Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-10-17 · Administracinė byla Nr. eI1-6175-422/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-17
Bylos Nr.
eI1-6175-422/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01078-2022-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Janina Vitunskienė (pirm.)
Pareiškėjas
O. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI1-6175-422/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01078-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 17 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Henrikai Milevskei,dalyvaujant pareiškėjo O. B. atstovei advokatei D. I. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas O. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-473-342/2021 buvo atmestas O. B. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Skundas buvo paduotas dėl 30 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl nesaugių kalinimo sąlygų, kai atlikdamas laisvės atėmimo bausmę O. B. nenustatytomis aplinkybėmis užsikrėtė (duomenys neskelbtini), atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK).

Tvirtino, kad administracinis teismas sprendimą motyvavo tuo, kad iš byloje pateiktos LAVL Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (veiklos adresas Marijampolės pataisos namai) medicininės medžiagos matyti, kad pareiškėjas užsikrėtė (duomenys neskelbtini) atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, tačiau nėra nustatyta, kokiu būdu ir kada jis šia liga užsikrėtė. Teismas rėmėsi pareiškėjo sveikatos istorijos įrašais, kad medicininiuose dokumentuose ne kartą buvo užfiksuota aplinkybė, jog pareiškėjas vartojo tam tikras narkotines medžiagas, o tai turėjo įtakos teismo pozicijai atmetant skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Taip pat tvirtino, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninė be pareiškėjo sutikimo ir netgi žinios pateikė teismui visą turimą medicininę medžiagą apie jo sveikatos būklę, kuri buvo akivaizdžiai perteklinė. Ši aplinkybė, pareiškėjo nuomone, netgi nulėmė sprendimo administracinėje byloje Nr. I1-473-342/2021 pobūdį – tai, kad jo skundas buvo atmestas. Administraciniam teismui įtaką galimai padarė medicininiuose dokumentuose esantys visiškai teisybės neatitinkantys, nežinia kada padaryti įrašai apie tai, kad pareiškėjas vartojo narkotines medžiagas. Tvirtino, kad jis niekada nėra vartojęs jokių narkotinių medžiagų.

Pareiškėjo nuomone, be jo sutikimo ir žinios pateikdama administraciniam teismui jo medicininę medžiagą, kurioje, be kita ko, įrašyti tikrovės neatitinkantys įrašai, Laisvės atėmimo vietų ligoninė pasielgė neteisėtai ir sukėlė jam neturtinę žalą. Aplinkybę, kad medicininiai dokumentai pateikti neteisėtai, patvirtina tai, kad atsakovės atstovės veiksmai pasikeitė – 2021 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. S-4098 jau atsisakoma be pareiškėjo sutikimo teikti informaciją apie jo sveikatą Marijampolės pataisos namams.

Šalies argumentai

Skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas įpareigoja žinybas, valdančias asmens duomenis, be teisėto pagrindo neatskleisti jų tretiesiems asmenims. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymas Nr. 65 „Dėl Informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Asmens sveikatos paslapties kriterijų nustatymo“ nustato atitinkamas asmens sveikatos duomenų teikimo sąlygas.

Pareiškėjo įsitikinimu, dėl to, kad be jo žinios ir sutikimo buvo atskleisti jo asmens duomenys, pareiškėjo skundas administracinėje byloje buvo atmestas, ir dėl to pareiškėjas ne tik negavo jo deklaruojamos žalos atlyginimo, bet ir jautė neigiamus pojūčius, patyrė dvasinių kančių, t. y. neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka. Tvirtino, jog, vadovaujantis Informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 65 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. V-1328 redakcija) ,,Dėl Informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Asmens sveikatos paslapties kriterijų nustatymo“ (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, informacija apie pacientą gali būti suteikta neturint paciento sutikimo teismui, prokuratūrai, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei kitoms institucijoms, kurioms tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai (Aprašo 5.4 papunktis). Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju medicininių dokumentų buvo prašoma vadovaujantis teismo nutartimi, – tai patvirtina ir pats pareiškėjas skunde.

