- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- 2-5414-674/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00563-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- VĮ Turto bankas
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos, D. V., K. Č.
- Kategorijos
- 2.1.5.1.1Bendrasis ieškinio senaties terminas
- 2.1.5.3Ieškinio senaties termino sustabdymas, nutraukimas ir atnaujinimas
- 2.6.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas–pardavimas
- 3.1.3.3Tinkama ir netinkama proceso šalis
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. pareikštą ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui VĮ Turto bankas, dėl pastatų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, ieškinio senaties termino atnaujinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos, D. V. ir K. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau tikslino ir patikslintu ieškiniu prašo pripažinti galiojančia pastatų: gyvenamojo namo, viralinės, dviejų ūkinių pastatų, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 1995 m. gegužės 20 d., kuria S. M. nupirko minėtus pastatus iš A. K., mirusios (duomenys neskelbtini); atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
2.1 Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 1995 m. gegužės 20 d. ji nupirko iš A. K. gyvenamąjį namą, viralinę, du ūkinius pastatus ir kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Už pastatus sumokėjo tą pačią dieną grynais pinigais 2 000 litų, kas šiai dienai yra 579,24 eurai. Šiuo metu nebeturi jokių rašytinių įrodymų, kad sudarydama rašytinę sutartį su A. K. sumokėjo jai 2 000 litų. Sutarties pas notarą negalėjo sudaryti, nes A. K. nebuvo sutvarkiusi pastatų nuosavybės dokumentų. Registrų centre šie pastatai nebuvo registruoti. Jos sudarė paprastą rašytinę sutartį, kurią turėjo abi su A. K., vėliau sutartį kažkur ieškovė pasidėjo ir neberanda. A. K. pažadėjo sutvarkyti pastatų dokumentus ir tuomet nutarė šią sutartį sudaryti notarine tvarka, tačiau A. K. sveikata pablogėjo, ir ji (duomenys neskelbtini) mirė. Pastatų nuosavybės dokumentų nespėjo sutvarkyti ir liko nesutvarkyti. Tarp jų kalbos apie žemės sklypo įsigijimą nebuvo, nes žemė priklausė valstybei. Žemės sklypas, kuriame yra pastatai ir šiuo metu priklauso valstybei. Ieškovė tuo sklypu naudojasi nuo 1995 metų. Mokesčių pranešimų negauna, todėl nemoka žemės nuomos mokesčių. Netrukus po 1995 m. gegužės 20 d. A. K. iš pastatų išsikėlė ir perdavė pastatus ieškovei, ji tuoj pat persikėlė į pastatus ir iki šiol juose gyvena. A. K. persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) globos namus. Nuo 1995 metų ieškovė pastatus prižiūrėjo, juos remontavo. Pretenzijų dėl to, kad ji gyvena tuose pastatuose, jais naudojasi niekas nėra pareiškęs. Būdama gyva A. K. taip pat nėra pareiškusi ieškovei jokių pretenzijų Po A. K. mirties ieškovė nebeturėjo galimybės sutartį įforminti notarine tvarka, todėl savo iniciatyva ėmėsi sutvarkyti pastatų nuosavybės dokumentus, pagalbos paprašė pas K. K., kuris 1999 m. rugsėjo 22 d. parašė prašymą dokumentų sutvarkymui. Po prašymo pateikimo buvo atliktas pastatų perkainavimas ir nustatyta bendra pastatų vertė 1 229 Eur. Tais pačiais metais nuosavybės teisės į pastatus buvo įregistruotos A. K. vardu, tačiau ji jau prieš ketverius metus buvo mirusi. A. K. priklausiusio palikimo niekas nepaveldėjo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Duomenų Registrų centre apie A. K. sutuoktinį, tėvus ar vaikus nėra. Nurodė, kad nei ji, nei kiti asmenys nėra ginčiję nuosavybės teisės registracijos A. K. vardu. Ieškovė įsigijo jau pastatytus pastatus. Iki 1995 metų pastatuose gyveno A. K., tačiau nėra išlikusių rašytinių įrodymų apie tai. Seniūnijos išduotoje pažymoje patvirtinta, jog ieškovė gyvena ir valdo A. K. priklausiusius pastatus (duomenys neskelbtini) nuo 1995 metų. K. K. mirus paveldėjimo byla buvo užvesta, jo palikimą paveldėjo D. V. ir K. P. (šiuo metu Č.). Šiuo metu ieškovė nebeturi jokios kitos galimybės sudaryti notarinę pastatų pirkimo sutartį, tik teismine tvarka pripažinti pastatų pirkimo sutartį galiojančia. Seniūnija pranešė, jog neturi galimybės pateikti duomenų apie tai, kas buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) iki 1995 metų.
