Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. J., V. J., V. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., Z. J., valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad po jų senelio mirties statinius paveldėjo jų tėvas, kuris sodyboje liko gyventi, prieš mirtį prižiūrėjo savo motiną B. J.. Jai mirus, toliau liko gyventi, prižiūrėjo namų valdą, augino daržoves, vėliau leido kaimynams naudotis namų valdos dalimi.

Teismo posėdžio metu nurodė, kad jos motina prieš mirtį rūpinosi V. J. sugyventinė, kad B. J. mirė sodyboje (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno V. J.. Patvirtino, kad jos brolis liko ten gyventi. Nurodė, kad nesutinka, kad pareiškėjams atitiktų paveldimas turtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro liudijimas, kad po B. J. mirties nėra užvesta paveldėjimo byla. B. J. ir I. J. santuokos liudijimas. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). V. J. gimimo liudijimas. Nekilnojamojo turto registro išrašas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo planas. Klaipėdos apskrities viršininko 1997-12-31 sprendimas. Nekilnojamojo turto registro išrašas dėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro liudijimas, dėl palikimo priėmimo ir V. J. įpėdinių. G. J. gimimo liudijimas, santuokos liudijimas. V. J. gimimo liudijimas, V. J. gimimo liudijimas. Gyventojų registro duomenys apie B. J., V. J..

Šioje byloje keliamas reikalavimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu.

Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo nustato teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, turi nustatyti, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe laikytina tai V. J. yra pirmos eilės įpėdinis pagal CK 5.11 straipsnio nuostatas, t. y. mirusiosios sūnus. Teismo posėdžio metu pareiškėjai nurodė, kad V. J. po savo motinos mirties toliau liko gyventi sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad B. J. mirties metu statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė V. J.. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad B. J. prieš mirtį gyveno pas savo sūnų V. J., pastarojo sugyventinė prižiūrėjo B. J..

Teismas nurodo, kad ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, ar B. J. buvo tinkamai prižiūrima, kas ją prižiūrėjo anksčiau, kol ji iš ligoninė buvo parvežta į V. J. namus ir kt. Teisiškai nėra reikšminga ta aplinkybė, kas ir kuria dalimi apmokėjo ir pasirūpino B. J. laidotuvėmis. Sprendžiant palikimo priėmimo faktiniu valdymu klausimą reikšminga, kas išreiškė valią priimti palikimą, pradėjo naudoti, prižiūrėti, disponuoti B. J. turtu ar jo dalimi, kaip savo per teisės aktuose nustatytą terminą – tris mėnesius.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. D. nurodė, kad V. J. buvo jos dėdė, ji yra A. P. dukra. Nurodė, kad V. J. visą laiką gyveno sodyboje, rūpinosi močiute. Kita, teismo posėdžio metu apklausta. liudytoja O. S. nurodė, kad ji yra kaimynė. Paaiškino, kad V. J. gyveno sodyboje, augino daržoves, vėliau dalimi žemės sklypo leido jiems (kaimynams) naudotis – ganyti galvijus. Ji manė, kad žemės sklypo valda priklauso V. J., jis elgėsi, kaip šeimininkas.

Teismas nurodo, kad be liudytojų parodymų iš esmės daugiau įrodymų, kuriais būtų galima remtis nėra pateikta. Kadangi teisiškai reikšminga, kad turto faktinis valdymas turi prasidėti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. šiuo atveju po B. J. mirties. Įvertinus tą aplinkybę, kad statiniai nuosavybės teise priklausė V. J., ginčo dėl to, kad jis gyveno ir pasiliko ten gyventi po motinos mirties, nėra. Teismas nurodo, kad naudotis V. J. jam nuosavybės teise priklausančiu turtu – statiniais, nesinaudojant žemės sklypu neįmanoma. Be to, kaimynė, kuri apklausta liudytoja, ir sesuo suinteresuotas asmuo A. P., nurodė, kad brolis namų valda naudojosi visą laiką nepertraukiamai. Pastebėtina, kad Z. J. taip pat nurodo, kad jos brolis V. J. gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka, kad turtą paveldėtų pareiškėjai. Pastebėtina, kad po B. J. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta, valstybė CK 5.2 straipsnio pagrindu turto – žemės sklypo neperėmė, patys suinteresuoti asmenys – A. P. ir Z. J. dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties nesikreipė.

Apibendrinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad jų tėvas išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po savo motinos mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl šis reikalavimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Teismas nurodo, kad CPK 443 straipsnio 6 dalies pagrindu šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad suinteresuotas asmuo Z. J. nesutiko su reikalavimu, pareiškėjai kitu būdu negalėjo įgyvendinti savo teisių ir kreiptis su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Be to, pareiškimo (ne)tenkinimas nesukėlė tiesioginių pasekmių suinteresuotam asmeniui Z. J., t. y. jai neperėjo B. J. paveldimas turtas ar jo dalis ir kt.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjai galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinių teises į paveldimą turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str., 576– 578 str., teismas

nutaria:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo motinos B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per sprendimą priėmusio teismo rūmus.