Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. (toliau – ir Pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-21898-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23206457832 (toliau – ir Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-21898-2023 A. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, nes 2023 m. balandžio 12 d. apie 14.45 val., Gariūnų g. 66, Vilniuje, teritorijoje, priklausančioje Vilniaus miesto savivaldybei, jis aktyviais, tyčiniais veiksmais trukdė UAB „Alvora“ darbuotojams atlikti darbus, numatytus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotame leidime statyboms Nr. LSNS-01-210924-00830 ir leidime kasti ir aptverti Nr. AK-531/2023, tai yra sąmoningai, stabdydamas pro šalį einančius statybininkus su aptvėrimo tvoromis, laikydamas tvoros konstrukcijas rankomis, tokiais veiksmais vykdė savo tariamą teisę, ginčijamą kitų asmenų, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, bei pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.136 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 1.137 straipsnį. A. S. paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda

Institucija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, todėl vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant

Atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. posėdžio metu prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jie saugojo savo teritoriją. Dirba UAB „Posūkis“ ir pagal sutartį saugo Gariūnų teritoriją. Balandžio 12 d. buvo signalas iš posto, kad teritoriją puola žmonės. Vėliau pasakė, kad tai buvo UAB „Alvora“, bet iš karto jie to nežinojo. Už tai, kad saugojo, gavo baudą. Jis nieko blogo nedarė, saugojo teritoriją. Iš karto iškvietė policijos pareigūnus, jie nieko jiems nesakė, kad kažką blogo daro. Vėliau policijos pareigūnai pasakė, kad yra įstatymai ir jie baigė savo veiksmus. Viskas vyko ne vieną minutę. Tik vėliau sužinojo, kad tai buvo UAB „Alvora“ darbuotojai, bet kodėl jie griauna, nežinojo. Viskas truko apie valandą laiko. Iš karto jiems nieko nepaaiškino, o kada paaiškino, viskas baigėsi. Jie nieko nesakė, jokių dokumentų nebuvo, kad galima griauti. Jie saugojo savo teritoriją pagal sutartį, o kas puola nežinojo. Jie viską griovė su specialia įranga. Nedavė griauti, o jie vis tiek griovė. Apsaugos pagrindinis direktorius nieko neaiškino jiems dėl to, kas vyksta, nes jo iš karto vietoje nebuvo, tik paskui atvažiavo. Policijos pareigūnai iš karto buvo vietoje, bet nieko nesakė. Žinojo, kad tarp Gariūnų ir savivaldybės vyksta ginčai, todėl iš karto paskambino. Pasakyta buvo saugoti, kai atvažiuos, išsiaiškins. Įsakymas nebuvo duotas, saugojo pagal sutartį. Jis pats neskambino valdžiai, nežino, kas iškvietė ir kas paskambino. Paskui jau jiems pasakė, kas čia vyksta, bet iš karto jie nežinojo, kas dedasi. Jis tą dieną dirbo, iš 7 posto buvo signalas per raciją, kad puola, kad griauna tvoras, vartus. Visi postai iš karto suvažiavo į tą vietą. Atvykę darbuotojai nieko neaiškino, jie tylėdami viską darė, jie darė savo darbą ir viskas. Nebuvo laiko kada išsiaiškinti, nes atvykę asmenys griovė tvoras, o jie priešinosi. Paskui atvažiavo direktorius K. S. ir, kai jis atvažiavo, viskas baigėsi. Per valandą pabaigė ginti, kada policija pasakė, kad jie neteisūs, tada ir baigė ginti. Laikė, kad elgiasi teisėtai, atlikdamas savo darbą. Nebuvo galimybės iš karto prieiti paklausti, nes policija buvo už tvoros. Galbūt policija irgi nežinojo iš pradžių, kas ten darosi. Apsaugos darbuotojų buvo apie 4-5, visiems buvo surašyti protokolai, bet bauda jam ir dar vienam, kitiems panaikinta. Neginčija, kad laikė tvorą. Ant tvoros nieko nebuvo pakabinta, jokių dokumentų, dėl to jie ir nežinojo ir negalėjo susipažinti su dokumentais. Bent jau nematė jokių dokumentų, nesidomėjo tuo, todėl pasakyti buvo ar nebuvo, negali.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš skundo turinio matyti, kad A. S. iš esmės nesutinka su nutarimu ir jam paskirta nuobauda, mano, kad administracinio nusižengimo nepadarė, kadangi vykdė savo darbo funkcijas, ir prašo panaikinti nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

(duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė.