2.2 Dėl ieškinio senaties termino nurodė, kad nuo sutarties sudarymo praėjo tikrai didelis laiko tarpas, beveik 30 metų. A. K., su kuria sudarė pastatų pirkimo-pardavimo sutartį ir abi šią sutartį įvykdė, mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties ieškovė toliau gyveno pastatuose, kuriuos iš A. K. nupirko, juos prižiūrėjo ir valdė. Ji buvo visiškai įsitikinusi, kad dokumentų dėl pastatų įteisinimo jai nebereikia tvarkyti, užtenka to, kad pastatus valdo. Pastatus savo gyvenime pirko pirmą kartą, anksčiau panašių pirkimų nebuvo dariusi ir iki šio laiko nedariusi. Jos išsilavinimas aštuonios klasės, todėl nesugebėjo įvertinti pastatų įsigijimo aplinkybių ir laiku priimti teisingus sprendimus dėl jų įteisinimo. Iki kreipiantis į teismą buvo įsitikinusi, kas nuosavybės teisę į pastatus įgys juos teisėtai valdydama apie 30 metų. Tačiau pastatus įgyti pagal įgyjamąją senatį negali, nes pastatai po A. K. mirties buvo įregistruoti A. K. vardu, tačiau jų niekas nepaveldėjo. Ji apie tai sužinojo tik kreipiantis į teismą, kai advokatė iš Registrų centro išreikalavo dokumentus.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad būtent A. K. jai pasiūlė pirkti jos namą, o ieškovė sutiko. Jos susitarė, kad už turtą bus sumokėta 2 000 litų, jos pasirašė du lapelius, vieną pasiėmė ieškovė, kitą A. K.. Ieškovė to lapelio neranda. Ten ji pragyveno trisdešimt metų, niekas jai nėra pareiškęs jokių pretenzijų. Ji tuose namuose tvarkėsi, darė remontus. A. K. sveikata labai susilpo, ir ji (duomenys neskelbtini) mirė, todėl nieko nebaigė. Dabar norėtų gauti nuosavybės dokumentus, bet jų neturi kaip gauti, todėl negali nieko daryti. Ji registruota (duomenys neskelbtini). Tai yra jos vyro namas, jis ten ir gyvena. Jos prisiregistruoti tam name kur gyvena niekas neleido. Ji su vyru neišsituokę, bet gyvena kiekvienas sau, nes vyras geria, triukšmauja ir kartu jie gyventi negali. Tame name ji gyvena jau trisdešimt metų. Tiksliai pasakyti kuriais metais pirko negali. Žino, kad A. K. turėjo dukrą K., kuri turėjo dvi mergaites D. ir K.. D. dar prižiūrėjo savo senelius, o K. nesirodė visiškai. Ta dukrą visą laiką gyveno atskirai. Kai ji pirko namą, tai dar A. K. vyras buvo gyvas. Jai reikėjo pinigų vyro priežiūrai, tai jie po to persikėlė pardavę namą gyventi į Blinstrubiškius, nes ten gavo butą, ir ten prižiūrėjo ji savo vyrą. Jos vyras buvo A.. Namą pardavė A. K.. Kai vyko namo pardavimas A. K. vyras dalyvavo, o jos vyras nedalyvavo – jie buvo susipykę. Kada susituokę neprisimena, susituokę kokius šešiasdešimt metų. Pinigai, kuriuos mokėjo už namą buvo jos. Ji A. K. pažinojo per kaiminystėje gyvenusią E. V.. Apie A. K. ji nieko nežino. Ji už namą mokėjo 2 000 litų, kad davė pinigus matė jos kaimynės D. ir S., t.y. matė P. ir Š.. Ji tų pinigų tikrai neskolino, tai buvo mokestis už namą. Pinigus perdavus pasirašė lapelius, kad perdavė pinigus. Dokumentų dėl nuosavybės nesitvarkė, nes niekas jai jokių pretenzijų nereiškė. Ji ten gyveno trisdešimt metų ir galvojo, kad nieko ir nereikės daryti. Kai nuvažiavo į Nemakščių seniūniją, jai sakė susitvarkyti dokumentus. Paaiškinti kodėl anksčiau nesikreipė dėl nuosavybės nusistatymo pasakyti negali. K. K. yra A. K. kažkoks giminaitis, koks tiksliai – nežino. K. K. jai paliko namų valdos techninės apžiūros bylą. Manė, kad namai buvo A. K. vardu, o žemė buvo ir yra valstybės. Prie namo yra 20 arų žemės. Ji tos žemės nei pirko, nei nuomojo, nes negalėjo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Valstybinė įmonė turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė S. M. ieškinį, taikant ieškinio senatį, atmesti kaip nepagrįstą; pašalinti VĮ Turto bankas iš civilinės bylos nagrinėjimo. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsiliepimu pažymėjo, kad ji nėra susijusi su ieškovės nurodytos sutarties sudarymu ir vykdymu, taip pat ieškinyje nurodytu turtu nedisponuoja, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju neturi teisinio pagrindo atsakyti pagal ieškovės pareikštą ieškinį ir nėra tinkamas atsakovas byloje. Mano, kad šioje byloje atsakovais turėtų būti A. K. turto paveldėtojai. Nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. K. palikimo paveldėjimą, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jos paliktojo turto priėmimą valdyti ir ieškinyje nurodytos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ar vykdymą. Mano, kad pareiškėja turėtų pateikti duomenis apie palikėjos įstatyminius įpėdinius, kurie byloje turėtų išdėstyti savo argumentus dėl pareikšto reikalavimo. Palaiko Nacionalinės žemės tarnybos išdėstytus argumentus ir mano, kad ieškovė daugiau nei dvidešimt metų nesikreipdama į teismą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, nenurodė jokių objektyvių priežasčių dėl kurių praleistas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, todėl turėtų būti į tai atsižvelgta. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jei kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina. Mano, kad šis ieškinys šiuo pagrindu turėtų būti netenkintas.
5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinio tenkinimo klausimą ir pareiškimo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą tenkinimo klausimą spręsti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus; bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, kad sutartis buvo sudaryta ir kad ji įvykdė sutartį, o pridėti dokumentai neįrodo, kad ieškovė iš A. K. pastatus nupirko ir buvo įvykdytas CK 6.317 str. numatytas reikalavimas perduoti daiktą pirkėjui. Mano, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, kurių pagrindu sutartis gali būti pripažinta negaliojančia. Nurodo, kad ieškovė prašydama pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia praleido įstatyme numatytą bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą. Kaip nurodo ieškovė, pirkimo-pardavimo procedūros buvo pradėtos 1995 metais, tačiau nebaigtos, ieškovė žinojo, kad pastatai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre jos vardu, žinojo, kad neturi nuosavybės teisės į pastatus patvirtinančių dokumentų – notariškai patvirtintos sutarties, tačiau daugiau nei 20 metų nesikreipė į teismą dėl sutarties pripažinimo galiojančia. Nenurodytos jokios objektyvios aplinkybės dėl kurių daugiau kaip 20 metų nesikreipta į teismą, todėl mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistuoja aplinkybės, objektyvai užkirtusios kelią jai laiku kreiptis į teismą, kad apgintų savo teises.
6. Trečiasis asmuo D. V. į teismo posėdį neatvyko (neatvykusi buvo ir į prieš tai buvusį posėdį), atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu nuspręsta, kad bylą galima nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
3. Trečiasis asmuo K. Č. į teismo posėdį neatvyko (buvo atvykusi į pirmą teismo posėdį, bet ieškinys jai nebuvo įteiktas, todėl įteikus ieškinį suteiktas terminas atsiliepimui pateikti), atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu nuspręsta, kad bylą galima nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
4. Liudytoja S. P. paaiškino, kad ji S. M. pažįsta virš trisdešimt metų, nuo kokių 1980 metų, susipažino (duomenys neskelbtini). Žino, kad 1995 m. S. M. pirko namą iš A. K. ir sumokėjo paduodant 2 000 litų. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) apie 1 kilometras. Ji A. K. pažinojo. Žinojo, kur gyvena S. M., tai ji buvo atvykusi į svečius, buvo kviesta, kad galėtų paliūdyti, jog pirkdama namą S. perduoda K. 2 000 litų. Tada buvo ji, M., E. M. (M. vyras) ir K.. Raštu surašyta buvo, bet kas surašyta neprisimena. Rašė K. A.. Kiek surašyta raštelių nežino: ar trys, ar du, gali būti trys. Ar E. M. davė pinigų nežino, bet pinigus padavė M.. K. vyro nebuvo. Kaip bus sutvarkyti namo dokumentai, ji tokios šnekos neprisimena, to nebuvo. Pinigus perskaičiavo iš pradžių M., po to A. K.. Žino, kad K. turėjo dvi anūkes, D. ir K.. Jos yra sūnaus dukros, o apie dukrą nieko nežino. K. K. yra A. K. ir A. K. sūnus, o D. ir K. tai ir yra jo dukros. A. K. (duomenys neskelbtini) kaime negyveno. Kai kažkada išėjo, tai ir išėjo neaišku kur. Kas tvarkė dokumentus po K. mirties nežino, negali pasakyti. Paskutiniu metu prisiminė, kad perduodant pinigus dar buvo D.. Papildė, kad M. su vyru neišsituokę.
