Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-10-04 · Civilinė byla Nr. e2-31430-1014/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-04
Bylos Nr.
e2-31430-1014/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25251-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Kazlauskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-31430-1014/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25251-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.29.3; 3.2.6.6.2; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1061,62 Eur negrąžintos kredito dalies, 41,31 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki 2019-08-23 kreipimosi į teismą dienos, 9,02 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1061,62 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 607,20 Eur tarpininkavimo mokesčio, 0,10 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-04-11, iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. sausio 10 d. ieškovė su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K696749209 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei 48 mėnesių terminui suteikė 1100 Eur kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti nurodytą kreditą, mokėti 214,24 proc. metines palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir kt. Atsakovė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, todėl ieškovė 2019 m. rugpjūčio 14 d. atsakovei siųstu pranešimu elektroniniu paštu Sutartį nutraukė. Atsakovė liko skolinga ieškovei 1061,62 Eur negrąžinto kredito, byloje duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.886 str. 1 d.). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar Kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovės priteistina 1061,62 Eur negrąžinto kredito.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 41,31 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 0,10 Eur kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos , taip pat 9,02 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1061,62 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Pagal šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punktą, palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti Bendrovei už naudojimąsi Vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo Vartojimo kredito išmokėjimo Vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžintas Bendrovei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju Sutarties šalys sulygo dėl 9,02 proc. dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad palūkanos yra skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo atsakovei dienos iki dienos, kada visas kreditas yra faktiškai grąžinamas ieškovei (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.15. p.). Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6. p. nustatyta, kad Sutarties nutraukimas nestabdo palūkanų skaičiavimo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku negrąžino ieškovei jos suteikto kredito bei nemokėjo Sutartimi sulygtų palūkanų, ieškovės reikalavimai priteisti jos naudai iš atsakovės 41,31 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, taip pat 9,02 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1061,62 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra pagrįsti ir tenkintini (Sutarties specialiosios sąlygos, bendrųjų sąlygų 1.6 p., 2.1 p., 5.1-5.2 p., 6.1 p., CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis) (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018 ir 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018).

CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Todėl kompensuojamąsias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011 ir 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte sulygo, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, įvertinus šią Vartojimo kredito sutarties nuostatą, taip pat atsižvelgiant į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, jog šalys Sutarties 6.1 punktu susitarė būtent dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo bei jų dydžio. Teismas, įvertinęs ieškovės prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydį ir skaičiavimo laikotarpį, sprendžia, kad jų dydis ir laikotarpis neviršija nurodytų Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, remiantis minėtomis Sutarties nuostatomis, ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovės 0,10 Eur kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. balandžio 11 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, yra pagrįstas ir tenkintinas (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018 ir 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018).

Ieškovė taip pat prašo priteisti jos naudai iš atsakovės 607,20 Eur tarpininkavimo mokesčio. Vartojimo kredito Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (ieškovei) ir kuris apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Minėtame 5.3 punkte numatyta, jog tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra Specialiosiose sąlygose numatytas procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Pažymėtina, kad šios Sutarties bendrosios dalies sąlygos yra neaiškios. Sutarties specialiose sąlygose nėra nurodytas procentinis dydis tarpininkavimo mokesčiui apskaičiuoti, nors pagal Sutarties bendrosios dalies 5.3 punktą tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas taikant Sutarties specialiojoje dalyje numatytą procentinį dydį. Nepaisant šių neaiškių Sutarties bendrosios dalies sąlygų, Sutarties specialiosiose sąlygose šalys individualiai aptarė atsakovės pareigą mokėti ieškovui tarpininkavimo mokestį ir šio mokesčio dydį. Taigi nors tarpininkavimo mokestis ir nėra pakankamai aiškiai apibrėžtas Sutarties bendrosios dalies sąlygų 1.28 punkte, tačiau tiek bendrosios, tiek specialiosios dalių sąlygose yra pakankamai aiškiai nurodyta šio mokesčio skaičiavimo tvarka ir nurodytas konkretus dydis. Kaip matyti iš Sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.4 punkto, ieškovė, sudarydamas Sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 14 p.), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Pažymėtina, jog šiuo klausimu jau yra susiformavusi nuosekli apeliacinės instancijos teismo praktika (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pagal Sutartį bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius tarpininkavimo mokestį, yra mažesnė už vartojimo kredito sumą (1100 Eur). Taigi, bendra vartojimo kredito kaina, o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 1 d., 2 d. 2 p.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei iš atsakovės priteistinas ieškovės reikalaujamas 607,20 Eur dydžio tarpininkavimo mokestis.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1710,23 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistina 38 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 246,01 Eur išlaidų už advokato paslaugas (88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso 284,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes neviršija 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1061,62 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt vieną eurą, 62 ct) negrąžintos kredito dalies, 41,31 Eur (keturiasdešimt vieną eurą, 31 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 607,20 Eur (šešis šimtus septynis eurus, 20 ct) tarpininkavimo mokesčio, 0,10 Eur (0 eurų, 10 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 9,02 procentus metinių palūkanų už 1061,62 Eur kredito sumą, skaičiuojamų nuo 2019-08-26 iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą 1710,23 Eur sumą, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-08-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 284,01 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus, 01 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Kazlauskienė