(duomenys neskelbtini) straipsnis nustato atsakomybę už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Minėtame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais, todėl (duomenys neskelbtini) straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696/2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Pagal CK 1.137 straipsnio nuostatas asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise ar pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka, t. y. kad jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

A. S. Institucijos nutarimu yra nubaustas už tai, kad 2023 m. balandžio 12 d. apie 14.45 val., Gariūnų g. 66, Vilniuje, teritorijoje, priklausančioje Vilniaus miesto savivaldybei, jis aktyviais, tyčiniais veiksmais trukdė UAB „Alvora“ darbuotojams atlikti darbus, numatytus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotame leidime statyboms Nr. LSNS-01-210924-00830 ir leidime kasti ir aptverti Nr. AK-531/2023, tai yra sąmoningai, stabdydamas pro šalį einančius statybininkus su aptvėrimo tvoromis, laikydamas tvoros konstrukcijas rankomis, tokiais veiksmais vykdė savo tariamą teisę, ginčijamą kitų asmenų, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams

Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. S. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Vien tai, kad institucijos nutarimą priėmęs pareigūnas įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja A. S., ir priėmė jam nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą institucijos nutarimą.

Pareiškėjas skunde, kaip pagrindinį argumentą, nurodo tai, kad jis vykdė savo darbines funkcijas pagal darbo sutartį su UAB „Posūkis“, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip savavaldžiavimas; be to, jam nebuvo pateikti dokumentai, kurie pagrįstų atvykusių asmenų teisę vykdyti darbus. Teismas šiuos argumentus vertina kritiškai.

Pažymėtina, kad ANK 15 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pagal šį kodeksą neatsako už žalą, kurią padarė atlikdamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų įgaliojimų. Tačiau nagrinėjamu atveju A. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, pagal kurį atsakomybėn traukiama už tai, kad asmuo savavališkai vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, ir žalos padarymas A. S. skundžiamu nutarimu nebuvo inkriminuotas, be to, pagal ANK 15 straipsnį asmuo neatsako tik už žalą, kurią padarė atlikdamas profesines pareigas, tačiau nuo atsakomybės dėl pačios veikos padarymo, jei jos padarymo faktui konstatuoti nėra būtinas žalos atsiradimas, neatleidžiamas. Taigi, vertinti ANK 15 straipsnio nuostatas ir spręsti klausimą dėl pažeidėjo atsakomybės už padarytą žalą atliekant profesines pareigas nėra pagrindo, todėl šis administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo pagrindas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas.

Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo pateikti statybos leidimas ir leidimas kasti bei aptverti; nebuvo pateikti dokumentiniai įrodymai, kad statybos leidimai yra privalomai vykdytini dokumentai ir jų pagrindu galima griauti bendrovei „Jurgena“ priklausančius statinius; nebuvo pateiktas teismo vykdomasis raštas arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įsiteisėjęs privalomasis nurodymas dėl bendrovei „Jurgena“ priklausančių statinių griovimo. Jis vertino, kad vyksta jo saugomos teritorijos užpuolimas. Visu pirma, pareiškėjas nenurodė, kokiu pagrindu būtent jam turėjo būti pateikti aukščiau minėti dokumentai, be to, kai matyti iš liudytojo R. T. parodymų, statybos leidimas ir leidimas kasti bei aptverti buvo viešai iškabinti ant statybų objekto tvoros. Ši aplinkybė nėra paneigta, o pats A. S. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad dokumentai buvo, kadangi, pasak jo, nekreipė dėmesio. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius apie tai, kad jis įvykius vertino kaip užpuolimą. Pažymėtina, kad veiksmas vyko vidury dienos – apie 14.45 val., UAB „Alvora“ darbuotojai buvo su spec. apranga, ant kurios buvo aiškiai užrašytas įmonės pavadinimas, todėl apsaugos darbuotojai turėjo ir galėjo iš karto suprasti, kokios įmonės darbuotojai vykdo darbus; be to, pats pareiškėjas patvirtino, kad šalia nuo pat pradžių buvo uniformuoti tiek policijos pareigūnai, tiek viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, ir policijos pareigūnai tiesiog stebėjo situaciją, nesikišdami. Taigi, bet koks pakankamai atidus ir rūpestingas žmogus turėjo suprasti, kad įvykio vietoje esant policijos pareigūnams, neteisėtas užpuolimas, kaip tai atseit įvertino pareiškėjas su kolegomis, negali vykti, nes priešingu atveju policijos pareigūnai būtų sustabdę neteisėtus veiksmus. Taip pat pažymėtina, jog pats pareiškėjas nurodė, kad jam yra žinoma apie ginčus tarp savivaldybės ir verslo parko „Gariūnai“, taigi jis turėjo numanyti, kad vykstantys procesai gali būti susiję su šiais ginčais. Byloje nenustatyta, kad apsaugos darbuotojams būtų duotas įsakymas ginti teritoriją nuo statybininkų ir savivaldybės darbuotojų, taigi jis veikė savo rizika, savo veiksmais vykdydamas verslo parko „Gariūnai“ tariamą teisę į ginčo teritoriją, aktyviais veiksmais trukdydamas UAB „Alvora“ darbuotojams atlikti darbus pagal turimus leidimus, pasirinkdamas tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitiko nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų, taigi nesilaikė įstatymo nustatytos tvarkos.

Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai patraukė A. S. administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, paskyrė nuobaudą, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra pagrindo naikinti Institucijos nutarimo ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. S. atžvilgiu, kadangi nusižengimo aplinkybės nurodytos aiškiai ir tinkamai, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. S. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-21898-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23206457832 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.