5. Liudytoja D. Š. su S. M. pažįstamos. Žino, kad M. iš K. pirko ,,triobikę“. Po to K. mirė ir liko nesutvarkyti dokumentai. Viskas buvo pavasarį, atrodo, kad 1995 metais. Pirkimo metu mokėjo 2 000 litais. Ji su M. pažįstamos apie penkiasdešimt metų, tada M. gyveno prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). O dar apie trisdešimt metų pažįstamos (duomenys neskelbtini) kaime. A. K. pažinojo. Ji buvusi pas K. gal vieną kartą, o dabar ta ,,triobikė“ tokia pat mažikė. Iki ,,triobikės“ nuo jos apie 100 metrų. Jos gyvena per pušyniuką. Apie pirkimą gali pasakyti, kad mokėjo apie 2 000 litų. Tačiau taip viskas ir pasiliko, K. mirė žiemą. Kodėl M. nėjo tvarkytis dokumentų tai nežino. Kai buvo pirkimas, ji buvo užėjusi, bet jau sutartis buvo sudaryta, jos ten niekas nekvietė, ji šiaip ėjo pro šalį. Ji to paties popieriaus nematė. Pinigų mokėjimo momentą matė. S. pinigus mokėjo K.. Ar kokius popierius rašė pasakyti negali. Dar buvo viena bobikė. Ar buvo vyras pasakyti negali, gal ir buvo. Kad moka du tūkstančius tik girdėjo, bet skaičiavimo nematė, matė tik perdavimą. Tame dalyvavo ir M. vyras. Ar jis ką pasirašė nieko nematė. Kiek buvo dokumentų nematė. K. turėjo du vaikus. K. buvo A. K. brolis. Jis kartu su K. negyveno.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
5. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas dėl 1995 m. gegužės 20 d. tarp S. M. ir A. K. sudarytos gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo, todėl ieškovė prašo šią sutartį pripažinti galiojančia.
Žemesnės instancijos teismas
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Kiekvieno sandorio esminis elementas – jį sudarančių asmenų valia.
7. Iš mirties liudijimo kopijų matyti, kad A. K. miręs (duomenys neskelbtini), o A. K. mirusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 8). Ginčo pastatai: gyvenamasis namas UN (duomenys neskelbtini), viralinė UN (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas UN (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas UN (duomenys neskelbtini), kiti kiemo statiniai UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), A. K. vardu registruoti 1999 m. rugsėjo 29 d. pagal 1999 m. rugsėjo 8 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-08-5265 (b. l. 7), t.y. jau po A. K. mirties. Turto registracija buvo atlikta pagal K. K. 1999 m. rugpjūčio 26 d. prašymą (b. l. 10). K. K. miręs (duomenys neskelbtini) - mirties įrašas (b. l. 11). Gyventojų registro duomenimis duomenų apie A. K. artimuosius: sutuoktinį, vaikus, tėvą ir motiną duomenų nėra (b. l. 8 antra pusė). Raseinių rajono 1-asis notarų biuras išdavė pažymą, kad dėl A. K. turto paveldėjimo įstatymo nustatytu laiku niekas nesikreipė ir paveldėjimo bylos nėra (b. l. 9). Iš 1999 m. rugsėjo 8 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-08-5265 matyti, kad nurodyta, pastatus: gyvenamąjį namą, viralinę, du ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), registruoti A. K. vardu pagal K. K. pateiktą prašymą, namų valdos techninės apskaitos bylą, žemės sklypo planą, A. K. mirties liudijimą, Kauno apskrities archyvo 1999 m. liepos 23 d. pažymėjimą Nr. K-284 ir Nemakščių seniūno 1999 m. balandžio 26 d. pažymą Nr. 171 (b. l. 20). Raseinių rajono savivaldybės administracijos Nemakščių seniūnija pateikė raštą, kad A. K. laikotarpiu nuo 1964 m. gegužės 19 d. iki (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 21); kitoje pažymoje nurodoma, kad po A. K. mirties (duomenys neskelbtini), jos turtą prižiūri ir valdo S. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini) F(b. l. 22).
