimo iš individualios G. P. įmonės (duomenys neskelbtini), kurią atstovauja G. P., išieškotojo VĮ Turto bankas (buvęs AB bankas „Lietuvos verslas“) naudai. Skolininkas nuo 1998 m. sausio 6 d. yra santuokoje su R. P.. 2016 m. rugsėjo 29 d. pasiūlymu nustatyti turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje antstolė pasiūlė nustatyti G. P. nuosavybės teisėmis priklausančią dalį sutuoktinės R. P. darbo užmokesčio. Antstolė 2016 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu areštavo 1/2 dalį R. P. priklausančio darbo užmokesčio ar kitų jai prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį nuo įstatymo leidžiamos sumos.

Duomenys iš Sodros duomenų bazės rodo, kad skolininkas vykdo individualią veiklą, tačiau pajamų iš jos negauna. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad G. P. sudarė žemės sklypo perleidimo sandorį, tačiau jo nuosavybės teisės į šį turtą nėra įregistruotos. Jo sutuoktinė nekilnojamojo turto taip pat neturi, bet dirba UAB „Norfos mažmena“.

Išrašas iš Vedybų sutarčių registro rodo, kad G. P. ir R. P. nėra sudarę vedybų sutarties, todėl sutuoktinių turtui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Piniginės lėšos, gautos iš R. P. darbinės veiklos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Sprendžiant dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, pažymėtina, kad CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Tokius atvejus reglamentuojančio CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, yra pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat nurodyta, kad kiekvienu atveju pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių nustatymas, nukrypimo mastas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Išanalizavęs byloje esančius duomenis teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta tokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, taip pat nenustatyta kitokių aplinkybių, kurios pagal įstatymą leistų nustatyti nelygias sutuoktinių dalis bendrame turte (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad skolininkui G. P. priklauso R. P. 1/2 gaunamo darbo užmokesčio įmonėje UAB „Norfos mažmena“ (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas taip pat prašo nustatyto skolininko G. P. ½ dalį jo sutuoktinės R. P. kitų pajamų, kurios bus mokamos ateityje, individualios veiklos, dividendų, pensijos, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas bei, kad G. P. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų sąskaitose, atidarytose R. P. vardu. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolė būtų nustačiusi kitas skolininko sutuoktinės gaunamas ar gautinas pajamas, pinigines lėšas banko sąskaitose ir priėmusi patvarkymą minėtas lėšas areštuoti. Atsižvelgiant į CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatą, nesant piniginių lėšų arešto, skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymas negalimas. Analizuojant CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą, matyti, kad išieškojimas galimas tik iš to turto, kuris yra areštuotas, todėl nesant vienos iš CPK 667 straipsnio taikymo sąlygų – piniginių lėšų arešto bendrame turte – nėra pagrindo nustatyti skolininko G. P. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nustatyti, kad jam priklauso ½ sutuoktinės R. P. ½ dalis kitų pajamų, gaunamų dabar ir/ar ateityje, individualios veiklos, dividendų, pensijos, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas ir bei, kad G. P. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų sąskaitose, atidarytose R. P. vardu. Dėl šių priežasčių pareiškėjo pareiškimas tenkinamas iš dalies ir nustatoma, kad skolininkui G. P. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės R. P. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš sutuoktinės darbinės veiklos UAB „Norfos mažmena“.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo VĮ Turto banko prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis sutuoktinės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gaunamo darbo užmokesčio įmonėje UAB „Norfos mažmena“.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstolei vykdomąją bylą Nr. 0073/06/00290.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.