Taip pat pažymėjo, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalis).

Teigė, kad Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai buvo pateikta ne visa pareiškėjo asmens sveikatos istorija. Ligoninė, atsižvelgdama į Pravieniškių PN-AK prašymą, pateikė prašomų medicininių dokumentų kopijas, – tiek, kiek tai būtina pagal pateiktą prašymą. Atkreipė dėmesį, jog nėra nustatyta, kad Ligoninės pateikti duomenys neatitinka tikrovės.

Pažymėjo, kad Ligoninė teikia turimą informaciją ir dokumentaciją, kuri Ligoninėje yra kaupiama, saugoma ir pildoma, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitų teisės aktų nustatytą tvarką. Taip pat pažymėjo, kad Ligoninė teikdama duomenis apie pareiškėjo sveikatą neturi tikslo pareiškėją pažeminti ar sumenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, pateikiant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams perteklinius pareiškėjo asmens sveikatos istorijos dokumentus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 27 str., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Byloje nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų (toliau – ir Klaipėdos rūmai) 2021 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-473-342/2021 buvo atmestas O. B. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Skundas buvo paduotas dėl 30 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl nesaugių kalinimo sąlygų, kai atlikdamas laisvės atėmimo bausmę O. B. nenustatytomis aplinkybėmis užsikrėtė (duomenys neskelbtini), atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 2 d. sprendimą.

Susipažinus su administracinės bylos Nr. I1-473-342/2021 medžiaga matyti, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. spalio 5 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą ir Pravieniškių PN-AK įpareigojo pateikti atsiliepimą ir medžiagą, susijusią su ginču. Pravieniškių PN-AK 2020 m. spalio 26 d. pateikė teismui atsiliepimą, prie kurio pridėjo pažymą apie O. B. sveikatos būklę ir medicininius dokumentus (b. l. 15–75 (administracinė byla Nr. I1-473-342/2021).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 dalies 5 punkte įtvirtintas tarnybinės pagalbos principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiama valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą. Konfidenciali informacija šiems asmenims gali būti suteikiama tik rašytiniu jų prašymu, kuriame nurodomas konfidencialios informacijos prašymo pagrindas, jos naudojimo tikslai ir reikalingos informacijos mastas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 65 ,,Dėl Informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Asmens sveikatos paslapties kriterijų nustatymo“ (2020-02-14 redakcija) patvirtintas Aprašas reglamentuoja sveikatos priežiūros įstaigų informacijos apie paciento sveikatos duomenis, sudarančius asmens sveikatos paslaptį, teikimo valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms tvarką. Aprašo 5.4 punktas numato, kad informacija apie pacientą gali būti suteikta neturint paciento sutikimo teismui, prokuratūrai, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei kitoms institucijoms, kurioms tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai.

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad Ligoninė, atsižvelgdama į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktą prašymą, pateikė prašomų medicininių dokumentų kopijas, – tiek, kiek tai būtina pagal pateiktą prašymą ir atsižvelgdama į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą duomenų kiekio mažinimo principą.

Pareiškėjas skunde akcentuoja ir neturtinę žalą kildina iš to, jog teismas priimdamas sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-473-342/2021 rėmėsi pateiktais pertekliniais medicininiais dokumentais, iš kurių nustatė, jog pareiškėjas vartojo narkotines medžiagas, o tai turėjo įtakos teismui atmetant jo skundą. Be to, teigia, jog pateikti medicininiai dokumentai neatitinka tikrovės.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 ir 2 dalis įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (56 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis).

Kaip minėta, teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti visą medžiagą, susijusią su ginču, o atsakovas vykdydamas teismo nutartį pateikė prašomus teismo duomenis, kuriuos teismas priimdamas sprendimą vertino vadovaudamasis pirmiau minėtomis ABTĮ nuostatomis.

Pažymėtina, kad nei šioje administracinėje byloje, nei Klaipėdos rūmų išnagrinėtoje administracinėje byloje nenustatyta, jog LAVL pateikti medicininiai duomenys neatitinka tikrovės. Pareiškėjas tokio savo teiginio nepagrindžia jokiais argumentais ir juo labiau įrodymais, todėl toks teiginys laikytinas deklaratyviu ir neįrodytu.