9. Nustatyta, kad A. K., t.y. nekilnojamo turto galima pardavėja yra mirusi, po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iš gyventojų registro išrašo matyti, kad duomenų apie A. K. sutuoktinį, vaikus neturima. Į bylą įtrauktos trečiaisiais asmenimis D. V. ir K. Č.. 2024 m. liepos 9 d. teismo posėdžio metu atvykusi K. Č. nurodė, kad apie posėdį jai pranešė dukterėčia, D. V. jos sesuo. Paaiškino, kad A. K. buvo jos prosenelis, tačiau ieškinio nėra gavusi, todėl nežino apie ką byla. Teismo posėdžio metu trečiajam asmeniui įteiktas ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai, suteiktas terminas atsiliepimui pateikti. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad D. V. ir K. Č. yra galimos A. K. turto paveldėtojos, siūlyta atsakovą VĮ Turto bankas, pakeisti kitu atsakovu, t.y. galimom turto paveldėtojom. Ieškovė atsakovėmis patraukti D. V. ir K. Č. nesutiko, nurodė, kad nėra tikslių duomenų, kad jos būtų A. K. turto paveldėtojos.
10. CPK 45 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad teismui bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, esant vienos iš šalių motyvuotam prašymui, gali pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu, o ieškovui nesutinkant - šis asmuo gali įstoti į bylą trečiuoju asmeniu pareiškiančiu savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko; jei ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad kai bylą nagrinėjančiam teismui akivaizdu, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, teismas neturi, apsiribojęs tik abstrakčiu šalių procesinių teisių išaiškinimu, neišsiaiškinęs tikrosios ieškovo valios dėl šalies procesinės padėties nustatymo, tęsti bylos nagrinėjimo pagal reikalavimą, pareikštą netinkamam atsakovui. Tokiu atveju vykdomas beprasmis procesas – gaišinamas teismo bei dalyvaujančių byloje asmenų laikas, eikvojamos lėšos, pažeidžiami proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principai (CPK 7, 8 straipsniai), svarbiausia – nepasiekiami CPK 2 straipsnyje įtvirtinti proceso tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011). Taigi, paprastai teismas, nustatęs, kad ieškinys pareikštas asmeniui, neturinčiam civilinio procesinio teisnumo ir veiksnumo, sudaro galimybę ieškovui tokio pobūdžio trūkumus ištaisyti. Šiuos trūkumus ištaisęs teismas pakeičia šalį procese mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais pakeitimais) taikydamas CPK 45 straipsnio taisykles. Tačiau tokių trūkumų nepašalinus, t. y. nenurodžius įstatyme įtvirtintus subjektiškumo kriterijus atitinkančio asmens (atsakovo), procesas negali būti pradėtas ar tęsiamas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 23).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismui pasiūlius netinkamą atsakovą, t.y. VĮ Turto bankas, pakeisti tinkamu, t.y. galimomis A. K. turto paveldėtojomis D. V. ir K. Č., ieškovė tai padaryti atsisakė motyvuodama tuo, kad nėra nustatyta neginčytinų aplinkybių, kad šie asmenys yra galimi A. K. turto paveldėtojai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, nepakeitus atsakovo tinkamu, ieškinys atmetamas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui.
12. Tiek atsakovė VĮ Turto bankas, kuri prašė pašalinti ją iš bylos kaip netinkamą atsakovą, tiek trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė nagrinėjamu atveju taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad ieškovė nors ir žinojo, kad nėra iki galo sutvarkytas gyvenamo mano pirkimo-pardavimo fakto įregistravimas, tačiau jokių veiksmų neatliko daugiau nei dvidešimt metų, nesikreipė į teismą dėl Sutarties pripažinimo galiojančia, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių dėl ko buvo praleistas ieškinio senaties terminas.
13. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o pagal minėto straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Teisinio santykio šalis nuo jai teisme reiškiamų reikalavimų gali gintis ieškinio senatimi, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 69 punktas).
14. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017, 24 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2022 59 punktas).
15. Teismas sprendžia, kad ieškinio senaties terminas dėl 1995 m. gegužės 20 d. pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu nagrinėjamu atveju yra praleistas. Ieškovė, po 1995 m. gegužės 20 d., kaip ji nurodo sudarytos gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties, kai ji A. K. sumokėjo 2 000 litų ir jos pasirašė raštelį dėl pardavimo, žinojo, kad gyvenamo namo su priklausiniais pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta notarine forma, tikėjosi, kad A. K. pastatus įsiregistruos savo vardu ir po to jos sudarys notarinę sutartį (A. K. nespėjo atlikti visų būtinų veiksmų turto perleidimui, nes ji mirė (duomenys neskelbtini)). S. M. nuo pat 1995 m. gegužės 20 d. gyveno, jai galimai perleistame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir gyvena iki šiol. Apie nebaigtą turto registravimą ir tai, jog S. M. žinojo šias aplinkybes, pagrindžia ir tai, kad ji kreipėsi į K. K. su prašymu baigti tvarkyti nuosavybės dokumentus. K. K. 1999 m. rugpjūčio 26 d. prašymu buvo įregistruotas minimas nekilnojamasis turtas A. K. vardu. Nors ieškovė nurodo, kad ji maniusi, jog daugiau jokių veiksmų atlikti nereikia ir ji užgyvens turtą, o savo nežinojimą grindžia menku išsilavinimu, tačiau priešpastatytina tą aplinkybė, kad ji siekė, jog pastatai būtų įregistruoti viešame registre, dėl ko galima teigti, kas ji žinojo būtinybę tinkamai sutvarkyti nuosavybės dokumentus. Tai gi, ieškovė S. M. aiškiai suvokė savo atliekamus veiksmus, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji terminą praleido dėl nežinojimo ar menko išsilavinimo. Visa tai leidžia spręsti, kad ieškovei apie savo teisių pažeidimą buvo žinoma nuo pat sandorio sudarymo momento (1995 m. gegužės 20 d.), t.y. nuo kada ir prasidėjo ieškinio senaties termino eiga.
16. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes teismas nepripažįsta, kad ieškininio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, t.y. ieškovės manymo, kad pakanka pastato valdymo apie 30 metų ir tada juos įgys, taip pat savo nežinojimą grindžiant menku išsilavinimu, nepatirtimi panašiuose santykiuose. Teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suvokė kokie veiksmai turi būti atlikti, nes kai A. K. nespėjo sutvarkyti pastatų įregistravimo viešame registre ((duomenys neskelbtini) mirė), ji savarankiškai kreipėsi į K. K. (mirė (duomenys neskelbtini)), kad šis baigtų sutvarkyti pastatų įregistravimą, tai gi bent jau numanė sandorio sudarymo esmę, jo teisines pasekmes. Nurodytos priežastys ieškinio pateikimo termino atnaujinimui, dėl kurių S. M. negalėjo apginti savo pažeistų teisių, šiuo atveju laikytinos nepagrįstomis jokiais objektyviais įrodymais. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad S. M. veikė pasyviai, pasikliaudama tikėjimu, kad nuolat ir nepertraukiamai gyvendama įsigytame turte beveik 30 metų, jį užvaldys ir į teismą anksčiau nesikreipė, kas neatitinka apdairaus ir rūpestingo žmogaus standarto.
17. Nesant objektyvių nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių, pateisinančių ieškinio senaties termino praleidimą reikalavimui dėl 1995 m. gegužės 20 d. pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu, kurias teismas turėtų pagrindą pripažinti svarbiomis, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, ieškinys atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
18. Nagrinėjamu atveju, ieškinį atmetus dėl ieškinio pareiškimo netinkamam atsakovui ir neatnaujinus praleisto ieškinio senaties termino, teismas nemato pagrindo pasisakyti kitais ieškinyje keliamais klausimais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
20. Šalys neprašė spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, todėl šis klausimas neaptariamas.
21. Teismas patyrė 73,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Ieškinį atmetus priteisiama iš ieškovės į valstybės biudžetą 73,04 Eur šių išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės S. M. patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 73,04 Eur (septyniasdešimt tris eurus 04 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje), įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.