- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-31
- Bylos Nr.
- 1A-20-350-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00143-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė
- Nukentėjusysis
- J. T.
- Kaltinamasis
- A. J., D. V.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A-20-350/2012
Teisėjas Artūras Dilys Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00143-2011-5
2012 m. sausio 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-19 nuosprendžio, kuriuo A. J. ir D. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., nustačius, kad jie nepadarė nusikaltimo, turinčio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.). J. T. dėl žalos atlyginimo 400 Lt sumai pareikštas civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. ir D. V. buvo kaltinami tuo, kad jie 2011 m. kovo 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, nuimdami pakabinamą spyną, įsibrovė į patalpą - J. T. priklausantį namą, iš kur paimdami ir išnešdami, pagrobė svetimą - J. T. priklausantį turtą: metalines krosnies dureles 50 Lt vertės, metalines krosnies ringes 150 Lt vertės, metalinę krosnies orkaitę 100 Lt vertės, krosnies kamino dūmtraukį 100 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam J. T. 400 Lt žalą.
Šalies argumentai
Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-19 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir jį nuteisti 60 parų arešto bausme. D. V. pripažinti kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir jį nuteisti 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma patenkinti J. T. civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamųjų solidariai 400 Lt.
Skunde nurodoma, kad sprendžiant A. J. ir D. V. kaltės klausimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu D. V. parodė, kad be kitų daiktų į autobusiuką pakrovęs ir namo verandoje buvusias krosnies dalis.
Tuo tarpu teismas rėmėsi A. J. parodymais, kad iš J. T. sodybos kiemo (nors J. T. neigė, kad kieme buvo kokių nors metalinių daiktų, ką patvirtino ir liudytojas A. M.) N. Č. parduotą metalą jis nusipirko už tris butelius alaus. Nors nukentėjusysis parodė, kad tokie faktai buvo prieš metus laiko ir tuo metu taip parduotą metalą A. J. išsivežė iškarto. Liudytojas A. M. taip pat patvirtino, kad matė, kad būtent A. J. ir D. V. į J. T. kieme stovėjusį autobusiuką krovė skardas, krosnies ringes, kibirus, skalbimo mašiną, po ko A. J. uždarė J. T. namo duris. Apelianto nuomone, aplinkybę, kad kaltinamieji veikdami bendrai įvykdė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką ir vengdami atsakomybės meluoja bei keičia parodymus, patvirtino teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai N. Č. ir D. Ž., nurodydami, kad jiems metalą pardavė kaltinamieji, juos kartu pasitiko (duomenys neskelbtini) kaime kartu atvažiavo iki sodybos. Todėl, apelianto teigimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, Rokiškio rajono apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nepakanka duomenų, įrodančių, kad D. V. žinojo apie rengimąsi vagystei ir aktyviai joje dalyvavo, atlikdamas jam tekusį vaidmenį. Dėl to nuosprendis dėl A. J. ir D. V. išteisinimo turėtų būti panaikintas ir jų atžvilgiu priimtas naujas, apkaltinamasis nuosprendis.
Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusysis prašė tenkinti prokuroro apeliacinį skundą, o išteisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.
Išteisindamas A. J. ir D. V. pirmos instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog kaltinamieji neigia įsibrovę į J. T. namą, o šių jų parodymų nepaneigia jokie įrodymai. Tai, kad kaltinamieji metalo laužą iš sodybos kiemo pardavė metalo supirkėjams, nepatvirtina įsibrovimo į gyvenamąjį namą fakto.
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neįvertino byloje esančių įrodymų viseto ir dėl to padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, t.y. įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nustatytus reikalavimus.
Nei D. V., nei A. J. teisme neneigė, kad kaltinime nurodytą dieną buvo J. T. sodybos teritorijoje ir į D. Ž. mikroautobusą pakrovė ten buvusį metalo laužą. A. J., ikiteisminio tyrimo pradžioje apklausiamas įtariamuoju 2011-05-30 (T.1 b.l. 71) aplamai neigė faktą, kad 2011-03-19 buvo J. T. sodyboje, vėliau- tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme- nurodė, kad metalo laužą, kurį pardavė N. Č., iš J. T. dar iki šiam patenkant į ligoninę buvo įgijęs už alų, visas šis metalo laužas buvo J. T. namo kieme, namo viduje nebuvo ir iš ten nieko neėmė.
D. V. teisme taip pat iš esmės patvirtino, kad metalą krovė paprašytas A. J., kuris jam sakęs, jog metalą iš J. T. nusipirkęs, kad visas metalas buvo kieme jis į namo vidų užėjęs nebuvo ir iš namo vidaus nieko neėmė, ar tarp visų metalinių daiktų buvo krosnies detalės nei patvirtino, nei paneigė. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu 2011-05-19 apklausiamas įtariamuoju (T.1 b.l. 62) D. V., nors ir parodė, kad įvykio dieną buvo J. T. sodyboje, kad ten matė atėjusius A. M. ir vyriškį vardu Gediminas, o baltą autobusiuką matė stovintį prie fermų griuvėsių. Apklausiamas įtariamuoju 2011-08-04 (T.1 b.l. 66-67) jau nurodė, kad jam kraunant J. T. sodyboje malkas, ten baltos spalvos autobusiuku su dviem vyriškiais atvažiavo A. J., kuris pasakęs, kad iš J. T. nupirko metalo laužą, paprašė padėti jį pakrauti į autobusiuką. Jis nešė metalą, kurį nešti jam nurodė A.J., dalį jo- krosnies ringes, atnešė iš namo verandos, kitą verandoje buvusį metalą- krosnies detales- nešė A.J., taip pat autobusiuku atvažiavę vyrai. Šios apklausos metu D. V. parodė, kad tuo metu, kai jis atėjo į sodybą, namo lauko durys buvo užrakintos pakabinama spyna ir kas jas atrakino- nematė. Taip pat parodė, kad bekraunant metalą į kiemą buvo atėjęs ir A. M., kuris apšaukė juos vagiant.
Nors pastarųjų parodymų nagrinėjant bylą teisme D. V. nepatvirtino teigdamas, kad duodamas juos buvo šoke, tačiau būtent šie parodymai iš esmės sutampa su byloje esančių įrodymų visetu, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo.
A. J. parodymus, kad jis metalo laužą iš J. T. nupirko paneigia ne tik kategoriški paties nukentėjusiojo parodymai, jog tokio sandorio nebuvo, tačiau ir aplinkybė, jog A.J. tokią versiją iškėlė tik ikiteisminio tyrimo metu, nors pirmoje apklausoje aplamai neigė buvęs J. T. sodyboje ir iš jos ką nors ėmęs. Be to, toks A. J. nurodytas elgesys- įsigijus metalo laužą ilgą laiką neieškoti galimybės jį realizuoti, kai, kaip apeliacinės instancijos teisme pats A.J., metalo laužo paieška ir pardavimas yra pagrindinis jo pajamų šaltinis- būtų visiškai nelogiškas.
Taip pat A. J. parodymus, kad visas metalo laužas, kurį pardavė N. Č., buvo sukrautas lauke ir kad niekas metalo iš namo vidaus neėmė, paneigė ne tik aukščiau nurodyti D. V. parodymai, tačiau ir juos patvirtinantys liudytojo A. M. parodymai, kad jis matė, kaip A.J. uždarė J. T. namo duris ir užkabino spyną.
Esant šioms aplinkybėms D. V. parodymai, kad jis tikėjo A. J., jog pastarasis metalo laužą įgijo teisėtai, t.y. nesuprato, kad metalo laužas buvo pavogtas, yra visiškai paneigti.
Tokiu būdu neginčytinai įrodyta, kad A. J. ir D. V. 2011 m. kovo 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, nuimdami pakabinamą spyną, įsibrovė į patalpą - J. T. priklausantį namą, iš kur paimdami ir išnešdami, pagrobė svetimą - J. T. priklausantį turtą: metalines krosnies dureles 50 Lt vertės, metalines krosnies ringes 150 Lt vertės, metalinę krosnies orkaitę 100 Lt vertės, krosnies kamino dūmtraukį 100 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam J. T. 400 Lt žalą. Ši A. J. ir D. V. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. sudėtį.
Todėl skundžiamas išteisinamasis teismo nuosprendis naikinamas ir A. J. bei D. V. atžvilgiu priimamas naujas - apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).
D. V. ir A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta jų visų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Skirdamas bausmes D. V. ir A. J. teismas vadovaujasi BK 41 ir 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją (padarytas vienas tyčinis apysunkis baigtas nusikaltimas), D. V. ir A. J. asmenybes, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei ją sunkinančią aplinkybę – veiką padarė bendrininkų grupė.
D. V. inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, administracine tvarka nebaustas, nevedęs, priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas, charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis, todėl jam taikytinos BK 91 str. nuostatos, D. V. už padarytą nusikalstamą veiką skirtinas laisvės apribojimo bausmės, savo dydžiu ne didesnės nei numatytas šios bausmės vidurkis.
A. J. nusikalstamą veiką padarė praeityje teistas, tačiau teistumui išnykus, administracine tvarka baustas, nedirbantis ir nesimokantis, nevedęs, priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas, charakterizuojamas neigiamai. Todėl jam skirtina arešto bausmė viršijanti šios bausmės vidurkį.
Tiek prokuroras, tiek nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. T. prašė priteisti iš D. V. ir A. J. J. T. naudai 400 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.
Remiantis aukščiau išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDŽIA:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-19 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę. Bausmę skirti atlikti areštinėje.
D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę- laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.
Priteisti iš A. J. ir D. V. solidariai J. T. 400 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.