Taip pat teismas pažymi, jog pareiškėjas skunde apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai kilusių padarinių, kuriais grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas skunde nekonkretizuoja, kokia perteklinė informacija buvo pateikta, kokiais veiksmais (neveikimu) atsakovės atstovė sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą. Nors administracinėje byloje Nr. I1-473-342/2021 pareiškėjas teikė prašymą, kad pertekliniai duomenys (56 lapai) būtų „išimti“ iš bylos, tačiau teismas prašymą atmetė, nes įstatymas nesuteikia teismui teisės išimti, sunaikinti ar išsiųsti kitam asmeniui pateiktus byloje įrodymus (b. l. 79 (administracinė byla Nr. I1-473-342/2021).

Iš administracinės bylos Nr. I1-473-342/2021 duomenų spręstina, kad LAVL medicininius dokumentus pateikė Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, tačiau minėti dokumentai buvo pateikti vykdant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutartį, kuria Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija buvo įpareigota pateikti teismui visus duomenis, susijusius su ginču. Nustatyta, kad išnagrinėtoje administracinėje byloje ginčo pobūdis buvo susijęs su pareiškėjo sveikata, sveikatai saugiomis kalinimo sąlygomis, todėl neatsiejamas nuo įrodymų, susijusių su medicininiais įrašais apie pareiškėjo sveikatos būklę, apsilankymus pas medikus ir pan.

Sistemiškai vertinant pirmiau minėtas teisės aktų nuostatas, daroma išvada, kad atsakovės atstovė, kaip sveikatos priežiūros įstaiga, privalėjo vykdyti įstatymuose numatytas pareigas ir suteikti prašomą informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę teismui (nors ir netiesiogiai) kaip institucijai, kuri pagrįstai turėjo įgaliojimus susipažinti su pareiškėjo sveikatos duomenimis.

Tokia aplinkybė suponuoja išvadą, jog LAVL turėjo teisę teikti pareiškėjo duomenis be jo sutikimo, kaip reglamentuoja Aprašo 5.4 punktas.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas skunde neturtinės žalos atsiradimą išimtinai sieja su priimtu jam nepalankiu teismo sprendimu ir, kaip minėta, su įrodymų vertinimu toje byloje. Iš skundo turinio spręstina, jog jam neigiamas pasekmes (neturtinę žalą) sukėlė ne tai, kad sveikatos duomenys buvo pateikti netiesiogiai teismui, o tai, kaip teismas, gavęs tokius duomenis, juos vertino kaip įrodymus ir jais remdamasis priėmė jam nepalankų sprendimą. Nagrinėdamas šią administracinę bylą teismas neturi kompetencijos kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo ir jame atlikto įrodymų vertinimo.

Pagal byloje surinktus duomenis juos vertinant skunde išdėstytų aplinkybių kontekste darytina išvada, jog LAVL teikdama įrodymus administracinėje byloje nepažeidė pirmiau minėtų teisės aktų, susijusių su asmens sveikatos duomenų apsauga, reikalavimų. Į bylą nepateikta jokių duomenų, kad pateikti medicininiai duomenys buvo paviešinti, atskleisti su byla nesusijusiems tretiesiems asmenims.

Tačiau net ir manant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į sveikatos duomenų apsaugą, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto, nes neturtinės žalos atsiradimas dėl, jo teigimu, „perteklinės informacijos pateikimo“ iš esmės grindžiamas jam nepalankaus teismo sprendimo priėmimu administracinėje byloje Nr. I1-473-342/2021. Priimtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, jo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas aukštesnės instancijos teismo, todėl nėra pagrindo juo abejoti. Aplinkybės dėl pateiktų medicininių duomenų neatitikties tikrovei neįrodytos. Abstrakčiais argumentais grindžiamos aplinkybės negali būti pagrindu žalos atlyginimui.

Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybės valdžios institucijos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto ir atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo O. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė