Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Energija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-21624-877/2017 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energija“, L. R. ir uždarajai akcinei bendrovei „Tenta & Service“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vedautos autotransportas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. K. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2017 m. balandžio 27 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją natūra; panaikinti 2017 m. balandžio 28 d. akcininkės UAB „Energija“ sprendimą Nr. 2017/02; uždrausti atsakovei UAB „Tenta & Service“ vadovei L. R. atliki veiksmus, keliančius žalos grėsmę bei priteisti 387,00 Eur žyminį mokestį. Patikslintu ieškiniu ieškovė taip prašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones: paskirti laikinąjį atsakovės UAB „Tenta & Service“ turto administratorių, šias pareigas pavedant vykdyti UAB „Valnetas“, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; įpareigoti atsakovę UAB „Tenta & Service“ vykdyti visus atsakovės UAB „Tenta & Service“ turto administratoriaus nurodymus, savo turiniu atitinkančius UAB „Tenta & Service“ vadovo kompetencijai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; uždrausti atsakovei L. R. atlikti visus veiksmus, Lietuvos Respublikos įstatymų ir UAB „Tenta & Service“ įstatų priskirtus UAB „Tenta & Service“ vadovo kompetencijai, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje; įpareigoti atsakovus UAB „Energija“ ir L. R. perduoti atsakovo „Tenta & Service“ turto administratoriui visus turimus „Tenta & Service“ dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Tenta & Service“ paskirtas turto paprastasis administravimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti 2017 m. balandžio 27 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją natūra; panaikinti 2017 m. balandžio 28 d. akcininkės UAB „Energija“ sprendimą Nr. 2017/02; uždrausti atsakovei UAB „Tenta & Service“ vadovei L. R. atliki veiksmus, keliančius žalos grėsmę. Siekiant užtikrinti patikslintus ieškinio reikalavimus, ieškovė prašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – paskirti laikinąjį atsakovės UAB „Tenta & Service“ turto administratorių, šias pareigas pavedant vykdyti UAB „Valnetas“, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; įpareigoti atsakovę UAB „Tenta & Service“ vykdyti visus atsakovės UAB „Tenta & Service“ turto administratoriaus nurodymus, savo turiniu atitinkančius UAB „Tenta & Service“ vadovo kompetencijai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; uždrausti atsakovei L. R. atlikti visus veiksmus, Lietuvos Respublikos įstatymų ir uždarosios akcinės bendrovės „Tenta & Service“ įstatų priskirtus UAB „Tenta & Service“ vadovo kompetencijai, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje; įpareigoti atsakovus UAB „Energija“ ir L. R. perduoti atsakovo „Tenta & Service“ turto administratoriui visus turimus „Tenta & Service“ dokumentus. Skundžiama nutartimi prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių tenkintas. Savo sprendimą teismas argumentavo tuo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei leidžiant priiminėti sprendimus dėl įmonės ateities pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas, kadangi atsakovės UAB „Tenta & Service“ vadovė sudarydama sandorius su trečiaisiais asmenimis (išrašydama atsakovei UAB „Energija“ vekselį stambiai pinigų sumai), tokiais veiksmais gali padaryti žalos bendrovei. Nesutikdama su šia skundžiama teismo nutarti, atsakovė UAB „Energija“ pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia argumentais, jog ieškovės patikslintas ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, tuo tarpu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, neatitinka ekonomiškumo ir proporcingų principų, o taip pat nepagrįstai varžo atsakovės UAB „Tenta & Service“ veiklą. Nagrinėjamo klausimo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kontekste pažymėtina, kad gavęs atsakovės UAB „Energija“ atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi, iš dalies sutikdamas su atskiruoju skundu, pasinaikino skundžiamos nutarties dalį, kuria atsakovei L. R. buvo uždrausta atlikti UAB „Tenta & Service“ vadovo funkcijas, dėl ko, šioje dalyje esant išspręstam klausimui, apeliacinės instancijos teismas toliau nutarties motyvuose pasisako tik dėl atsakovės UAB „Tenta & Service“ paskirto turto paprastojo administravimo teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo. CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – turto administratoriaus paskyrimas – teismų praktikoje vertinama kaip išimtinė, itin griežta ir ribojanti kitų asmenų teises laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-14 nutartis c. b. Nr. 2-512/2012, 2013-02-14 nutartis c. b. Nr. 2-580/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-512/2012; 2015 m. vasario 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2015), kadangi dėl jos taikymo yra iš esmės laikinai sustabdomi įmonės valdymo organų ar jų narių įgaliojimai, o įmonės turtą administruoja paskirtas administratorius savo įgaliojimų ribose, atsižvelgiant į nustatytą turto administravimo rūšį (CK ketvirtosios knygos XIV skyrius). Todėl vertinant teismo nutartimi paskirtos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumą, reikia nustatyti, ar ieškovė įrodė būtent tokios griežtos, itin ribojančios atsakovo teises, laikinųjų apsaugos priemonių rūšies (turto administratoriaus paskyrimo) taikymo pagrindą ir ar egzistuoja ryšys tarp taikytos priemonės bei byloje pareikštų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų. Taigi, pareiga įrodyti šios laikinųjų apsaugos priemonių rūšies taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jos taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti šios priemonės taikymu įmonei ar jos dalyviams siekiamos suteikti apsaugos poreikį bei efektyvumą (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė įmonei reikalingo apsaugos lygio, kurį garantuotų CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos priemonės taikymas, tačiau priešingai, nagrinėjamu palikus galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto paprastąjį administravimą, būtų pažeistas CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ekonomiškumo principas.Pažymėtina, kad ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011, taip pat žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje JGK Statyba ir Guselnikovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 3330/12). Taigi pagal ieškovės prašymą byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros, t. y. jų teisinės ir faktinės padėties suvaržymas būtų proporcingas.Kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio, nagrinėjamu atveju yra reiškiami reikalavimai dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo bei akcininko UAB „Energija“ priimto sprendimo panaikinimo, atsakovės UAB „Tenta & Service“ vadovei L. R. draudimo atlikti veiksmus, keliančius žalos grėsmę. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentus, kuriais keliama abejonė dėl ieškovės, kuri nėra juridinio asmens dalyvis, subjektinės teisės reikšti ieškinį dėl juridinio asmens organo-visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo panaikinimo bei draudimo juridinio asmens valdymo organui- atsakovės vadovei atlikti veiksmus, keliančius žalos grėsmę (Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnis). Nustačius, kad ieškovė, nebūdama juridinio asmens dalyve ginčija juridinio asmens organų sprendimus, yra pagrindas abejoti dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, t. y. ieškovės reikalavimai iš esmės laikytini preliminariai nepagrįstais (neatitinka prima facie sąlygos).Kita vertus, ieškinio reikalavimas dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiu pagal savo esmę priskirtinas prie reikalavimų dėl teisinių santykių modifikavimo (jų pasibaigimo), tuo tarpu ieškovė siekia pritaikyti tokias papildomas laikinąsias apsaugos priemones, kurios užkirstų kelią naujiems teisiniams ginčams bei laikinai sureguliuotų ginčo situaciją (jų taikymo pagrindu nurodytos aplinkybės, susijusios su bendrovės vadovės L. R. neteisėtais veiksmais, t. y. abejojama valdymo organo veiksmų tinkamumu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės pobūdis neatitinka pareikšto reikalavimo esmės ir tokia priemonė negali būti vertinama kaip turinti ryšį su būsimu teismo sprendimu net ir tuo atveju, jei ieškovės reikalavimas būtų patenkintas, t. y. panaikinus akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir pritaikius restituciją, taikyta laikinoji apsaugos priemonė niekaip neprisidėtų prie teismo sprendimo įvykdymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiam ieškovės reikalavimui užtikrinti pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 20 d. nutartimi jau yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – akcijų areštą, uždraudžiant šiomis akcijomis ir jų suteikiamomis turtinėmis ir neturinėmis teisėmis disponuoti, jas valdyti, naudoti, įskaitant teisę priimti sprendimus be teismo sutikimo, nustatant, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus ir jo taikymo prielaidas, neatsižvelgė į prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį bei jų teisinį ryšį su ieškinyje iškeltais reikalavimais, todėl nepagrįstai atsakovės UAB „Tenta & Service“ atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones – turto paprastąjį administravimą. Atsižvelgus į tai, atskirasis skundas tenkintinas ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties dalis dėl pritaikytų papildomų laikinųjų apsaugos priemonių naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės R. K. prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – paskirti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tenta & Service“ turto paprastąjį administravimą atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties dalį dėl pritaikytų papildomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės R. K. prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – paskirti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tenta & Service“ turto paprastąjį administravimą atmesti.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Šios nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centras ir byloje dalyvaujantiems asmenims.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.